Prieš „Nerealiuosius 2“ (angl. „Incredibles 2“) parodytas trumpas Domee Shi filmukas „Bao“ taip sužavėjo „Pixar“ studiją, kad ji nusprendė suteikti režisierei progą sukurti pilnametražį filmą. Sprendimas atsipirko – D. Shi debiutas „Raudonoji panda“ (angl. „Turning Red“) puikiai dera prie stipraus „Pixar“ repertuaro. Kaip ir dauguma studijos filmų, „Raudonoji panda“ pateikia smagų ir lengvai prieinamą nuotykį, kurio viduje slypi gyvenimiškos ir ne visada malonios situacijos.
Siužetas
Trylikametės Mei Ly (akt. Rosalie Chang) kasdienybė jau ir taip chaotiška. Ji turi balansuoti tarp nuolatinių dešimtukų mokykloje, draugių kompanijos bei jos nemirštančios aistros berniukų pop grupei, ir atlikti namų pareigas po labai prižiūrinčios mamos (akt. Sandra Oh) akimis. Nors pagrindinė veikėja susitvarko su keliais vaidmenimis, viską sugriauna nauja problema. Pabudusi vieną rytą, Mei netikėtai pavirsta į didžiulę raudoną pandą, kuomet ji per daug emociškai susijaudina, ir sugrįžta į žmogaus formą, kai nusiramina.
Filmas
Nesuvaldomai intensyvios emocijos, pokyčiai moters kūne ir iš jų išlendantys dideli, raudoni monstrai – kiekvienas supras apie ką iš tikrųjų yra ta „Raudonoji panda“. „Pixar“ toliau demonstruoja savo genialumą paimdami itin sudėtingą bei plačią temą ir sėkmingai ją atskleisdami per vaikiško animacinio filmo žanrą. Šiuo atveju, magiška transformacija yra naudojama perteikti pirmąsias hormoniškos paauglystės dienas ir asmeninę brandą. „Raudonoji panda“ veikia panašiai kaip dauguma šios studijos filmų – humoras ir smagūs veikėjai pralinksmins įvairaus amžiaus grupes, o vyresniems žiūrovams dar teks susidurti su savo paauglystės patirtimis ir atlaikyti emocijų pliūpsnį staigiai surimtėjančioje pabaigoje.
Tarp chaotiško brendimo, nesutarimų su per daug besirūpinančiais tėvais ar dviejų asmenybių suderinimo (viena draugams, kita šeimos nariams), tikėtina, kad kiekvienas žiūrovas ras kažką iš savo asmeninio gyvenimo susitapatinti su pagrindine veikėja. Ir čia net neįvardijant taip pat svarbaus kultūrinio aspekto. Toronte užaugusi kinų kilmės režisierė D. Shi praturtina istoriją su savo vaikystės patirtimis bei meile šiam miestui, ir dviejų skirtingų kultūrų suderinimas yra dar viena iš paliestų filmo temų. Vėlgi, čia pasireiškia tradicinis „Pixar“ kruopštumas, kai kiekvienas kadras yra toks vizualiai patrauklus ir informatyvus, kad neilgos trukmės filmas geba suspausti ir išplėtoti šitiek daug idėjų. Ir nors pati siužeto struktūra labai kartojasi per visus studijos filmus ir „Raudonosios pandos“ pamokos irgi matytos kitur, visiškai suprantama jei „Pixar“ nenori laužyti ar pakeisti to, kas ir taip gerai veikia.
Apie techninius „Pixar“ aspektus nėra ką kalbėti, nes šioje srityje jie yra nepralenkiami. Animacija kaip visad nepakartojamai realistiška ir studija išnaudoja kiekvieną progą tai pademonstruoti ar su šiltai pūkuotu pandos kailiu, ar per trumpą, bet seiles varvinantį maisto gaminimo montažą. Tik jei paskutiniai filmai labiau taikėsi į tą realistiškumą, „Raudonoji panda“ jį pakeičia į kur kas energingesnį stilių, labiau tinkantį perteikti chaotiškus momentus. Daug kameros judesių bei priartinimų, spalvoti perėjimai ir didelės, blizgančios akys išduoda anime žanro įtaką.
Išvada
„Raudonoji panda“ yra dar vienas aukšto lygio „Pixar“ darbas. Nors jis šiek tiek silpnesnis už geriausius šedevrus, filmas palaiko fantastiškai aukštą studijos reputaciją ir garantuoja tradiciškai smagią, linksmą ir pamokančią kino pramogą.
