Betmenas

Ką gautume į vieną kokteilį sumetę niūrių postapokaliptinių filmų režisierių ir scenaristą, pastaruoju metu gana gilius vaidmenis kuriantį aktorių ir net lemputės savo biuruose neturinčią didžiąją Holivudo studiją? „Betmeną“. Mes gautume „Betmeną“. Taip, pasikartosiu dar kartą, „Beždžionių planetos“ režisierius Mattas Reevesas, apjungia jėgas su aktoriumi Robertu Pattisonu tam, kad iš „Warner Bros.“ spintos ištrauktų vieno niūriausių, tamsiausių ir, tuo pačiu, giliausių superherojų kostiumą. Aišku, čia galime ginčytis, bet nereikia. Taigi, į kinus atkeliauja naujas superherojus ir jis nepasirengęs jūsų juokinti – „Betmenas“.

Padedamas ištikimo liokajaus Alfredo ir policijos leitenanto Džeimso Gordono, Betmenas susiduria su Mįsliumi – paslaptingu žudiku, nusitaikiusiu į Gotamo elitą. Sekdamas Mįsliaus paliktais pėdsakais, Betmenas bus priverstas pasikliauti keisčiausiais sąjungininkais, atras savo šeimos ryšį su Gotamo kriminaliniu pasauliu ir turės pasitelkti visą savo išmintį, jėgas bei resursus, kad įvykdytų teisingumą galingiems korumpuotiems nusikaltėliams, baimės gniaužtuose įkalinusiems jo mylimą miestą.

Reiktų turbūt atkreipti dėmesį į tai, jog „Betmenas“ buvo pradėtas kurti dar 2017 metais. Taip, dar prieš tai, kai buvo pradėtas kurti „Džokeris“, atrodo, atvėręs kelią soliniams „DC“ visatos projektams, nesisiejantiems su bendra DCEU visata. Ir nors pradžioje visi labai skeptiškai žiūrėjo į tokius projektus, atrodo, būtent tokia prieiga studijai „Warner Bros.“ Sekasi daug labiau, nei bandymas vystyti savą superherojų visatą. Ne tai, kad jie liaujasi tai daryti. Bet atskiri projektai su tais pačiais veikėjais yra visai kitas lygmuo ir visiškai kitoks pasakojimas. Pamačius filmą visai nenuostabu, kodėl jis buvo kuriamas 5 metus. Beveik 3 valandų trukmės filmas labai nuosekliai gvildeną Betmeną, jo aplinką, pojūčius ir Gotamo suvokimą per savo asmeninę perspektyvą. Kas tikrai svarbu – filme veiksmas yra jau apie antrus Betmeno kovos su nusikalstamumo metus, todėl nieko „nespoilinant“ tradicinės įvykių istorijos nėra, bet kartu ir yra. Kaip yra iš tikro, sužinosite filme.

Įdomu dar ir tai, kaip filmas yra pasakojamas. Tai nėra tipinis superherojų filmas yra per šviesmečius nuo to, ką matome „Marvel“ visatoje. Tai pakankamai lėtai vystomas „noir“ stiliaus detektyvas, galima net sakyti trileris, kuris po truputį įtraukia į ekrane rodomą istoriją ir nepaleidžia iki pat finalinių scenų. Humoro čia yra minimaliai, jis labai subtiliai inkorporuotas į kelis antraeilius veikėjus, kurie geba šiek tiek palengvinti slogią atmosferą, dar pasitaiko ir keli gana šmaikštūs komentarai iš paties Betmeno.

Nepaisant to, kad filmo istorija vystoma lėtai, veiksmo filme netrūksta. Ne kartą tikrai pasijus, kaip širdis ims smarkiau plakti krūtinėje. Visi veiksmo elementai nufilmuoti meistriškai, nesukuriama jokio dirbtinio kameros drebinimo efekto, o kai kurios scenos yra it meno kūrinys, kurį galėtum kabinti muziejuje ant scenos. Gal net galima būtų vadinti – virtuoziškas vaizdo perteikimas. Prie virtuoziškumo prisideda ir ypatingą atmosferą sukuriantis garso takelis. Jis yra nuostabiai taiklus, tiesiog tampantis nervus, kartais net veriantis kiaurai. Klausant muziką ir matant vaizdą net sunku apibūdinti savijautą, bet viskas yra tiesiog nepriekaištingai. Geriausiai tą apibūdinanti sceną, vėl gi be spoilerių, tai betmenmobilio pasirodymas. Vaizdas, garsas, veikėjų emocijos – tobula.

Turbūt net nereikia sakyti, kad aktoriai buvo nuostabūs. Nežinia, ar tai kruopščiai išdirbto scenarijaus nuopelnas, ar nepriekaištingai išnaudotas aktorių talentas, bet absoliučiai visi aktoriai tiesiog *mua*, kaip daro italai. Robertas Pattisonas galutinai nusimeta bet kokį dar užsilikusį „Saulėlydžio“ šleifą ir sukuria dar vieną įsimintą Betmeną. Kitokį, nei Christiano Bale‘o, bet tikrai nenusileidžiantį. Prie Roberto prisideda ir vieną pirmų moters-katės variacijų suvaidinusi Zoe Kravitz. Kiek mažiau pažįstama veikėja, kuri man itin patiko. Atskirų ovacijų nusipelnė ir Colinas Farrellas, suvaidinęs vieną ikoniškų Betmeno priešų – Pingviną. Tikras malonumas stebėti šio aktoriaus pasirodymą kine. Gal kiek bendrame kontekste nublankstantis ltn. Gordono aktorius Jeffrey Wrightas irgi buvo įdomus, tik gal kol kas dar per mažai išvystytas. Savaime suprantam, savo vaidmenis puikiai atliko Johnas Turturro bei Andy Serkisas. Ir paskutinę eilutę skirsiu psichopatiška maniera Džokeriui mažai nusileidžiančiam Mįsliui, o jei tiksliau – Paului Dano. Nepriekaištingas pasirodymas, tobulas Mįslius, toks, kokio ir norisi tikėtis iš gerokai niūresnio „Betmeno“ visatos.

Nors ir norisi toliau kalbėti, reiktų jau apibendrinti – „Betmenas“ yra nepriekaštinga kinematografinė kelionė. Jame vizualai yra stulbinami, garso takelis nepriekaištingas, o veikėjų išpildymas tiesiog negali nežavėti. Tai visai kito lygio detektyvinis pasakojimas, kuriame net gali pamiršti, kad žiūri superherojaus filmą. Penkerius metus ruoštas filmas neabejotinai patiks tiek superherojų gerbėjams, tiek jų privengiantiems. Galbūt šiame filme šūksnių nebus, bet abejoju, ar po seanso liks nepatenkintų.