Po dvidešimt penkerių metų – tiek laiko užtruko šios juostos kūrimas – Terry Gilliamo „Žmogus, kuris nužudė Don Kichotą“ (angl. „The Man Who Killed Don Quixote“) galų gale buvo parodytas žiūrovams kaip tarptautinio Kanų kino festivalio uždarymo filmas. Tačiau net ir Kanus jis pasiekė lydimas nesklandumų, kadangi prodiuseris Paulo Branco ėmėsi priemonių tam, kad filmas nebūtų parodytas. Prieš žurnalistams skirtą seansą ekrane pasirodė užrašas, informuojantis, kad šio filmo rodymas nepažeidžia jokių teisinių procedūrų. Kanuose lankęsis juostos režisierius T. Gilliamas sutiko pakalbėti su portalu „Cineuropa“ apie tai, kaip besitęsiantis fatališkų nesklandumų šleifas, lydintis šį filmą, tik dar labiau sustiprins tą faktą, jog „Žmogus, kuris nužudė Don Kichotą“ įsimins vien dėl gausybės kūrybinio proceso nesėkmių.

Kas nutiko tarp jūsų ir Paulo?

Nieko blogo nenutiko su Paulo. Mums reikėjo X sumos pinigų tam, kad sukurtume filmą, o jam nepavyko surinkti net pusės to. Kaip jums tai patinka? Dar blogiau, mano sutartyje nurodyta, kad jis turėjo man parodyti filmo biudžetą, turėjo parodyti visus finansinius susitarimus, bet jis atsisakė ir nieko man nerodė. Galiausiai jis sakė, jog turiu pasirašyti naują susitarimą – arba pasirašau, arba jis atšaukia filmą – o pagal naują susitarimą jis turėjo priimti visus sprendimus, o aš turėjau visiems jiems paklusti. Jis man davė 24 valandas pasirašyti, bet aš to nepadariau, taigi, jis viską sustabdė. Bum! Viskas labai paprasta.

Bet jis ir toliau tebetvirtina, kad turi teises į filmą…

Jis gali sakyti, ką tik nori. Jis gali sakyti, kad yra metro devyniasdešimties, gali sakyti, kad yra šviesiaplaukis ir gražus, gali sakyti, kad jam 23-eji. Jis gali meluoti nemirksėdamas ir jis šioje srityje yra labai įgudęs.

Kodėl šis Cervanteso romanas nepaleido jūsų taip ilgai?

Tai yra neįmanomas romanas – jis tęsiasi amžinai. Romanas yra išskirtinis, nenufilmuojamas. Tai, kas čia gerai, yra personažai – Don Kichotas ir Sanča Pansa, ir manau, kad bet kuris šio pasaulio žmogus tuo pačiu metu yra ir Sanča, ir Don Kichotas – tik klausimas, kuris kurį nugali.

Cervanteso romanas yra apie riterystę, svajones ir realybę. Kaip visa tai sutampa su jūsų požiūriu?

Kai kurie žmonės gyvena romantiška idėja apie tai, koks gyvenimas turėtų būti. Aš esu vienas tokių romantikų. Nenoriu būti apribotas tuo, koks pasaulis yra iš tikrųjų. Svajonė apie pasaulį gali būti įdomesnė už jį patį.

Kaip 25-erius metus užtrukęs gamybos procesas paveikė filmą?

Filmas gimsta pats ir visos tos problemos, lydėjusios jį, galiausiai atvedė prie jo tokio, kokį turime šiandien. Jis labai skiriasi nuo to, kuo mes pradėjome prieš 25-erius metus, bet yra daug geresnis nei mano pradinis sumanymas, taigi, ačiū dievui, aš susimoviau ir filmas pavyko.