Meniu

Reikia atkreipti dėmesį, kaip pastaruoju metu turtuoliai filmuose pakliūna į nepalankias situacijas. Galvoje įstrigo „Slėpynės“ (angl. „Ready or Not“), „Ištraukti peiliai“ (angl. „Knives Out“), šiais metais buvo „Liūdesio trikampis“ (angl. „Triangle of Sadness“). Dabar turime dar vieną – „Meniu“ (angl. „The Menu“). Serialų „Paveldėjimas“ (angl. „Succession“) bei „Begėdis“ (angl. „Shameless“) režisierius Mark‘as Mylod‘as lenda į gurmaniškos virtuvės pasaulį ir savo naujojo siaubo filmo aukomis paverčia įkyriausius jos atstovus. Rezultatas yra smagiai pašiepiantis filmas su nemažai kuriozų bei siurprizų.

Siužetas

Dvylika pasiturinčių turčių sumokėjo nemenką sumą už galimybę apsilankyti izoliuotoje saloje įsikūrusiame prabangiame restorane, sutikti garsųjį šefą Sloviką (Ralph Fiennes) ir paragauti išskirtinių jo patiekalų. Tarp klientų yra jauna pora, atsidavęs maisto gerbėjas Taileris (Nicholas Hoult) bei sunkiai šią kelionę suvokianti jo mergina Margo (Anya Taylor-Joy). Po trumpos ekskursijos aplink salą klientai yra pasodinami už stalų ir šefas Slovikas pradeda savo meniu, kuris vakarui bėgant tampa vis šiurpesnis.

Filmas

Paprastai siaubo žanras nelaimingas aukas pateikia kaip atsitiktinius žmones, nenusipelniusius pakliūti į žiaurią istoriją, tačiau šio filmo veikėjams nepakenktų būti pastatytiems į vietą. „Meniu“ kulinarinio pasaulio ir jo asmenybių parodymas yra labai išpūstas. Nosį užrietusias garsenybes, prie menkiausių smulkmenų besikabinėjančius kritikus ar tiesiog išlaidauti mėgstančius visuomenės atstovus aptarnauja tikras virtuvės kultas su profesionaliai kariuomenei prilygstančiu tikslumu ir dedikacija. Viskas yra labai perdėta (o gal ne, gal tas pasaulis iš tikrųjų toks yra…), tačiau čia ir yra filmo humoras – perdėtas situacijas pateikti visiškai rimtu veidu. Dėl to labai lengva palaikyti pagrindinę heroję, kuri regi visą šitą reikalą paprasto žiūrovo akimis. Su ja tikrai galima sutikti, kad virš tūkstančio dolerių kainuojanti kelių kąsnių vakarienė yra, na, per brangu.

Nors filmas su laiku įgauna tamsesnį prieskonį, jį atmuša kvailėjančios situacijos ir kurioziški patiekalai. Jei patinka sausas humoras ir rimtas jo pateikimas, „Meniu“ bus tikrai juokingas. Istorija pilna smagių staigmenų, kurios lygiai taip pat prajuokina ir nustebina. Siaubo elementų nėra itin daug (nėra ir satigių, netikėtumu gąsdinančių scenų – didelis pliusas), tačiau filmas prikausto tuo, kad jis gali bet kurią akimirką pasisukti netikėta linkme. Pagrindinė vietovė atitinka žanro standartus kaip prašmatnus ir klasiškas restoranas, visiškai atitrūkęs nuo civilizacijos. Ir visą reginį užtvirtina stiprios vaidybos, ypač pagrindinių dviejų aktorių, kurie panašius vaidmenis atliko anksčiau. Ne kartą siaubo žanre pasirodžiusi Anya Taylor-Joy kuria dar vieną tvirtą ir savimi pasitikintį personažą, bet pagrindinė žvaigždė yra Ralphas Fiennesas, taip pat ne pirmą kartą vaidinantis kraupų antagonistą. Jo šefas Slovikas, pateiktas su išorine ramybe ir intensyviu oficialumu, ne kartą privers pagalvoti apie virtuvėje dirbantį Voldemortą.

Šiek tiek druskos pabaigai. Kaip satyra, „Meniu“ yra paviršutiniškas. Labai turtingi žmonės yra labai pasikėlę ir iš jų reikia pasijuokti. Tokia ta pagrindinė žinutė, paprasta ir akivaizdi, bet filmas su ja giliau nesitaiko ir tiesiog smaginasi su tuo, ką turi. Taip pat, retrospektyviai vertinant, siužetas vietomis pakliba. Yra keletas vietų, kurios galėjo būti geriau paaiškintos, pašlifuotos ar turėti labiau patenkinamą atpildą. Bet kai istorija užkabina ir norisi pamatyti, kas bus toliau, tuo metu neatkreipi dėmesio į mažiau pavykusias detales. Kaip ne kartą bus filme pasakyta, kai ant stalo bus patiekiamas mažytis, bet didžiulę intelektinę mintį turintis menas lėkštėje, čia viskas yra apie patirtį.

Išvada

Sausas humoras, siaubas, užkabinanti istorija, stiprūs aktoriai ir smagūs veikėjai – lyg iš kruopščiai atrinktų ir tolygiai paskirstytų ingredientų, „Meniu“ yra lengvas ir linksmai susižiūrintis patiekalas, kurį verta išmėginti.