Jau rytoj – lapkričio 3 d. Vilniuje prasidės svarbiausias rudens kino renginys Europos kino forumas „Scanorama“. Nors šio festivalio rengėjai visada akcentuoja, kad jiems svarbiau kokybė, o ne kiekybė, žiūrovams siūloma programa pakankamai plati – tad filmą, atitinkantį skonį ir lūkesčius, turėtų be vargo išsirinkti net išrankiausi kinomanai. „Scanorama“ – tai puiki proga užkamšyti besibaigiančių kino metų spragas, sudėlioti asmeninius geriausiųjų sąrašus, pamatyti per metus tarptautiniuose festivaliuose besisukusius filmus ar tiesiog mėgautis kokybišku kinu.
Trumpai peržvelgiame šiemetinės „Scanoramos“ programą, atkreipdami dėmesį į, mūsų nuomone, svarbiausius, įdomiausius, žiūrovų laiko labiausiai vertus filmus.
14-ąjį kartą vyksiančią „Scanoramą“ atidarys vengrų režisieriaus Hajdu Szabolso drama „Šeimos šventė“ (vengr. „Ernelláék Farkaséknál“), kuri Karlovi Varų festivalyje buvo pripažinta geriausiu filmu ir apdovanota Krištoliniu gaubliu. Šią juostą vėliau bus galima pamatyti programoje „Kertant Europą“, kurią aptarsime kiek vėliau.
„Scanorama“ dažnam šio festivalio lankytojui visų pirma asocijuojasi su kokybišku Šiaurės šalių kinu. Iš tiesų, pamatyti Skandinavijos kino kūrėjų darbus kitų progų nėra labai daug. Savo ruožtu „Scanorama“ kasmet savo žiūrovams ir skandinaviško kino gerbėjams siūlo netgi atskirą programą „Naujienos iš Šiaurės“, kurioje pristatomi Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos kino kūrėjų darbai. Šiemet šioje programoje – 15 juostų, tarp kurių Suomijos ir Švedijos pretendentai į Oskarus geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, atitinkamai Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pristatyta ir apdovanota debiutinė Juho Kuosmaneno juosta„Laimingiausiadiena Olli Mäki gyvenime“ (suom. „Hymyilevä mies“) ir švedų kino kūrėjo Hanneso Martino Holmso filmas „Gyveno kartą Uvė“ (šved. „En man som heter Ove“). Šioje programoje nemažai debiutuojančių režisierių – tiesa, dauguma jau iki šiol sukosi kino pasaulyje, tik buvo geriau žinomi kaip aktoriai ar scenaristai. Dėmesį traukia du islandiški filmai: Guðmunduro Arnaro Guðmundssono režisūrinis debiutas „Akmeninė širdis“ (isl. „Hjartasteinn“)ir kartu su prancūzais kurta juosta „Meilė baseine“ (pranc. „L‘Effet aquatique“), kruią režisavo Sólveig Anspach. Taip pat bus įdomu pamatyti Henriko Rubeno Henzo istorinę komediją „Reikalauju satisfakcijos!“ (dan. „Tordenskjold & Kold“), bei švedų aktorės Pernillos August režisūrinį debiutą „Rimti žaidimai“ (šved. „Den allvarsamma leken“) – į kino ekraną debiutuojanti režisierė perkėlė švedų rašytojo Hjalmos Söderberg‘o kūrinį.
Kaip ir galima tikėtis – „Kertant Europą“ yra gausiausia ir turtingiausia programą, į kurią surinkti tarptautinių festivalių perlai. Čia pamatysime jau minėtą festivalio atidarymo filmą „Šeimos šventė“, tačiau ir be jo yra daugybė dėmesio vertų juostų – iš 42 filmų tikrai yra ką pasirinkti! Tai ir dar tik savo režisūrinę karjerą pradedančių kino kūrėjų darbai: Berlyno kino festivalyje Sidabriniu lokiu apdovanota jaunos prancūzų režisierės Mia Hansen-Løve drama „Ateitis“ (pranc. „L‘avenir“), kurioje vaidina Isabelle Huppert; Rachel Lang režisuota drama „Baden Badenas“ (pranc. „Baden Baden“), graiko Argyrio Papadimitropoulo trečiasis ilgametražis „Įdegis“ (graik. „Συνοψη“).
Netrūksta ir jau pripažintų ir gerai žinomų režisierių filmų: bus galima išvysti vokiečio Wimo Wenderso „Gražiąsias Aranchueneso dienas“ (pranc. „Les beaux jours d’Aranjuez“), belgų brolių Jeano – Pierre‘o ir Luco Dardenne‘ų Kanuose pristatytą juostą „Nepažįstamoji“ (pranc. „La fille inconue“), lenkų kino kūrėjo Andrzejaus Wajdos naujausias ir, deja, paskutinis filmas „Provaizdis“ (lenk. „Powidoki“) – Lenkijos pretendentas į Oskarą; prancūzo Bruno Dumont absurdiška detektyvinė komedija „Seklūs vandenys“ (pranc. „Ma Loute“), kuria šis režisierius laužo savo ankstesnius kūrybos principus, legendinio Čilės režisieriaus Alejandro Jodorowsky‘io biografinė drama „Nesibaigianti poezija“ (isp. „Poesía sin fin“), bei bosnių režisieriaus Oskaro laureato Danis‘o Tanovičiaus istorinė karinė drama „Mirtis Sarajeve“ (bosn. „Smrt u Sarajevu“) iš Berlyno kino festivalio grįžusi su sidabrinio lokio apdovanojimu bei išrinkta kaip Bosnijos ir Hercegovinos pretendentas į Oskarus geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Į Oskarą taip pat pretenduoja kroato Zrinko Ogrestos karinė drama „Kitapus“ (kroat. „S one strane“).
Specialiųjų seansų programa šiemet atiduoda duoklę Irano kinui: žiūrovai turės galimybę išvysti tris naujus šios šalies kino kūrėjų darbus: Oskaro laureato Asgharo Farhadi Kanų kino festivalyje pristatytą naujausią juostą „Komivojažierius“ (pers. „Forushande“), su kuria šis Irano kino kūrėjas taikosi į dar vieną Oskarą, už valdžiai neįtikusią dokumentiką kalėjusio Keywano Karimi pirmasis vaidybinis filmas „Būgnas“ (pers. „Tabl“), kuriuo jis neatsisako savo principų ir toliau kritikuoja šiuolaikinę Irano visuomenę; bei vizualiai intriguojantis mistinis trileris „Drakonas atvyksta!“ (pers. „Ejhdeha vared mishavad!“), kurį režisavo Mani Hanghighi.
Dokumentikos mėgėjai galės rinktis iš devynių filmų. Tarp jų – vokiečių režisierės Ulrike‘s Ottinger 12 valandų trilogija „Chamiso šešėlis“ (vok. „Chamissos Schatten“), priblokšianti įspūdingais vaizdais iš Kamčiatkos, Čiukotkos, Aliaskos ir Aleutų salų. Tikru kino įvykiu žada tapti ispano Mauro Herce‘o juosta „Lėtai pirmyn“ (angl. „Daed Slow Ahead“). Istorinę miesto patirtį su šių dienų aktualijomis supins bosnių režisierės Jasmilos Žbanič filmas „Vieną dieną Sarajeve“ (bosn. „Jedan dan u Sarajevu“).
Kino klasiką mėgstantiems žiūrovams bus siūlomos dvi retrospektyvos: pirmoji dedikuota šiemet vasarį mirusiam lenkų režisieriui Andrzejui Żuławskiui, antroji kvies prisiminti lietuvių aktorių Donatą Banionį.
Neliks nuskriausti lietuviško kino gerbėjai – „Scanorama“ suteiks išskirtinę galimybę išvysti du naujus lietuvių kino kūrėjų darbus: Giedrės Žičkytės „Aš čia tik svečias“ ir Elžbietos Josadės „Dialogas su Josefu“.
Naujausius Lietuvos kino kūrėjų darbus bus galima pamatyti konkursinėje programoje Naujasis Baltijos kinas, kurioje mūsų šalies kino kūrėjų darbai varžysis su Estijos ir Latvijos trumpametražiais. O jei šių trumpametražis bus dar negana, „Scanorama“ siūlo pažiūrėti ir įvertinti 2015 m. „Europos kino akademijos nominantus ir laureatus“.
Tradiciškai festivalis dėmesio skiria ir jauniesiems žiūrovams: šiemet programoje „Atsivesk mamą ir tėtį“ – keturi filmai: „Mano revoliucija“ (pranc. „Ma Révolution“), „Mažieji sparnai“ (suom. „Tyttö nimeltä Varpu“), eksperimentinis „Meškinų pasakos“ (it. „I racconti dell’orso“), fantastinė Eriko Fosneso Hanseno knygos ekranizacija „Moteris liūtė“ (norv. „Løvekvinnen“).
Festivalio naujovė – eksperimentinių filmų programa „Tai nutiko čia“, kurioje – 14 juostų. Taip pat „Scanorama“ kvies į išskirtinį seansą – beveik devynių valandų trukmės danų maištininko Larso von Triero diptiką „Karalija“ (dan. „Riget“).
Peržvelgus visą festivalio programą ryškėja tendencija, kad šiemet kaip niekad daug moterų režisierių ir debiutuojančių kino kūrėjų darbų. Tikėkimės, kad ilgainiui tai duos savo vaisių ir į kino meną atneš naujų vėjų bei naujų idėjų. O dabar belieka išsirinkti savo favoritus iš „Scanoramos“ programos ir raškyti šių metų kino derlių.
„Scanoramos“ festivalis vyks lapkričio 3 – 13 Vilniuje, 10 -20 Kaune, 11 – 17 Klaipėdoje, 17 – 20 Šiauliuose.
Recenzijos:
- „Gyveno kartą Uvė“ (šved. „En man som heter Ove“)
- „Drakonas atvyksta!“ (pers. „Ejhdeha vared mishavad!“)
- „Įdegis“ (graik. „Συνοψη“)
- „Nepažįstamoji“ (pranc. „La fille inconue“)
- „Komivojažierius“ (pers. „Forushande“)
- „Namų slauga“ (ček. „Domácí péce“)
