Kaip bylojama „Žvaigždžių karuose“ (angl. „Star Wars“) – mumyse nuolat grumiasi Šviesioji ir Tamsioji pusės, tik klausimas, kuriai iš jų leidžiame laimėti. Taip ir su filmais – kad ir kiek nuostabių išgyvenimų kine būtų padovanoję praeinantys metai, vis tiek neišvengiamai buvo ir ne tokių nuostabių, kuriuos dabar mielai norėtume „atmatyti“.
Deja, tai neįmanoma. Tačiau galime bent jau garsiai įvardyti savo didžiausius 2019 metų nusivylimus, kuriuos taipogi rinkome bendru sutarimu. Šįkart sąrašai buvo gal net dar margesni, nei renkant 2019 metų geriausiųjų topą – vienus nuvylė „Disney“ animacijos klasikos perdirbiniai, kiti nebuvo sužavėti iš ekranų tryškusių lietuviško humoro fontanų, treti spjaudėsi po ilgai laukto tęsinio premjeros.
Galima pridėti, kad nuviliančių filmų netrūko ir festivaliuose. Vienas toks visiškas nesusipratimas, pavadinimu „Sinonimai“ (pranc. „Synonymes“) netgi laimėjo 69-ąją Berlinalę (bet ar tik ne sutapimas tai, kad žiuri pirmininkavo prancūzų aktorė Juliette Binoche?), kitas, gal net dar didesnis – „Laisvė“ (pranc. „Liberté“) apdovanotas Kanų paralelinės konkursinės programos „Ypatingas žvilgsnis“ (pranc. Un certain regard) specialiuoju žiuri prizu. Nieko, visko pasitaiko, bent šiokia tokia paguoda, kad šie filmai Lietuvos kino salių nepasiekė – tad 2020-iesiems palinkėkim, kad ir nepasiektų.
Gali būti, kad didžiausias šių metų nusivylimas dar tik pakeliui į kino sales – užsienyje jau startavęs miuziklas „Cats“ (liet. „Katės“) sulaukė negailestingos kritikos ir labai menko žiūrovų susidomėjimo, kas beveik neabejotinai reiškia didžiulį finansinį fiasko, nuo kurio vargu ar išgelbės studijos skubiai siunčiama pakoreguota šio filmo versija.
Metant žvilgsnį į lietuviško kino daržą, buvo ir kuo pasidžiaugti, bet tikrai buvo apstu filmų, kurie ne tik kad nė iš tolo nepataikė net į „kaip lietuviškas – neblogas“ kategoriją ir, deja, vertė jausti tą svetimos gėdos jausmą. Na, kada pagaliau lietuviško kino kūrėjai supras, kad komedija toli gražu nėra pats lengviausias žanras ir nustos nacionalinę rinką grūsti net ne B, o gerokai tolimesnės kategorijos pusfabrikačiais? Tad nors į galutinį sąrašą nepateko, bet blogu žodžiu buvo paminėti tokie lietuviški filmai kaip „Vestuvės“, „Valstybės paslaptis“, „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ ar „Pats sau milijonierius“.
Tačiau ir be to mūsų kino teatruose netrūko filmų, vertų „juodojo sąrašo“. Norite sužinoti, kas labiausiai mus nuvylė 2019-aisiais? Pateikiame blogiausių filmų dešimtuką.
10. „Godzila 2: Monstrų karalius“ (angl. „Godzilla: King of the Monsters“)
Antroji pasakojimo apie legendinį monstrą Godzilą dalis žavėjo vizualiai – kameros darbu, specialiaisiais efektais, kovos scenomis ir didinga muzika. Tačiau tie, kas pamatę pirmąjį filmą tikėjosi išvystytų personažų ar įdomios siužetinės linijos, deja, gavo šnipštą. Bent keturi mūsų kolektyvo nariai įtraukė šį filmą į blogiausiųjų sąrašą.
9. „Last Christmas“ (angl. „Last Christmas“)
Londonas, artėjančios Kalėdos, legendinė George’o Michaelo daina ir truputį vaikščiojančią nelaimę primenanti pagrindinė veikėja. Atrodytų, visai neblogi ingredientai, kuriuos sumaišę gautume smagią romantinę komediją, persmelktą šventinės nuotaikos? Anaiptol. Atsilupę kičiniai blizgučiai gana greitai parodė žiojinčias siužeto spragas, o tai, sutikite, maždaug tiek pat patrauklu, kiek skylės (kalėdinėje) kojinėje. Tad nuo Paulo Feigo bandymo prajuokinti dažniau norėjosi verkti – keturi griežti „Ne“ iš mūsų recenzentų (tarp jų – ir viena pirma vieta blogiausiųjų sąraše).
7. „Afera“ (angl. „The Hustle“)
Holivudą apėmusį perdirbinių vajų visai pelnytai galima prilyginti kino vėžiui. Tačiau, žinoma, kaip ten sakoma – jei lazda kartais iššauna, tai ir perkramtytojams kartais pavyksta bent jau nenusileisti originalui. Deja, Chriso Addisono režisuota komedija – ne tas atvejis ir savo pirmtakams nė iš tolo neprilygsta. Bent trys kolegos mano, kad šis filmas vertas būti blogiausiųjų sąraše.
7. „Liūtas karalius“ (angl. „The Lion King“)
„Disney“ užmojis savo animacinei klasikai sukurti vaidybinius (ar bent jau taip atrodančius) perdirbinius įgauna pagreitį. Tiesa, jei dėl kokios nors Pelenės ar Alisos niekas per daug nesiskundė, šiemet pasirodžiusios tokio tipo animacinių filmų versijos per daug nežavėjo – nei Timo Burtono „Dambis“ (angl. „Dumbo“), nei Guy’aus Ritchie’io „Aladinas“ (angl. „Aladdin“), nei, deja, Jono Favreau režisuotas „Liūtas karalius“. Visų pirma – tai ne vaidybinis filmas, o dokumentiką primenanti animacija, visų antra – kam ta neišraiškinga ir netikra „Animal Planet“ stiliaus versija, be formos nepasiūlanti absoliučiai nieko naujo, kai 1994 metų originalas vis dar išlieka vienu gražiausių „Disney“ animacinių filmų? Penki mūsų komandos nariai tikrai stipriai nusivylė šia versija, dėl ko ji ir atsiduria galutiniame blogiausiųjų sąraše.
6. „Apgaulinga ramybė“ (angl. „Serenity“)
Atrodo, šie metai amerikiečių aktorei Anne Hathaway nebuvo patys geriausi karjeroje. Nežinia, kaip ten iš tikrųjų, bet štai jau antras filmas su šia aktore patenka į mūsų blogiausiųjų topą. Ir nors „Apgaulingos ramybės“ pagrindinių aktorių duetas bent iš pradžių atrodo stipriai (prie jau minėtos A. Hathaway prisijungia Matthew McConaughey), net ir dviejų Oskaro laureatų nepakanka tam, kad ištemptų šį chaotiškai painų kratinį bent jau iki vidutinio filmo lygio. Penki paminėjimai asmeniniuose sąrašuose siunčia šį filmą į šeštą bendro blogiausiųjų sąrašo vietą.
5. „Dvynys“ (angl. „Gemini Man“)
Kaip ten būdavo sakoma senoje reklamoje: įvaizdis – dar ne viskas, troškulys yra viskas. Taip ir kine. Geras režisierius, geras aktorius ir inovatyvi technologija, galinti padėti pamatus kino ateičiai, – dar ne viskas. Tuo puikiausiai įsitikinome pamatę Ango Lee filmą „Dvynys“, kuris buvo pristatomas vos ne kaip kino stebuklas, nes Willas Smithas stojo akis į akį su pionieriškomis technologijomis atjauninta, 25 metais jaunesne savo paties versija. Įnovatyvu? Taip. Bet kas iš to? Nuvyniojus šį blizgantį popierėlį paaiškėja, kad viskas, ką randame viduje – eilinis, ir tikrai dar ne pats įsimintiniausias veiksmo filmas. Tad Angui Lee sakom: „Ačiū, bet ne. O kitą kartą nepamirškit pagalvoti apie bent kiek stipresnį scenarijų ir padoresnę režisūrą“. Penki šiuo filmu smarkiai nusivylę recenzentai ir penkta vieta bendrame sąraše.
4. „Vyrai juodais drabužiais: pasaulinė grėsmė“ (angl. „Men in Black International“)
Holivudas jau seniai atrado, kad nostalgija yra labai paklausi prekė ir ją visai nesunku parduoti. Na, patys pagalvokite, juk galimybė vėl susitikti su personažais, pamėgtais dar vaikystėje ar paauglystėje visada vilioja. Bet ir pačios populiariausios serijos anksčiau ar vėliau išsikvepia – bet Holivudas ir čia turi išeitį – tokiems puslavoniams dar galima bandyti įpūsti gyvybės ir prikelti gyvenimui su naujais aktoriais ir naujais personažais. Vis tik bandymas legendinius agentus K ir J pakeisti blankiomis kopijomis H ir M šiemet baigėsi visišku šnipštu. Sakome: šalin rankas nuo „Vyrų juodais drabužiais“ arba jei ne – tuomet jau geriau ištrinkite atmintį, kad šios siaubingos naujosios versijos neprisimintume. Bent penki mūsų komandos nariai mano būtent taip.
3. „Iksmenai. Tamsusis Feniksas“ (angl. „X-Men: Dark Phoenix“)
Kaip ten sakoma? Reikia trauktis tada, kai esi viršūnėje. Iksmenų filmų kūrėjai akivaizdžiai bus praleidę progą patylėti, oi, tai yra, pasinaudoti šia galimybe. Tad vietoj elegantiškos gulbės giesmės šią populiarią seriją ištiko visai negražios priešmirtinės konvulsijos, pavadinimu „Tamsusis Feniksas“. Liūdna, kai tenka atsisveikinti su pamėgtomis filmų serijomis, bet dar liūdniau, kai tai tenka padaryti tokiu būdu – kai kadaise mėgta serija tampa tik savo pačios šešėliu. Nematome nė menkiausios priežasties, dėl ko šis filmas turėtų egzistuoti. Šeši paminėjimai (blogu žodžiu) siunčia šį nesusipratimą į trečiąją bendro blogiausių filmų sąrašo vietą.
2. „Rembo. Paskutinis kraujas“ (angl. „Rambo V: Last Blood“)
Dar vienas ankstesnėje pastraipoje išsakytos aksiomos įrodymas. Ir jei nuvarytus arklius nušauna, tai su šiuo tą padaryti reikėjo jau senokai. Jei ne tas holivudinis godumas, ši serija, palikusi neabejotiną pėdsaką veiksmo filmų istorijoje, galėjo garbingai baigtis sulig ketvirtąja dalimi „Rembo IV“ (angl. „Rambo IV“) dar prieš gerą dešimtmetį ir ilsėtis sau ramybėje. Bet ne. Jau ne tas žodis, kad gerokai apipelijęs Vietnamo karo veteranas Džonas Rembo vėl buvo ištemptas į filmavimo aikštelę ir įsuktas į visiškai kvailą, prastą, bet tuo pačiu ir pernelyg tamsią bei žiaurią juostą, kuris šiai veiksmo filmų legendai nedaro absoliučiai jokios garbės. Net šeši mačiusieji recenzentai gailisi jį žiūrėję, likusieji, jo nematę, linkę patikėti kolegų liudijimais ir džiaugiasi išvengę šios klaidos.
1. „Pragaro vaikis“ (angl. „Hellboy“)
O ką mes ką tik sakėme ir dar pakartojome? Viskas gerai, kas gerai baigiasi – o jei jau baigėsi ar nutrūko – tesiilsi ramybėje. Tad Holivudo bandymas reanimuoti „Pragaro vaikio“ seriją, prie kurios anksčiau dirbo Guillermo del Toro ir Ronas Perlmanas, baigėsi tuo, kad buvo sukurtas Frenkenšteino monstras, keliantis baimę aplinkiniams ir atsisukęs prieš savo kūrėją (žinoma, perkeltine prasme). Iš bilietų pardavimų visame pasaulyje gautos pajamos net nepadengė filmo biudžeto! Tad net šešių mūsų komandos narių sprendimu Neilo Marshallo režisuotam „Pragaro vaikiui“ įteikiame Avietę kaip blogiausiam 2019 metų filmui.
Ar sutinkate su mūsų komandos vertinimais? O gal buvo ir dar blogesnių filmų, kurie liko nepastebėti?
