Jei iki gyvos galvos įgriso dabartinių perdirbinių trendas ir klasikinių filmų melžimas dėl pigios nostalgijos, „Asas Maverikas“ (angl. „Top Gun: Maverick“) atneša blogų naujienų. Iš bendros masės kartais išlenda tas vienas filmas, kuris viską padaro teisingai ir parodo, kad net šiame kūrybiškumo stingančiame žanre galima papasakoti geras istorijas ir suteikti visus žiūrovus patenkinančią pramogą. „Asas Maverikas“ yra tas filmas – puikus pavyzdys visiems, kaip reikia atlikti šitą uždelsto tęsinio reikalą ir visais aspektais pranokstantis originalą.
Siužetas
Praėjus trisdešimt šešeriems metams po „Aso“ (angl. „Top Gun“), Pitas „Maverikas“ Mičelas (akt. Tom Cruise) vis dar yra ten, kur turėtų būti – skraidydamas padangėje ir retkarčiais sudaužydamas milijonus kainuojantį lėktuvą. Buvusio kolegos „Ledo žmogaus“ (akt. Val Kilmer) kvietimu, jis grįžta į Asų mokyklą paruošti naujuosius pilotus mirtinai pavojingai misijai. Užduotis atrodo neįmanoma, o tiek mokiniams, tiek valdžiai užkliūva nestandartinis pasiruošimas jai. Situaciją pasunkina ir tai, kad tarp gyvybe rizikuojančių pilotų yra ir žuvusio Maveriko draugo Guso sūnus.
Filmas
Yra nemažai priežasčių, kodėl šiuolaikinis „Asas“ galėjo visiškai nepavykti. Originalas yra tikras devintojo dešimtmečio laikotarpio filmas, jį charakterizuoja saulėti ir prakaitu permirkę vaizdiniai, nesaikingas kariuomenės šlovinimas ir vos ne iki erotinio lygio užkeltas vyriškumas. Nepaisant trūkumų, „Asas“ yra filmas su ryškia asmenybe, kokios nerasi 150 milijonų JAV dolerių kainuojančiame projekte. Tad tęsinys ir nesistengia kopijuoti originalo, bet ant jo stato visiškai naują istoriją, kuri ne tik yra geresnė visais aspektais, bet ir suteikia svorio praeities įvykiams. Kaip tikras modernius standartus atitinkantis masinio populiarumo filmas, „Maverikas“ yra vizualiai aštresnis, iš charakterio pusės sausesnis ir visos erotikos šįkart paliekamos įprastai romantikai tarp vyro ir moters, bet tęsinys vis tiek išlaiko dalelę originalo asmenybės. Senojo filmo elementai kaip garso takelis, žinomos scenos ar citatos, nėra įstumtos dėl pigių nostalgijos taškų, bet turi paskirtį istorijoje ir ją papildo. Tad nepaisant modernumo, „Maverikas“ nekart pasijaučia lyg atkeliavęs iš devintojo dešimtmečio laikotarpio. Ir jis taip pat gali sukelti norą užsirašyti į kariuomenę, nes ten taip smagu.
Siužetas veikia gerai, nes jis nėra skirtas vaikytis dabartinių perdirbinių trendų ir ieškoti naujos kartos, kuriai būtų galima perduoti serijos ateitį. Ne, tęsinio pavadinimas aiškiai nurodo, apie ką yra ši istorija, ir filmas nėra apie jo galimą ateitį, o susitaikymą su praeitimi. Po šitiek metų Maverikas vis dar taikstosi su lemtingu įvykiu jo karjeroje ir tęsinys tai įtikinamai išvysto į pasikeitusį pagrindinį herojų, kuris prieš trisdešimt metų žavėjo savo maištingumu ir neatsargumu, o dabar stengiasi nedaryti tų pačių klaidų. Jei originalas buvo perdėtai optimistiškas, vaizduojantis jaunuolius, kurie manė esą nemirtingi, tęsinys gerokai nuslopina šias emocijas, kai veikėjams tenka ruoštis savižudiškai misijai, iš kurios jie gali negrįžti. Visos šios dramos yra gerai įgyvendintos ir tylūs, bet tikrai emocingi momentai atsveria riaumojančius lėktuvų variklius bei pasitikėjimu trykštančių jaunuolių šūksnius.
Kai tiek dėmesio yra skiriama pagrindiniam herojui, šalutiniai jo gauna mažiau ir iš didelės pilotų grupės atrenkami keli svarbesni. Tačiau to, kas yra, tikrai užtenka perteikti entuziastingą komandos dvasią, bendradarbiavimą ir konkurenciją. Treniruotės pateikiamos su užkrečiama energija ir gerai supažindina su svarbesniais veikėjais bei jų konfliktais. Visa tai nebus kažkas išskirtinio ir daugumą situacijų galima nuspėti iš anksto, tačiau tęsinys vis tiek paperka senamadišku sentimentalumu ir pilnai užsitarnauja visas pabaigoje užplūstančias emocijas. „Maveriko“ įspūdžiai yra klasiški, bet labai efektyvūs.
Jei siužetas yra stebinančiai veiksmingas, ne tokia didelė staigmena yra tai, kad visi skraidymai ir kovos ore taip pat stipriai pranoksta originalą. Pažangesnės dabartinės technologijos su T. Cruise’o reputacija jau ir taip garantuoja aukštą kokybės kartelę, bet vis tiek, veiksmo scenos čia yra nerealios. Montažas tarp piloto kabinos bei vaizdo iš šono yra kur kas sklandesnis ir leidžia jaustis lyg būtum chaotiškų įvykių centre bei akis išpūtus stebėti patrakusius akrobatinius triukus ore. Nors kompiuteriniai efektai tikrai retkarčiais buvo panaudoti, bet ekrane tiesiog matomas atsidavimas sukurti kuo tikresnę patirtį. Negana to, nė viena veiksmo scena nėra įdėta šiaip sau – joms yra suteikiamas kontekstas istorijoje ir jos vystymas. Tad visi šie pasiskraidymai jau ir taip žavi iš nepriekaištingos techninės pusės, bet veikėjų dramos ir tuo metu vykstantys konfliktai suteikia jiems jaudulio ir įtampos. Ir kai galvoji, kad matei geriausia, „Maverikas“ kala su siaubingai intensyviu ir prikaustančiu trečiuoju aktu, po kurio adrenalinas greitai neišblėsta.
Galiausiai, reikia skirti šlovės minutę žmogui, atsakingam už visą šį gėrį. Apie T. Cruise’o reputaciją žino visi – į jo asmeninį gyvenimą geriau nelįsti, tačiau filmavimo aikštelėse jis yra tikras profesionalas, atiduodantis savo darbui visas pastangas ir dar daugiau. Ir šioje greitai besikeičiančioje industrijoje, kur aktorių vardai jau nebeturi tokio pritraukimo kaip komiksiniai prekės ženklai, tokios kino žvaigždės kaip jis yra nykstanti rūšis. Tad kai filme piktas dėdė iš kariuomenės būtent šitaip pavadina Maveriką, o pagrindinis herojus su šypsena atsako „Galbūt, bet ne šiandien“, paralelės tarp veikėjo ir jį vaidinančio aktoriaus yra akivaizdžios. Dėl pandemijos „Maverikas“ vėlavo dvejus metus ir per tą laiką jis turėjo daug galimybių būti paleistas į internetines platformas, tačiau griežtu T. Cruise’o paliepimu, filmas kaupė nuostolius ir laukė nusileidimo kino teatruose. Jei tuo metu tai atrodė kaip keistas sprendimas, pažiūrėjus filmą jis yra savaime suprantamas – numesti jį į kompiuterio ar telefono ekraną būtų tiesiog išdavystė. „Maverikas“ yra tikras masinio populiarumo filmas, tikresnis už aplink esančius konkurentus, nes jame yra regima aistra tai stebuklingai kino magijai, kuri nukelia į kitą pasaulį, išspaudžia juoką, liūdesį, nuostabą, susižavėjimą, įtampą ir palieka užpumpuotą geromis emocijomis. Ir net jei netyčia išsipildys toks pesimistinis atvejis, kai internetinės platformos visiškai sunaikins kino teatrus, „Maverikas“ įtikins, kad bus bent vienas žmogus, kuris pensiniame amžiuje vis tiek rizikuos gyvybe dėl mūsų pramogos didiesiems ekranams.
Išvada
Puikiai prijungdamas originalo senamadiškus elementus prie modernaus masinio populiarumo filmo šablono ir pateikdamas kvapą gniaužiantį reginį su ne ką prastesne istorija, „Asas Maverikas“ tampa vienu iš sėkmingiausių klasikinių filmų atgaivinimų ir yra labai smagi kino pramoga, kuri paveiks tiek „Aso“ gerbėjus, tiek visiškai naujus žiūrovus.
