Baigėsi 2022-ieji metai. Ką galima trumpai apie juos pasakyti? Po pandemijos pasaulis jau, atrodo, pilnai grįžo į savo įprastinį ritmą. Iš pradžių dar nedrąsiai, atsargiai, bet nuo pavasario jau daugiau mažiau buvo galima mesti kaukes į šalį ir net neprisiminti tų visų suvaržymų, su kuriais teko gyventi.

Kino teatrai plačiai atvėrė duris. Kino festivaliai vėl džiaugėsi savo lankytojais – tiesa, vasario mėnesį vykusi Berlinalė dar taikė išskirtinius saugumo reikalavimus (skiepų sertifikatas, kaukės ir kasdienis testavimasis). Atitinkamai galima justi kino rinkos pagyvėjimą – žinoma, lyginant su pandeminiu laikotarpiu, kai šią industriją buvo ištikusi didesnė sausra nei Sacharos dykumoje. Daugiau įdomių kino projektų, daugiau skambių filmų, dažniau ekrane šmėžuojantys garsūs aktoriai.

Tai ką ne tik gero, bet geriausio matėme šiemet? Tradiciškai sudarėme geriausiųjų dešimtuką, į kurį – komandos balsavimu – pateko tie filmai, pagal kuriuos prisiminsime 2022 metus. Žinoma, kaip ir kasmet, kažkas kažko nespėjo pamatyti, kažkas kažko nė nesiruošia žiūrėti, o kai kurie filmai neišvengiamai persikelia į vadinamąjį „tarpsezonį“, bet kiek spėjom, tiek ir užteks, nes rinktis, kad ir kokie metai bebūtų, vis tik yra iš ko.

Taigi, kas, mūsų komandos nuomone, labiausiai džiugino 2022-aisiais?

10 – 8 vieta. „Stiklinis svogūnas. Ištrauktų peilių paslaptis“ (angl. „Glass Onion: A Knives Out Mystery“)

2019 m. pasirodžiusi visus klasikinio detektyvo bruožus atitinkanti juosta „Ištraukti peiliai“ (angl. „Knives Out“) sužavėjo daugelį. Todėl nieko keisto, kad ir antrasis Riano Johnsono filmas apie detektyvą Benua Blanką (akt. Daniel Craig) buvo labai laukiamas – ir net tai, kad pasirodė prieš pat Kalėdas jam nesutrukdė patekti į geriausiųjų dešimtuką. Stipri aktorių komanda, ryškūs personažai, su kurių gausa R. Johnsonas sėkmingai susitvarko, gražūs vaizdai, gudriai suregzta intriga ir netikėti siužeto posūkiai, apverčiantys žiūrovų ką tik matytą ir suvoktą filmo realybę 180 laipsnių kampu. Jei pirmojoje dalyje Blankui teko narplioti turtingo Trombių klano intrigas, tai dabar jis įtraukiamas į keistą milijonieriaus žaidimą. Tad sekliui Morkai, t. y. Benua Blankui ir kompanijai skiriame vietą dešimtuke ir tikrai lauksime dar vieno jo pasirodymo.

10 – 8 vieta. „Sprendimas išvykti“ (kor. „Heojil kyolshim“)

Korėjiečių kinas išgyvena jei ne renesansą, tai tikrą populiarumo bangą, kurios cunamis, labiausiai sukeltas Joon-ho Bongo „Parazito“ (kor. „Gisanegchung“, 2019 m.), neslūgsta iki šiol. Tad nieko nuostabaus, kad vienas labiausiai Kanų kino festivalyje linksniuotų ir kaip vienas stipriausių kandidatų laimėti Oskarą tarptautinio filmo kategorijoje įvardijamas Parko Chan-wooko „Sprendimas išvykti“ nusipelno vietos mūsų dešimtuke. „Lėto degimo“ fragmentuotą istoriją apie vyro dingimą tiriantį detektyvą ir beužsimezgantį santykį su pražuvėlio žmona nekantresni žiūrovai galbūt pavadintų nuobodžia, tačiau pati filmo pabaiga viską pakylėja į aukštesnį lygį ir priverčia jį ilgam įstrigti atmintyje.

10 – 8 vieta. „Ateities nusikaltimai“ (angl. „Crimes of the Future“)

Kanų kino festivalio konkursinėje programoje rodyta tamsi, gili, nepatogi ir daugiasluoksnė Davido Cronenbergo distopija paliko stiprų įspūdį. Jos centre atsiduria keistus performansus rengiantis menininkas Solas, (akt. Viggo Mortensen), kurio kūnas augina iki šiol nematytus organus – padedamas savo partnerės Kapris (akt. Léa Seydoux), Solas rengia viešus avangardinius performansus, kuriuose demonstruoja tai, kas auga jo viduje. Šioje tamsioje juostoje D. Cornenebergas kelia ekologijos, evoliucijos ir bioetikos klausimus, sudaiktina, bet tuo pačiu ir teorizuoja kūną. Nelengvas filmas, po savęs paliekantis bent keletą nepatogių klausimų, žavintis savo tamsia estetika, priverčiantis muistytis ir nejaukiai prislenkantis taip arti žiūrovų.

7 vieta. „Betmenas“ (angl. „Batman“)

Eksperimentuoti nebijanti „DC“ studija metų pradžioje išleido neabejotiną 2022 m. superherojų žanro laimėtoją. Atrodo, dar ne taip ir seniai žiūrėjome Beno Afflecko įkūnytą veikėjo versiją, bet štai praėjo keli metai, kostiumas perduotas Robertui Pattinsonui, vėl turime naują Betmeną. Kiek galima žiūrėti istorijas apie tą patį veikėją? Bet režisierius Mattas Reevesas palengvina Betmeno perteklių susukdamas komiksinį filmą su išskirtine prezentacija. Masinis trijų valandų reginys turi daugiau turinio nei reikia, tačiau jame yra nemažai įdomių aspektų, išsišokančių iš standartiško komiksų žanro. Patraukia įdomesnis Betmeno portretas, savo karjeros pradžioje atrandantis, kokiu superherojumi jis nori tapti. Taip pat užkabina lėtai vystoma ir intrigos kupina istorija, iškeičianti trankius kompiuterinius efektus į įtraukiantį detektyvą. Ir praėjus šitiek laiko po premjeros, atmintyje vis dar užsilieka lietingos Gotamo naktys, slegianti atmosfera bei niūrus garso takelis, iškeliantys „Betmeną“ į įsimintiniausią šių metų superherojų reginį.

6 vieta. „Vikingas“ (angl. „The Northman“)

Ne staigmena, kad „Vikingas“ neatpirko savo nemenko biudžeto. Pritraukti žiūrovus į tokį brutalų reginį buvo nemenka užduotis, ypač žinant apie režisierių Robertą Eggersą ir jo ankstesnius siaubo žanro abstrakčius projektus. Bet jei „Vikingas“ ir netapo pelningu filmu, jį galima rasti daugelyje šių metų Top 10. Tai – prikaustantis istorinis epas, paprastą keršto istoriją apipinantis skandinaviška mitologija, kurią praturtina režisieriaus patirtis kurti klaustrofobišką siaubą ir dėmesys istoriniam autentiškumui. Negailestingas siužetas įtraukia į nesibaigiančio smurto ratą, prie kurio prisideda ir pats pagrindinis herojus. Bet visų svarbiausia, „Vikingas“ buvo viena stipriausių kino patirčių šiais metais, nes retas filmas gali prilygti jo žvėriškai energijai ir intensyvumui.

5 vieta. „Pinokis“ (angl. „Guillermo del Toro’s Pinocchio“)

Savotiškai fenomenalu, bet net ir mintinai žinomą istoriją kino ekrane galime žiūrėti daugybę kartų – ir vis tiek neatsibosta. Lygiai taip pat fenomenalu ir net paradoksalu, kaip vieną ir tą patį pasakojimą galima pateikti ir labai gerai, ir labai blogai. Taip šiemet nutiko Carlo Collodi sukurtam „Pinokiui“, kuris ekranizuojamas nuo pat 1911 (!) metų – todėl gal kiek neįprastai originaliame pavadinime nurodoma ir režisieriaus pavardė, ko šiaip paprastai nebūna. Kuo ypatinga Guillermo del Toro versija? Savo tamsumu ir pasakos pritaikymu prie gyvenimo, kuris gali būti (ir būna) net ir labai žiaurus, realijų. Ir nors lėlinė animacija daugelio vis dar nėra itin mėgstamas šios kino technikos žanras, G. del Toro versijoje viskas atlikta taip nepriekaištingai, kad belieka tik gėrėtis atidumu detalėms ir tekstūroms. Filmas paliečia tokias temas kaip karas, fašizmas, mirtis, alkoholizmas, tėvų lūkesčių perkėlimas vaikams, netektis – galbūt todėl jis mažiau tiks jaunesnio amžiau žiūrovams, tačiau neabejotinai prideda svorio ir gylio. O pats G. del Toro būtent šią juostą vadina savo gyvenimo darbu. Tikrai yra dėl ko.

4 vieta. „Kimi“

2022 m. panašu, jau atsisveikinome su COVID pandemija ir priverstine izoliacija – ir visi dėl to ramiau atsikvėpėme. Tačiau natūralu, kad pandemijos atgarsiai vienaip ar kitaip atsispindi ir filmuose – pavyzdžiui, Steveno Soderbergho juostoje „Kimi“. Šis filmas apie agorafobišką įmonės darbuotoją, kuri įtaria, kad ji buvo užpuolimo liudininkė, tikrai puikiai atskleidė jausmą, kurį daugelis iš mūsų patyrė COVID izoliacijos metu. Zoey Kravitz turi retą sugebėjimą būti kartu ir bloga socialine atsiskyrėle, ir tuo pat metu būti labai simpatiška. Nedaug aktorių gali tai padaryti. Filmo istorija nėra visai originali, bet gera vaidyba, izoliacijos perteikimas labai tiko žiūrint šį filmą pandeminiu laikotarpiu, kuris, tikėkimės, nebesugrįš.

3 vieta. „Raudonoji panda“ (angl. „Turning Red“)

Dar vienas „Pixar“ studijos hitas. Nors „Raudonoji panda“ nebuvo priskirta prie pačių pačiausių studijos šedevrų, tai yra dar vienas kokybiškas jos repertuaro papildymas, išlaikantis klasikines šių filmų stiprybes. Ne kartą sėkmingai atskleidusi plačias temas per animacijos žanrą, „Pixar“ vėl sukuria lengvai prieinamą pramogą apie ankstyvą paauglystę bei asmeninę brandą. Humoras bei energingi veikėjai patenkins jaunesnius žiūrovus, o pažįstamos situacijos bei emocinga pabaiga paveiks vyresniuosius. Ir visas reginys yra užtvirtinamas tradiciškai greitu istorijos tempu bei neprilygstama animacija. Beje, balsuodami į savo geriausiųjų dešimtukus šį filmą įtraukė tie komandos nariai, kurių raudonoji panda gyvenime neištinka.

2 vieta. „Asas Maverikas“ (angl. „Top Gun: Maverick“)

Šį filmą galima apibūdinti vienu žodžiu – adrenalinas. Fantastiškas veiksmas, nepriekaištingi specialieji efektai ir itin paprasta, bet gerai atskleista istorija nepaliko abejingų. Visą vasarą kinuose karaliavęs Tomas Cruise’as nepaleido savo vairalazdės ir pasiekė pelningiausio 2022 metų filmų topo viršūnę, iš kurios jį išstums tik „Įsikūnijimo“ (angl. „Avatar“) tęsinys. Skirtingai nuo šio, čia nostalgijos prieskonis buvo toks stiprus, kad traukė į kinus visų amžių žiūrovus. Tai tik patvirtina, kad Tomo Cruise’o kultas, jo žvilgsnis į veiksmo filmus, yra pati geriausia formulė sėkmingam projektui. Ir ar dar minėjome adrenaliną?

1 vieta. „Viskas iškart ir visur“ (angl. „Everything Everywhere All at Once“)

Be jokių abejonių, „Viskas iškart ir visur“ tapo pačia didžiausia kino staigmena. Niekas tikrai nelaukė šio filmo ir daug kas net nežinojo, kad jis pasirodys. Bet pasirodė jis su trenksmu ir visiškai užvaldė kino bendruomenę, kuri iškart pamilo šią kelionę po multivisatą. Ir būtent ši multivisata buvo tokia, kuri peržengė fantastikos ribas, apsieidama be monstrų, pateikė ne vieną alternatyvią realybę ir parodė tai, ko kine nematėme. Arba, matome itin retai. Itin originalus, netgi gaivus filmas, po kurio reikėjo savaitės poilsio. Galiausiai, visus sužavėjo ir du pagrindiniai aktoriai, gebėję sukurti tokius emocinius ryšius su žiūrovu, kokius retai išvystame didžiajame ekrane.