MĖNESIO REŽISIERIUS: Jonas Favreau

Balandžio mėnesis –  tai toks pereinamasis laikotarpis nuo žiemos miego kino industrijoje su ganėtinai prastais ir šiukšlėmis vadinamais projektais iki pat karšto kino vasaros sezono atidarymo gegužės mėnesį ir galingiausių metų blokbasterių pristatymų. Todėl balandį visada stengiamasi į repertuarus įdėti bent vieną stiprų ir gerai atrodantį filmą, kad bent jau kažkiek išsilaikytų kokybiško kino balansas kino teatruose.

Šių metų balandžio mėnuo be abejo priklauso naujajai ir visiškai kitokiai klasikinio britų rašytojo Rudyardo Kiplingo „Džiunglių knygos“ (angl. „The Jungle Book“) pasakojimų rinkinio ekranizacijai, kurią pastatė žinomas Holivudo aktorius ir režisierius Jonas Favreau. Būtent apie šį kino kūrėją ir bus papasakota šiame „Mėnesio režisieriaus“ rubrikos straipsnyje.

Jaunystė ir kelias į žvaigždes

Gimęs 1966 metais itin neramiame Niujorko rajone Kvinse, Jonathanas Kuolia Favreau, arba sutrumpintai tiesiog Jonas Favreau, jau nuo pat mažens svajojo apie šlovę ir norą ištrūkti iš Kvinso gniaužtų. Būsimas komediantas ir kino kūrėjas augo nelabai pasiturinčioje, bet išsilavinimu nesiskundžiančioje mokytojų šeimoje. Iš savo tėvu Jonas paveldėjo didelį pomėgi knygoms ir visokiausioms istorijoms, tačiau jo vaikystė nebuvo rožėmis klota. 1979 metais, kai jam buvo 13 metų, šį pasaulį paliko jo sirgusi leukemija mama. Po šios netekties jis palūžo, jam buvo sunku grįžti į gyvenimą, į mokslus.

1984 metais jis kaip nekaip baigė Bronkso mokslų mokyklą ir po metų įstojo į Kvinso miesto koledžą, tačiau ten neišbuvo ilgai ir po trijų metų metė mokslus. Pradėjo dirbti Volstryte, bet ir ten nesigavo, todėl nusprendė užbaigti mokslus, bet, po kelių mėnesių vėl juos metė. Jam iki atestato truko vos kelių įskaitų. Tačiau jo tikslas buvo svarbesnis. Būsimas kino žvaigždūnas nusprendė, jog jis privalo užkariauti Holivudą. Bet kad tą padarytų, jam reikia turėti bent kažkokį pagrindą. 1988 m. apsistojęs Čikagoje jis prisijungė prie vienos improvizacijas mėgstančios trupės „Improv Olympic“, o vėliau į „Improv Insitute“. Su jų pagalbą jis įgavo daugiau pasitikėjimo savimi, ir jau 1990 metais iškeliavo į Los Andželą, kur ir prasidėjo jo kelias į šlovę.

Sunki pradžia, tvirta draugystė ir pirmieji rimti pasiūlymai

Savo karjeros pradžioje, atvykęs į Los Andželą, Jonas Favreau dalyvavo daugelyje filmų ir televizinių serialų atrankų, tačiau sėkmė nuo jo kas kart nusisukdavo. Jam tekdavo vaidinti antrarūšiuose projektuose arba epizodiniuose televizijos serialų vaidmenyse. Pačiu pirmu jo pasirodymu ekrane buvo epizodinis klouno vaidmuo seriale „Seinfeld“. Vėliau jis išbandė save kaip garsintojas populiariame 13 metų besitęsiančiame animaciniame seriale „Pramuštgalviai“ (angl. „Rugrats“). Tačiau darbas televizijoje jam nesuteikė jokio malonumo, todėl jis ir toliau nesėkmingai bandė eiti į kino filmų atrankas. Ir, galiausiai, 1992 metais Jonui nusišypsojo laimė ir jį paėmė epizodiniam vaidmeniui į filmą „Bičiuliai“ (angl. „Folks!“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko tada itin populiarus Tomas Selleckas. Tais pačiais metais jis pasirodė Danny‘io DeVito režisuotame filme „Hofa“ (angl. „Hoffa“).

Tačiau didžiausiu Jono Favreau karjeros šuoliu tapo pasirodymas 1993 m. filme „Rudis“ (angl. „Rudy“), kuriame jis susipažino su būsima „Žiedų valdovo“ (angl. „Lord of the Rings“) trilogijos žvaigžde Seanu Astinu. Kritikų išliaupsintas filmas Jonui atnešė ne tik patirties kino pramonėje, bet dar ir nuostabią draugystę su komiku Vincu Vaughnu, su kuriuo jis ne vieną kartą bendradarbiavo.

Po „Rudžio“ sėkmės J. Favreau kitais metais nusifilmavo komedijoje „Pažintis su universitetu“ (angl. „PCU“). Vėliau sekė epizodiniai vaidmenis filmuose „Betmenas amžiams“ (angl. „Batman Forever“), „Požemio užrašai“ (angl. „Notes from Underground“) ir „Svingeriai“ (angl. „Swingers“). Pastarajame jis ir vėl nusifilmavo su savo bičiuliu Vincu Vaughnu. Aktorius taip pat neapleido ir serialų. Jis pasirodė kultiniuose serialuose „Draugai“ (angl. „Friends“) ir „Sopranai“ (angl. „Sopranos“).

Režisūrinis debiutas, naujoko sėkmė ir skaudus kritimas

Po įdomių ir išties visapusiškų epizodinių rolių kine ir televizijoje aktorius Jonas Favreau nusprendė tapti režisieriumi ir tuo pačiu savo pirmojo filmo prodiuseriu. Jo pirmuoju darbu tapo 2001 metais išleista kriminalinė komedija „Nevykėliai kietuoliai“ (angl. „Made“). Jis į juostą sukvietė daugelį savo bičiulių, tarp kurių ir vis populiarėjantį Vincą Vaughną. Be jo, filme suvaidino legendinis Kolombo vaidmens atlikėjas Peteris Falkas, gražuolė Famke Janssen, Seanas „P. Diddy‘is“ Combsas ir pats filmo kūrėjas. Kainavęs vos 5 milijonus dolerių, filmas užsidirbo 5 milijonus dolerių, tačiau jis buvo šiltai priimtas kino kritikų ir žiūrovų, kas paskatino kino studijas patikėti Jonui kitus projektus.

Sekančiu aktoriaus darbu tapo kalėdinė komedija „Elfas“ (angl. „Elf“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko 2003 metais labai mėgstamas Šiaurės Amerikoje Willas Ferrelas. Filmas buvo sutiktas audringai. Visur vien tik teigiami atsiliepimai – tiek iš žiūrovų, tiek ir iš kino profesionalų. Nenuostabu, kad juosta, kuri kainavo vos 33 milijonus dolerių, visame pasaulyje užsidirbo net 220 mln. dolerių. Tėvynėje filmas sugebėjo surinkti 173 mln. dolerių. Kruopščiai atliktas darbas neliko nepastebėtas, todėl iš karto buvo duota žalia šviesa kitam režisieriaus filmui.

Mėgstantis fantastiką ir klasikinius fantastinius Steveno Spielbergo ir Ridley‘io Scotto filmus, Jonas Favreau susigundė pastatyti savo kosminę operetę. Jis išprašė ganėtinai nemažą 2005 metams 65 milijonų dolerių biudžetą, kad galėtų sukurti filmą „Zatura: nuotykiai kosmose“ (angl. „Zathura: A Space Adventure“). Surinkęs jaunų ir daug ateityje žadančių  aktorių komandą, susidedančią iš Kristen Stewart, Josho Hutchersono, Jonaho Bobo, Daxo Shepardo ir Holivudo veteranų Franko Ozo su Timu Robbinsonu, režisierius pernelyg optimistiškai žiūrėjo į patį projektą, nes galvojo, kad šis filmas bus skirtas kiekvienam klasikinių šio žanro filmų gerbėjams. Tačiau teko nusivilti. Juosta itin prastai startavo tėvynėje surinkdama varganus 29,3 mln. dolerių. Bendrai, pasaulyje filmas užsidirbo 64 mln. dolerių ir atnešė studijai „Sony“ 70 mln. dolerių nuostolių. Po šio fiasko režisierius ir vėl grįžo prie vaidybos.

Jis vaidino epizodinius vaidmenis serialuose „Mano vardas Erlas“ (angl. „My Name Is Earl“), „Topinis šefas“ (angl. „Top Chef“), „Robotas viščiukas“ (angl. „Robot Chicken“) ir filmuose „Medžioklės sezonas atidarytas“ (angl. „Open Season“) bei „Išsiskyrimas“ (angl. „The Break-Up“). Ten jis ir vėl susitiko filmavimo aikštelėje su savo draugu Vincu Vaughnu.

Kylanti „Marvel“ galia ir Jono Favreau triumfas

Nors ir 2005 metais Jonas Favreau patyrė skaudų fiasko su filmu „Zatura: nuotykiai kosmose“, jis visgi nenuleido rankų ir 2007 m. susitikęs  su studijos „Marvel“ vadovais pristatė savo matomą „Marvel“ komiksų frančizės vystymo viziją. Aniems taip patiko Jono Favreau sumanymas, jog nedelsiant buvo nuspręsta sukurti pirmąjį būsimos milijardinės frančizės filmą „Geležinis žmogus“ (angl. „Iron Man“).

Ganėtinai tamsus, tačiau turintis nemažai sodraus humoro ir gerai parašytą scenarijų, filmas apie Tonio Starko išradimą iš karto pavergė viso pasaulio komiksų mylėtojus ir kino kritikus, kurie skyrė šiam filmui aukščiausius balus ir vadino vienu iš geriausiai sukurtų komiksų ekranizacijų. Filmas taip pat sulaukė sėkmės finansiniame plane. Kainavęs 140 mln. dolerių, filmas visame pasaulyje užsidirbo  586 mln. dolerių.

Be to, režisierius atgaivino seniai užmiršto Holivudo talento Roberto Downey jaunesniojo karjerą, duodamas jam atlikti patį charizmatiškiausią „Marvel“ kino frančizės veikėją – Tonį Starką. Anas būtent  J. Favreau dėka dabar gali mėgautis 50 mln. dolerių siekiančiais honorarais.

Po stulbinančios sėkmės ir pirmojo „Marvel“ hito, režisierius po dviejų metų sukūrė antrąjį „Geležinio žmogaus“ filmą. Nors šįkart filmas susilaukė kritikos, tačiau jis visame pasaulyje užsidirbo dar daugiau – 623 mln. dolerių.

Jonas Favreau tiek viename, tiek kitame filme atliko antraplanį Tonio Starko vairuotojo Laimingojo Hogano vaidmenį. Jis taip pat prodiusavo šiuos filmus. 2011 metais režisierius atsisakė kurti trečiąjį solinį „Geležinio žmogaus“ filmą, bet susitarė būti jo prodiuseriu. Jis taip pat prodiusavo du „Keršytojų“ (angl. „The Avengers“) filmus.

Dar vienas skaudus nuopuolis ir bręstanti sėkmė

Atsisakęs režisuoti „Geležinį žmogų 3“ ir perleidęs jį į Shane‘o Blacko rankas, kino kūrėjas nusprendė dar kartą surizikuoti  ir pristatyti dar vieną filmą, susijusį su ateiviais ir kosmosu. Režisieriui labai patiko komiksas „Kaubojai ir ateiviai“ (angl. „Cowboys and Aliens“), todėl jis nusprendė nedelsiant imtis darbų, ir jau 2011 metais filmą pristatė plačiai auditorijai. Prabangus ir net 163 milijonus dolerių kainavęs studijos „Paramount Pictures“ fantastinis filmas su pirmojo ryškumo žvaigždėmis Harrisonu Fordu ir Danieliu Craigu patyrė fiasko. Filmui buvo lemta užsidirbti 175,9 mln. dolerių.

Po dar vieno smūgio karjeroje, aktorius ir režisierius palūžo ir pabandė save reabilituoti su mažo biudžeto filmu „Šefas ant ratų“ (angl. „Chef“). Filmas buvo pristatytas daugelyje kino festivalių 2014 metais, o jo įvertinimai buvo pavydėtini. Tiek kritikai, tiek žiūrovai filmą gyrė ir sakė, jog režisieriui tinka kurti tokius filmus. Juosta nepatyrė didelės sėkmės finansiniame plane, užsidirbdama 46 mln. dolerių, tačiau ji leido Jonui Favreau surinkti visas savo jėgas ir sugrįžti prie didelio biudžeto projektų.

Ir būtent po metų, režisierius gavo žalią šviesą iš studijos „Disney“ žinomos istorijos apie Mauglį ekranizacijai. Tai J. Favreau tapo tikru karjeros išbandymu, nes tokio masto projekto jis niekada nebuvo kūręs. O kalba eina apie unikalią „Motion-Capture“ technologiją, kurią naudojo Jamesas Cameronas kurdamas savo nemirtingą „Įsikūnijimą“ (angl. „Avatar“). Kruopštus darbas prie „Džiunglių knygos“ (angl. „The Jungle Book“) ir labai daug kompiuterinių efektų tobulinimo leido sukurti filmą, kuris lenkia visus kitus iki šiol pastatytus darbus su šia technologija. Tai dar vienas režisieriaus laimėjimas, kuris tikėtina atsipirks su kaupu.

Nors Jonas Favreau sukūrė vos 8 filmus per 49 savo gyvenimo metus, tačiau jis tapo neatsiejama amerikietiškos populiariosios kultūros dalimi. Jis ne tik suvaidino kultiniuose komedijose kaip „Viskas įskaičiuota“ (angl. „Couples Retreat“), „Myliu tave žmogau“ (angl. „I Love You, Man“) ir „Atsarginiai“ (angl. „Replacements“), bet dar turėjo įtakos didžiausiai šio amžiaus kino frančizei – „Keršytojams“.

Filmografija (Apžvalgos):

2003 – „Elfas“ (angl. „Elf“)
2005 – „Zatura: nuotykiai kosmose“ (angl. „Zathura: A Space Adventure“)
2008 – „Geležinis žmogus“ (angl. „Iron Man“)
2010 – „Geležinis žmogus 2“ (angl. „Iron Man 2“)
2011 – „Kaubojai ir ateiviai“ (angl. „Cowboys & Aliens“)
2014 – „Šefas ant ratų. Virtuvė Los Andžele“ (angl. „Chef“)
2016 – „Džiunglių knyga“ (angl. „The Jungle Book“)