Jei neteko anksčiau girdėti apie režisierius brolius Danielius, gal neteko ir girdėti apie jų 2016 m. debiutą „Šveicarų armijos karys“ (angl. „Swiss Army Man“), bet tikriausiai teko bent jau matyti internete juokelius apie tą kartą, kai Hario Poterio žvaigždė Danielis Radcliffe’as vaidino bezdantį lavoną. Ir gal vėliau pažiūrėjus „Šveicarų armijos karį“ teko įtikinėti kitus, kad tas filmas su bezdančiu lavonu iš tikrųjų yra geras, juokingas ir netgi emocingas. Taip su savo pirmuoju kūriniu broliai Danieliai pademonstravo išskirtinį sugebėjimą iš kvailos idėjos išvystyti universalias gyvenimo temas apimančią istoriją ir jie grįžta su trenksmu naujame, multivisatiniame kovos menų filme „Viskas iškart ir visur“ (angl. „Everything Everywhere All at Once“). Ant popieriaus jis skamba lygiai taip pat absurdiškai, tačiau genialumas kartais gimsta iš visiškų nesąmonių. Už visų šių kvailysčių slypi neįtikėtinai geniali istorija, išauganti į įtraukiančią, nepamirštamą ir beprotišką patirtį, kurią privaloma pamatyti.
Siužetas
Imigrantė iš Kinijos Evelina (akt. Michelle Yeoh) priėmė keletą blogų sprendimų ir yra atsidūrusi nesmagiame gyvenimo taške. Dienos praleidžiamos tvarkant skalbyklą, vyras Veimondas (akt. Ke Huy Quan) nori skirtis, duktė Džoja (akt. Stephanie Hsu) atsiveda savo merginą, nors žino, kad tam nepritars nei mama, nei senovinių pažiūrų senelis Gong Gong (akt. James Hong). Prieš vakare vykstančią šventę šeima trumpam išvyksta apmokėti mokesčių už skalbyklą, tačiau ši išvyka pasisuka netikėta linkme, kai Veimondas yra užvaldomas kitos jo versijos ir įveda Eveliną į multivisatas, kurios yra sudarytos iš visų skirtingų jos gyvenimų. Evelina privalo pasinaudoti iš jos alternatyvių asmenybių gautais įgūdžiais, kad sustabdytų visas visatas ketinantį sugriauti blogį.
Filmas
„Matrica“ (angl. „The Matrix“) būtų pirmasis atspirties taškas bandant bent kažkaip apibūdinti „Viską iškart ir visur“, kuris savo idėjomis bei jų pateikimu gali lygiuotis su šiuo mokslinės fantastikos šedevru. Abiejų filmų branduolys yra visiems pažįstama herojaus istorija – visiškai žalias pagrindinis veikėjas atsiduria naujame pasaulyje, išmoksta jo taisykles bei pamokas, jas panaudoja kovoje prieš pagrindinį blogį ir po kovos grįžta pasikeitusiu žmogumi. Tik tie abu paprasti branduoliai yra apvynioti giliomis bei aktualiomis temomis, nestandartiniu pasakojimu, išskirtiniu stiliumi ir įspūdingomis veiksmo scenomis. Pagrindinė multivisatos idėja sklandžiai išsivysto nuo pirmo intriguojančio pademonstravimo iki beribio fantastinio chaoso trečiame akte. Panašiai kaip Neo pradėjo kelionę tamsiame kambariuke ir ją baigė pakildamas į orą, taip ir filme „Viskas iškart ir visur“ mokesčių apmokėjimas pavirsta į daugiavisatinę priešpriešą tarp optimistinio ir nihilistinio pasaulėžiūrų.
Sakyti, kad siužetas yra nenuspėjamas būtų per paprasta – filmas kas kelias minutes ištraukia kažką netikėto ir nustebinančio. Akis plečia ne tik pačios istorijos staigmenos, bet ir jų pateikimas. Broliai Danieliai nuo pat pradžios sukuria energingą, įtemptą ir netgi stresą sukeliantį ritmą, bet tai yra niekis, palyginus su chaosu, kai skirtingos visatos pradeda daužytis tarpusavyje. Tačiau režisieriai tvirtai laiko šį chaosą savo rankose ir patrakęs tempas išlieka sugaudomas ir suprantamas. Tai yra puikus pavyzdys, kai istorija yra taip glaudžiai susieta su režisūra ir vienas elementas papildo kitą. Jei „Viskas iškart ir visur“ akcentuoja beribes gyvenimo galimybes, režisierių arsenalas, į kurį įeina šmaikštūs scenų perėjimai, apšvietimas, spalvos, garsas, kostiumai, net skirtingi vaizdo kraštinių santykiai, jaučiasi toks pat neribotas. Ir nors tai savaime nėra kažkas naujo ar nematyto, sunkiai rasi kitą tokį pavyzdį, naudojantį tiek visko, tiek daug, taip ryškiai. Filmas kaip reikiant pateisina savo pavadinimą.
Kas dar daro šį kūrinį išskirtinį, tai komedija, kurią sudaro taip vadinamas tualetinis humoras, svyruojantis nuo kvailai keisto iki šlykščiai nešvankaus. Ir šiuo aspektu filmas demonstruoja savo drąsų pobūdį laužyti visus apribojimus, pasileisti plaukus ir be gėdos rodyti ką nori. Čia reikia priminti, kad mes kalbam apie režisierius, kurių praeitame filme bezdantis lavonas naudojo savo penį kaip kompasą, tad jei jau tai skamba per daug, toks humoras gali būti rimtas barjeras norint pasimėgauti šiuo filmu. Bet jei pavyks priimti visą ekrane vykstančią beprotystę, tuomet didžiąją laiko dalį „Viskas iškart ir visur“ bus patrakusiai juokingas filmas. Ir netgi tualetiniame humore, jis vis tiek randa būdų kaip sužavėti. Kad ir kokios kvailos situacijos dedasi ekrane, niekas neišsišoka kaip per daug absurdiška, kiekvienas veiksmas yra pateisinamas ir nesulaužo filmo pasaulio taisyklių. Vis dėlto labiausiai nustebinęs aspektas, kaip kai kurie kvaili juokeliai tokiais neužsilieka, su laiku jie yra išvystomi į atskirus siužetėlius ir pavirsta stipriausiais emociniais momentais. Kas pradžioje buvo juokinga ar net šlykštu, pabaigoje iš tikrųjų gali suvirpinti širdį.
Nuoširdžiai, tiesiog sunku patikėti, kiek reikia fantazijos ir kūrybiškumo išmąstyti tokį reginį. „Viskas iškart ir visur“ vienu metu žongliruoja penkiasdešimt veikėjų, siužetų, juokelių, nesąmonių, tematikų, bet kiekvienas elementas turi savo vietą bei paskirtį istorijoje. Šiame filme prikrauta visko tiek daug ir visa tai tiesiog veikia. Humoras, einantis ten kur daug filmų nedrįsta eiti. Emocingas trečiasis aktas, kuris išlaiko patrakusį stilių ir absurdiškumą, bet vis tiek sugeba stipriai kalti su jautriomis, bet gražiomis filmo idėjomis. O kur dar nepaminėtos veiksmo scenos, vienos geriausių paskutiniu metu, apjungiančios milžinišką aktorių patirtį kung fu sferoje, tobulą choreografiją, Džekio Čano tipo komediją ir istorijos vystymą kovos metu, ir matricišką stilizaciją. Dešrelės. Akmenys. „La Troškinys“ (angl. „Ratatouille“). Akytės. Wong Kar-Wai. Mažieji pirštai. Mokesčiai. Ir dar daug daugiau. Viskas yra svarbu, viskas yra reikalinga. Čia yra tikra kino magija, kai kvailiausių idėjų kratinys virsta nepamirštama istorija.
Ir dar apie aktorius. Kiekvienas jų nusipelno apdovanojimų už tai, su kokiu entuziazmu ir energija jie atsiduoda net keisčiausioms idėjoms. Jau šypseną kelia vien tai, ką šiame filme išdarinėja Jamie Lee Curtis, atlikdama itin komišką vaidmenį, vėliau įgaunantį netikėto žmogiškumo. Vis dėlto pagrindą sudaro Azijos aktoriai, kurie visiškai dominuoja. Po labai ilgos pertraukos į aktorystę grįžta Ke Huay Quanas, labiausiai žinomas kaip tas įkyrus vaikas iš antros „Indiana Džounso“ (angl. „Indiana Jones“) dalies ir Veimondui priskirtu charakteriu atrodo lyg nepasenęs nei dienos. Stephanie Hsu, nors ir apsupta profesionalų, pateikia išskirtinę vaidybą, įkūnijančią tamsiausias filmo nuotaikas. Ir visi galėtų pavydėti energijos bei gyvybingumo, kurį skleidžia 93-ejų metų aktorius Jamesas Hongas. Galų gale, viską laiko pagrindinė aktorė Michelle Yeoh – tikra kino žvaigždė ir kovos menų specialistė, pilnai išnaudojanti savo talentus viename stipriausių karjeros vaidmenų. Jos veikėja demonstruoja visą emocijų spektrą: nuo visiško atsidavimo kvailesnėms akimirkoms iki gilios egzistencinės krizės bei depresijos.
Išvada
„Viskas visur ir iškart“ – tiesiog genialus priešnuodis viskam, kas standartiška, sausa ir įprasta. Tai yra pribloškiantis originalių idėjų sprogimas, patrakusiai energingas reginys, kuris yra lygiai absurdiškas ir tamsus. Nors jo chaotiškas pobūdis gali atstumti žiūrovus, tačiau tai yra filmas, kurį tikrai verta pamatyti ir patirti. Tokių išskirtinių projektų tikrai nėra daug.
