SCANORAMA. Nepažįstamoji

The Unknown Girl

Belgai broliai Lucas ir Jean‘as – Pierre‘as Dardenne‘ai tiek snobiškajai Kanų kino festivalio publikai, tiek eiliniams europinio kino mėgėjams yra puikiai pažįstami. Brolių duetas yra mylimas Kanuose – iš šio festivalio jie retai kada grįžta tuščiomis. Tiesa, pernykštis brolių darbas „Dvi dienos, viena naktis“ (pranc. „Deux jours, une nuit“) Kanuose liko be apdovanojimų, tačiau pagal pelnytų apdovanojimų ir nominacijų kraitį šią juostą pelnytai galima laikyti pačiu sėkmingiausiu brolių Dardenne‘ų kūriniu. 38 apdovanojimai ir 75 nominacijos, tarp kurių – ir Oskaro, Cezario, BAFTA , Europos kino apdovanojimų nominacijos. Šiemet broliai vėl į Kanus atvyko su nauja juosta „Nepažįstamoji“ (pranc. „La fille inconue“) –filmas dalyvavo konkursinėje programoje ir pretendavo į Auksinę palmės šakelę, tačiau apdovanojimų kol kas nepelnė.

Vėlų vakarą klinikoje užsilikusi jauna gydytoja Dženi (akt. Adèle Haenel) duoda pylos savo praktikantui Žiulienui (akt. Olivier Bonnaud). Jų barnį nutraukia netikėtas skambutis į duris. Tačiau Dženi neleidžia Žiulienui jų atidaryti – darbo valandos seniai pasibaigusios, o kadangi niekas antrą kartą nebepaskambina, ji nusprendžia, kad tai nebuvo skubus atvejis. Kitą dieną gydytoją Dženi prie klinikos pasitinka policijos pareigūnai (akt. Ben Hamidou, Laurent Caron) ir paprašo vaizdo kameros įrašo – netoliese rastas jaunos juodaodės merginos lavonas. Paaiškėja, kad tai ji vakare skambino į klinikos duris, tačiau niekas jų neatidarė. Nors Dženi nuspręsdama neatidaryti durų nematė, kas į jas beldžia, ir mergina mirė vėliau dėl visai kitų priežasčių, jauną gydytoją užplūsta kaltės jausmas – ji jaučiasi atsakinga už jaunos nepažįstamos merginos žūtį. Siekdama bent jau išsiaiškinti merginos tapatybę, Dženi pradeda savarankišką tyrimą, kuris ją nuveda daug toliau, nei ji galėjo numanyti iš pradžių.

Broliai Dardenne‘asi kuria taip vadinamą socialinį kiną. Kai kas netgi mano, kad visa jų kūryba – tai vieno didelio darbo detalės. Nors ir palieka tokio pobūdžio interpretacijas patiems žiūrovams, broliai neslepia – taip, jie, tarsi nusikaltėliai, su savo filmais vis grįžta į tas pačias vietas – jų vaikystės miestą Sereną, o kiekvienas filmas neša gana aiškaus turinio socialinę žinutę.

Šiuo aspektu „Nepažįstamoji“ yra visiškai „dardenne‘iškas“ filmas. Veiksmas vyksta industriniame Serene, juostos centre atsiduria stiprus moteriškas personažas, keliamas socialiai jautrus klausimas. Ar gydytoja, vakare neatvėrusi durų, yra atsakinga už vėlesnę nežinomos merginos žūtį? Lyg ir ne, tačiau kas tada turėtų prisiimti atsakomybę?

Iš esmės „Nepažįstamoji“ kelia klausimą, ar galime jaustis moraliai teisūs, nepadarę to, ko formaliai turėjome teisės nedaryti. Ar galime gyventi pagal principą – ne mano kiaulės – ne mano pupos? Dženi personažas įrodo, kad ne. Nelaimingas atsitikimas, kurio galėjo ir nebūti, kuriam ji galėjo sutrukdyti, tačiau to nepadarė, tarsi pabudina jauną gydytoją iš letargo – imdamasi asmeninio tyrimo ji bando pabudinti ir socialiai nejautrią tarsi apsnūdusią visuomenę.

„Nepažįstamoji“ šiek tiek primena Lucas’o Belveaux dramą „38 liudininkai“ (pranc. „38 témoins“, 2012 m.) – tas pats kaltės jausmas, tas pats bejėgiškumas prieš savo moralinį neįgalumą užkirsti kelią nelaimei, pasirenkant patogesnį „nieko nematau – nieko negirdžiu – nieko nežinau“ persekioja abiejų šių filmų pagrindinius personažus, ir jie supranta, kad toliau toks prisitaikėliškas, konformistinis gyvenimo būdas nėra galimas.

Šįkart pagrindinė veikėja – gydytoja. Tai yra asmuo, esantis arčiausiai kitų žmonių kūnų – sergančių, kenčiančių, žaizdotų. Tačiau anot brolių Dardenne‘ų – ne tik kūnų, bet ir sielų. Gydytoja, kurios pareiga gelbėti kitų žmonių gyvybes liko abejinga skambučiui vien todėl, kad darbo laikas jau buvo pasibaigęs – dėl to Dženi vėliau prislegia tokia didelė kaltė, nors niekas kitas jos nekaltina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dženi dirba klinikoje, skirtoje pažeidžiamiausiems žmonėms – jos pacientai dažniausiai yra sociailia remtini, neturtingi, susiduriantys su alkoholizmo, smurto šeimoje ir kitomis panašiomis problemomis. Tad atsisakydama jau garantuotos darbo vietos privačiame moderniame medicinos centre ji savotiškai bent iš dalies tą savo kaltę bando išpirkti.

Pagrindinis vaidmuo patikėtas jaunai prancūzų aktorei Adèlei Haenel, kuri už vaidmenį Thomas‘o Cailley‘io romantinėje komedijoje „Meilė iš pirmo smūgio“ (pranc. „Les combattants“, 2014 m.) pelnė Cezario apdovanojimą kaip geriausia aktorė. Jos vaidinama Dženi tampa filmo centru – ir, žinoma, šis personažas kitoks, nei „Meilėje iš pirmo smūgio“ A. Haenel suvaidinta karinga amazonė Madeleina. A. Haenel „Nepažįstamojoje“ taip pat vaidina pakankamai natūraliai ir neperspaustai. Kiti personažai yra antraplaniai, tačiau jie taip pat organiškai įsiterpia į bendrą vaizdą – gal tik naujokui Loukai Minellai, suvaidinusiam jauną pacientą Brajeną, sekėsi kiek sunkiau. Be kita ko, filme vaidmenį sukūrė ir savotiškas brolių Dardenne‘ų talismanas, belgų aktorius Jérémie Renier, suvaidinęs jau penktame jų filme.

Apie šį filmą broliai Dardenne‘ai mąstė jau seniai ir įgyvendindami jį liko ištikimi savo Kaip ir kituose brolių filmuose matome  mobilią kamerą, sekiojančią paskui pagrindinę juostos veikėją. Kameros nestabilumas jaučiamas, tačiau nėra itin erzinantis – kaip jau minėta, broliai Dardenne‘ai išnaudoja visas priemones, tam, kad jų kuriamas kinas kiek įmanoma priartėtų prie realybės. Ir nors kaip ir kituose jų darbuose, taip ir „Nepažįstamojoje“ nėra poetiškų kadrų, gražių panoramų, įspūdingų vaizdų ar žaidimų kameros rakursais – tik pilkas industrinis Serenas, vis tik galima justi, kad kadrai yra apgalvoti. Nors kartais vis tik norėtųsi, kad aktoriai nebūtų „nukerpami“ pusiau. Garso montažui taip pat galima pareikšti šiokių tokių priekaištų. Garso takelis minimalus – kaip ir galima tikėtis iš tokio, prie kvazidokumentinio kino bandančio priartėti filmo, fone jokia muzika dažniausiai neskamba.

„Nepažįstamoji“ – dar vienas filmas, papildantis bendrą brolių Dardenne‘ų kūrybą. Socialiai jautri juosta kelia kaltės ir atsakomybės, visuomenės apatiškumo problemas. Be kaltės kalta besijaučianti jauna gydytoja tampa tuo grumstu, kuris gali išjudinti visą sustingusią visuomenę – ją sukrėtęs įvykis ne tik pakeičia ją pačią – jo inspiruota ji ima keisti kitus, nors pokyčių masto nei suvokia, nei gali numanyti. Galima sakyti, kad ši juosta yra tipinis brolių Dardenne‘ų kūrybos pavyzdys, su visais jiems būdingais elementais. Tačiau tuo pačiu tenka reziumuoti, kad lėtai besiplėtojantis vyksmas ir užtęsta pabaiga „nugesina“ filmo krūvį ir jis nepaveikia taip smarkiai, kaip galėtų.

6.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Arūnas / 2016 lapkričio 17

    Po „1“ per žemi balai suteikti.