Filmuose moterys kalba – bet ne tiek daug, kiek vyrai 

Filmuose moterys kalba – bet ne tiek daug, kiek vyrai 

Pusė realaus pasaulio populiacijos kine ir toliau sudaro tik trečdalį personažų – tokias išvadas skelbia neseniai atliktas išsamus tyrimas. Skaičiuojant kalbančius personus, vyrai ekrane kalba triskart dažniau nei moterys. Tad, pavyzdžiui, tokie filmai kaip „Moterys kalba“ (angl. „Women Talking“) vis dar yra labiau išimtis, negu taisyklė.

Anot San Diego valstybinio Moterų kine ir televizijoje tyrimų centro pranešimo „Vyrų (celiulioidinis) pasaulis“ (angl. „It‘s a Man‘s (Celluloid) World“), 100 daugiausiai uždirbusių amerikietiškų filmų 2022 m. vyriški kalbantys personažai lenkia moteriškus santykiu 63 proc. su 37 proc.

Šių metų pranešime į tyrimo imtį, kuri dabar apima du dešimtmečius, 1200 filmų ir 27 000 personažų, dabar pridėta daugiau kaip 2,100 personažų. 2022 m. moterys buvo protagonistės maždaug trečdalyje filmų (33 proc.), daugiau mažiau išlaikydamos paskutinių penkerių metų tendencijas ir 16 proc. pagerindamos rezultatus lyginant su 2002 m., kai pirmą kartą buvo atliktas toks tyrimas. Įdomu tai, kad moterys daug dažniau tampa protagonistėmis siaubo fimuose (43 proc. siaubo filmų pagrindinės veikėjos yra moterys) nei vyrai (tik 4 proc.!).

Tarp 100 populiariausių 2022 m. filmų personažų tik 0,1 proc. kalbančių personažų buvo translyčiai ir tik vienas personažas, aiškiai nepriklausantis binarinei lyčių sistemai. Tarp pagrindinių personažų, apibrėžiamų kaip pasirodančių daugiau nei vienoje scenoje ir „darančių įtaką istorijos veiksmui“, nebinarių ar translyčių personažų nebuvo.

Apibendrinant pastebima tendencija, kad filmuose dažniau rodomos jaunesnės moterys. Populiariausias tiek vyrų, tiek moterų amžiaus tarpsnis – trisdešimtmečiai, o štai antra pagal populiarumą pozicija skiriasi: vyrai – keturiasdešimtmečiai (29 proc. vyriškų personažų), moterys – dvidešimtmetės (20 proc.). 2022 m. keturiasdešimt kelerių metų amžiaus moterų personažų (14 proc.) netgi buvo šiek tiek mažiau nei 2015 m. (20 proc.).

„Amžius nėra tik aktorių įsidarbinimo problema. Kai moteriški personažai yra sąlyginai jauni, mažiau tikėtina, kad jos bus asmeniškai ar profesionaliai stiprios. Viola Davis ir Cate Blanchett yra nuostabios aktorės, bet kartu jos įtikina, bent iš dalies, kadangi yra įgijusios svarumo ir gyvenimiškos patirties, reikalingų atlikti tuos vaidmenis“, kalbėjo centro įkūrėja ir vykdančioji direktorė Martha Lauzen.

Baltosios moterys dominuoja tarp visų moteriškų personažų (64,2 proc. kalbančių personažų, (60,6 proc. 2021 m.) ir 61,3 proc. pagrindinių personažų (57,6 proc. 2021 m.)). 2022 m. moteriškų kalbančių personažų skaičius visų rasių kategorijose sumažėjo (18 proc. juodaodžių, 6,9 proc. Lotynų amerikiečių, 8,1 proc. azijiečių, 0,8 proc. Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kilmės, 0,4 proc. mišrios rasės ir 0 proc. indėnų) ir tik juodaodžių ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kilmės moterų (atitinkamai 21,6 proc. ir 0,3 proc.) skaičius tarp pagrindinių personažų nesumažėjo (7 proc. buvo Lotynų amerikietės, 6,6 proc. azijietės, 0,7 proc. mišrios rasės ir nė vienos indėnės).

„Nuo 2020 m. iki 2021 m. pastebimas Lotynų Amerikos ir iš Azijos kilusių amerikiečių moterų personažų skaičiaus augimas atsirado dėl to, kad buvo daugiau filmų, reprezentuojančių šių etninių grupių personažus, pavyzdžiui „Niujorko aukštumose“ (angl. „In the Heights“), „Vestsaido istorija“ (angl. „West Side Story“) ir „Raja ir paskutinis drakonas“ (angl. „Raya and the Last Dragon“). Tačiau tokių filmų nebuvimas 2022 m. atitinkamai lėmė ir šių etninių grupių moterų procentų sumažėjimą“, paaiškino M. Lauzen.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles