Kiek anksčiau buvo pasidalyta teorija, kad filmas „Meniu“ (angl. „The Menu“) iš esmės atkartoja Vilio Vonkos/ Čarlio ir šokolado fabriko istorijos scenarijų – tik, žinoma, daug tamsesne ir žiauresne maniera. Tačiau šį filmą galima matyti ir iš dar kitos perspektyvos: interneto portalas „Screenrant“ dalijasi dar viena šio filmo analize – šįkart… per biblinę prizmę.

Anot „Screenrant“, intriguojančios „Meniu“ personažų arkų detalės ir filmo centre atsidūrusio restorano aplinka leidžia manyti, kad filmo veikėjai reprezentuoja septynias mirtinas biblines nuodėmes. Juodojo humoro komedija, įvilkta į siaubo filmo žanrą, žiūrovams pasiūlo šiurpulingą ir nenuspėjamą nuotykį, kuriame maisto ir fine dining žavesys panaudojamas išryškinti beprasmio menininko nuosmukį. Nors „Meniu“ pagrindinių patiekalų ir juos lydinčių kandžių socialinių komentarų pakanka patenkinti daugumą žiūrovų, šiurpulius keliančią kulinarinę dramą plėtoja gerai parašyti personažai ir juos vaidinantys aktoriai.

„Meniu“ restoranas „Gudobelė“ padalytas į septynis sektorius – šešiuose iš jų yra atskiri klientų staliukai, o septintajame įkurta šefo Džiuliano Sloviko (akt. Ralph Fiennes) virtuvė. Kaip palaipsniui atskleidžia filmo siužetas ir kai simboliai, paslėpti už Sloviko tiekiamo maisto, tampa akivaizdūs, sunku nepastebėti, kaip kiekvienas iš minėtų sektorių reprezentuoja ypatingą kliento tipą. Pažvelgus giliau į šį restorano išdėstymą ir jo erdvės padalijimą į septynias dalis, galima daryti prielaidą, kad toks klientų susodinimas gali reikšti šį tą tamsesnio.

DĖMESIO! TOLIAU ATSKLEIDŽIAMAS FILMO TURINYS!

Šefas Slovikas (ir jo personalas) – rūstybė

Prieš tai, kai šefas Slovikas iš įniršio tiesiogine prasme pelenais paleidžia visą restoraną, savo pyktį ir nepasitenkinimą klientams jis perduoda per maistą. Jo įniršis, kaip jis palaipsniui atskleidžia, kyla iš jo elitinių klientų pretenzingumo ir reikalavimo teisės, kas užmušė jo aistrą gaminti. Tačiau taip buvo ne visada. Mėsainio scena filmo pabaigoje parodo, kad šefas Slovikas savo kelią kulinarijos pasaulyje pradėjo kukliai, o iškilo dėl savo užsidegimo ir įsipareigojimo šiai meno formai.

Deja, po daugelio metų triūso virtuvėje paklūstant aukštesniosios klasės valdymui, Slovikas supranta, kad jie nevertina jo ruošiamo maisto. Vienintelis jiems svarbus dalykas – socialinis statusas, kurį jie pasiekia vakarieniaudami jo prestižiniame restorane. Šis tragiškas suvokimas įsiutina šefą ir priverčia nekęsti savęs už pataikavimą elito lūkesčiams. Dėl to pyktis jį apima taip, kad jis nusprendžia sudeginti viską, ką kadaise pats simbolizavo.

Restoranų kritikė Lilian (ir jos redaktorius) – pavydas

Lilianos (akt. Janet McTeer) maisto kritika stokoja patikimumo nuo pat pirmo patiekalo, kadangi ji nesugeba pastebėti satyros Sloviko tiekiamame maiste. Ji jį kritikuoja vien dėl to, kad tai jai suteikia galią prieš tikrą menininką – šefą Sloviką, – kuriam ji pavydi. Skausmingą supratimą, kad nėra nei tokia talentinga, nei tokia užsivedusi kaip Slovikas, jai per sunku nuryti. Be gryno pavydo ji dar ir žiūri į jį iš aukšto ir net griauna kitų talentingų šefų gyvenimus, savo įžūliomis rašliavomis priversdama užsidaryti jų verslus.

Šefo motina – tingumas

Vienintelis momentas, kai šefo Džiuliano Sloviko motina (akt. Rebecca Koon) filme sulaukia dėmesio, yra tada, kai šefas pasakoja apie savo traumuojančią vaikystę. Visą kitą laiką šefo motina arba sėdi viena ir geria, arba be gyvybės ženklų guli užsikniaubusi ant staliuko. Šefo manymu, ji atrodo kaip tinginys, kuris visą dieną miega ir nieko nedaro, kad sustabdytų jį nuo „Gudobelės“ sunaikinimo. Ji savo neįgalumu pasipriešinti taip pat įgalina blogį.

Kino žvaigždė – godumas

Kino žvaigždė Džordžas Diazas (akt. John Leguizamo) susiduria su Sloviko pykčiu, nes Džordžas primena Slovikui jo paties tragišką menininko nuosmukį. Lygiai taip pat kaip šefas pasitenkino lėkštu komercinės sėkmės siekimu, taip ir Džorždas pasidavė savo goduliui ir pradėjo vaidinti kvailus vaidmenis bloguose filmuose vien už gerą atlyginimą. Šefas Slovikas tiesiog nekenčia to fakto, kad kino žvaigždė parsidavinėja lygiai taip pat kaip jis pats, ir jį pakviečia tik todėl, kad bjaurisi jo vaidyba viename iš bukų komercinių filmų.

Ričardas – gašlumas

Filmo pradžioje Ričardo (akt. Reed Birney) žmona Anė (akt. Judith Light), pastebėjusi, kad Margo (akt. Anya Taylor-Joy) spokso į juos, paklausia, ar jis ją pažįsta. Ričardas paneigia ją pažįstąs ir netgi nutraukia žmoną, kai ji sako, jog Margo primena jų dukrą. Kiek vėliau šefo Sloviko komanda patiekia tortilijas, ant kurių išspausdintos didžiausios klientų  paslaptys. Ričardo žmona pastebi, kad ant tortilijos išspausdintas piešinys vaizduoja Ričardo pasimatymą su jauna moterimi. Visos šios detalės rodo Ričardo neištikimybę, suponuodamos, kad jis buvo vienas iš ankstesnių Margo klientų, dėl ko jį galima laikyti gašlumo įsikūnijimu.

Braisas (ir jo finansiniai partneriai) – puikybė

Braisas (akt. Rob Yang) ir jo Volstryto bičiuliai pristatomi kaip Sloviko investuotojų darbuotojai. Jie akiplėšiškai negerbia Sloviko kūrinių bei personalo, reikalaudami maisto, kurio nėra meniu. Kai atsisakoma tenkinti jų reikalavimus, jie išdidžiai ištraukia savo „tu žinai, kas mes esame, ar ne?“ kortą. Jų nusivylimui, jų bandymai šantažuoti „Gudobelėje“ neveikia ir Slovikas sutriuškina jų puikybę su savo velnišku planu atsisakydamas sukurti jiems palaimingą vakarą, ką jie tikėjosi gausią.

Taileris – rajumas

Matant tai, kaip Taileris (akt. Nicholas Hoult) nė negalvodamas ryja viską, kas tik „Gudobelėje“ padėta ant stalo, jo analogija su rajumu yra pakankamai akivaizdi. Jis prisistato kaip šefo Džiuliano Sloviko darbo gerbėjas ir, priešingai nei likusieji aukštesniosios klasės klientai, atrodo, bent šį tą išmano apie maisto ruošimą. Tačiau Taileris išsiduoda suokdamas panegirikas šefo duonos padėklui be duonos – net ir supratęs, kad tas patiekalas skirtas išjuokti jį ir kitus aukštesniosios klasės klientus. Kai filmo kulminacijoje šefas pasiūlo jam išbandymą pakviesdamas gaminti, Taileris patvirtina, kad yra niekas kitas kaip eilinis smaguris, kuris apie kulinarijos meną žino visai nedaug.

Kaip septynios mirtinos nuodėmės paaiškina Margo pabėgimą

Margo yra vienintelė klientė, kuri patenka į „Gudobelę“ be užslėptų planų ar socialinių nuostatų. Kai restorane patiektas maistas neatitinka jos  lūkesčių, ji pagarbiai atsisako jį valgyti ir pasipriešina šefui, kai jis bando priversti tai daryti. Jos pavydo ir godumo stoka – ir gebėjimas susilaikyti nevalgius maisto, kuris neatrodo keliantis apetitą, – patvirtina, kad ji nereprezentuoja jokios nuodėmės ir, tiesą sakant, yra jų moralinė antitezė. Tą suvokia ir šefas Džiulianas, kai filmo pabaigoje Margo paprašo jį paruošti jai mėsainį, kuris jam primena jo auksines nerūpestingas aistros kupinas maisto gaminimo dienas karjeros pradžioje.