Geležinis žmogus 2

Komiksų ir superherojų filmams pasirodant vienam po kito kažkas džiaugėsi, kad pagaliau geek’ai tapo meinstrymu. Tik, aišku, ne meinstrymas buvo timpteltas į naują kryptį, o tiesiog geek’ai buvo pritraukti arčiau skonių, priimtinų visuomenei. Ilgą laiką bandyta statyti superherojų filmus, tačiau prieš juos kovojo ir technologija (dažyk Lou Ferigno žaliai nedažęs, bet atrodo kiek absurdiškai), ir studijų nenoras parašyti gerą istoriją. Na, ir šiais laikais išsprendėme techninę pusę, o antrąją dalį nustelbėme žvaigždžių šviesa. Taip „Geležinis žmogus“ istorija nesibaigė su antruoju filmu.

„Geležinis žmogus 2“ nori suversti keletą problemų į vieną vietą. Ivan (Mickey Rourke) skundžiasi, kad Tony Stark (Robert Downey Jr.) tėvas pavogė jo tėvo technologiją… ar kažkas panašaus. JAV vyriausybė, tuo tarpu, nori perimti „Geležinio žmogaus“ kostiumą saugumo ir gynybos tikslais. Tuo pat metu namų fronte kitos problemos: krūtinėje įtaisytas reaktorius nuodija Tony kraują, o jam norisi ne tik viską sutvarkyt prieš kaliošus užverčiant, bet ir viską nuo asistentės/meilės-seilės Pepper Potts (Gwyneth Paltrow) paslėpt. Sunkūs laikai!

Sunkūs laikai geek’ams ir nerd’ams kai į tokius filmus eit reikia. Visa „Geležinio žmogaus“ frančizė laikosi ant to, kad Downey Jr. vaidina save ar bent jau kiek palaidesnę Šerloko Holmso versiją, ir viskas tvarkoje. Žinia, kad Tonis yra protingesnis ir iškalbesnis už visus, ir tai jam padės išspręst visas problemas. Net jei ir atrodo, kad kiti padeda, tai tik tam, kad stumteltų Tony tikrojo tikslo kryptim – kalnus nuvers jis pats. Galiausiai tai pradeda erzinti. Erzina ir pats filmo tonas, banguojantis kaip oscilografo linija: staiga dramatizuojama Tonio kova ir artėjanti mirtis, kai netikėtai ekrane pasirodo dar vienas žmogus, ir tada turim juoktis už pilvų susiėmę iš to, kad Tonis yra daug geresnis už visus kitus.

Ypač geresnis už savo priešininkus! Ivan Vanko tatuiruotas, kaip dera Rusijos kaliniui, gremėzdas, kuris dar turi būti super fizikas-inžinierius (Marvel filmuose nėra specializacijos, ir kiekvienas mokslininkas užsiima teorija, praktika ir dar marketingu), per filmą išlemena tik keletą žodžių, ir tuos pačius apie tai, kaip atskleis Tony šeimos kaltę… per robotus ar elektroninius rimbus. Kaip šis planas yra susijęs su kokiu nors gero Stark vardo suteršimu nesuprasi. Visa šita istorija yra tokia pusėtinai apgalvota, kad gal net neblogai atrodo palyginus su trečiuoju filmu.

Nors vis tiek ne, nes antrinis antagonistas Justin Hammer (Sam Rockwell), Hammer Industries yra visiškai absurdiškas. Kaip Hammer Industries patapo Stark Industries varžove ir pirmine JAV ginkluotųjų pajėgų tiekėja? Velnias žino, nes pats Justin yra per daug kalbantis nevykėlis, o viskas, ką jo kompanija pagamina, yra mėšlas. Tai kaip ta korporacija gyvena, ir ant kieno pečių ji iškilo? Kas čia, „Atlas Shrugged“? Ar kaip toje komunizmo išgąsdintos ir dėl to išskydusio proto super-egoistės Ayn Rand knygoje, Tony yra Tikras Kapitalistas, išsprendžiantis visas problemas vien savo genijaus jėgomis, bet jam trukdo Bailių Vyriausybė, nesuprantanti jo genijaus ir norinti pavogti jo turtus, ir su ja dirbantys Prasti Kapitalistai, kurių kūriniai subyra jų pačių rankose. Grynai, visa šita siužetinė linija yra liberalų klejonė apie vienišą genijų, apsuptą minios grobstančių zombių.

Turint minty, kad Ivan Rusijos kalėjime pagamino elektrinius botagus, galinčius perkirsti mašiną per pusę, ir jiems skirtą generatorių, gal jam reikėjo tiesiog pradėti savo verslą. Būtų galėjęs parduoti Tony technologiją, kuri leistų reaktorių nešioti ne didžiulėje skylėje krūtinėje. Bet tada ir viso šūdino filmo nebūtų… be ko nebūtų „Geležinis (Penkios Niekur Nevedančios Siužeto Gijos) Žmogus 3“. Kokiam nuostabiame pasaulyje gyventume!

Grįžtant prie kitų nesąmonių: labai smagu, kad apsinuodijimo reaktoriais problema tokia triviali ir išsprendžiama per pusę filmo. Kas nėra trivialu? Alkoholizmas, dar žinomas kaip žymiausia komiksų Tony silpnybė. Bet tai būtų negražu, net jei Downey Jr. turi patirties tokiam vaidmeniui. Kita vertus, pats „Geležinio žmogaus“ veikėjas Vietnamo karo metais buvo sukurtas kaip eksperimentas: kaip priversti prieš karą nusiteikusią visuomenę susižavėti ginklų gamintoju? Ką, ar tai nebeaktualus eksperimentas Kovos prieš Terorizmą bei nesibaigiančio Lockheed-Martin fiasko gaminant F-35 laikais? Aktualu, aišku. Bet sunku. Todėl kaip visi mitologija, istorija ar religinėmis istorijomis paremti filmai daugiausiai tik iškapsto iš šaltinio tikrinius daiktavardžius bei bendrus pamatus, taip ir komiksų filmai mėgsta nepastebėti niuansų ar esmės.

Ir DC filmai palyginus vis tiek primena mėšlo krūvoje besivoliojantį idiotą. Kita vertus, gal pirmas geras sprendimas būtų pasamdyti režisierių, kuris supranta, kodėl Darth Vader, rasistinės ir genocidiškos imperijos smogikas bei egoizmu ir kova paremtos antgamtinės jėgos personifikacija, gali sunaikinti miestą, o Supermenui, Amerikos idealizmo simboliui, žymiam dėl nenoro žudyti, negalima. Tai gal dar Marvel filmams yra kažkur smukti, bet pažiūrėjus „Geležinis žmogus 3“ taip nepagalvotum.

Robert Downey Jr. kaip visada yra žavus šelmis, galintis retkarčiais būt rimtu, bet dažniausiai skaldantis bajerius. Gwyneth Paltrow ir Scarlett Johansson pasirodo neblogai, nors jų veikėjoms iš viso numetamas tik kaulelis, kad parodytų, jog ir moterys tariamai turi ką veikti filme. Aišku, net ir tai geriau už bet ką, kas kliūva paties Jon Favreau veikėjui, kuris yra asiliškiausias comic relief įsikūnijimas, kurio kvailio drąsa yra turbūt vienintelė savybė, už kurią jis gauna atlyginimą.

„Geležinis žmogus 2“ nėra blogiausias serijos filmas, bet tik dėl to, kad „Geležinis žmogus 3“ sudirbo serijos antagonistą (ir tai pavadino „įdomiu sprendimu“). Apskritai, tai nėra geras superherojų filmas (tiek čia tų kovų) ir galiausiai galima jį iškentėti. Bet ar ne daug paprasčiau, ir mažiau skausminga, tiesiog dar kartą pažiūrėti „Dredd“?