„Galbūt nežinojote, bet jūs tuoj pateksite į paralelinį pasaulį, kuris vadinasi Kanų sūkuriu“. Camille Cottin jau buvo Grand Théâtre Lumière scenoje, kai įsižiebė 77-ojo Kanų kino festivalio pradžią skelbiančios šviesos. Lydima energingos „Worakls Orchestra“ muzikos ši prancūzų aktorė dvylika festivalio dienų įvardijo kaip emocijų, įsipareigojimo ir, žinoma, meilės kinui ženklą.

„Visą dieną mes žiūrime filmus, o pasui visą naktį apie juos diskutuojame. Be to, niekas čia nekalba ta pačia kalba, bet kažkaip visi vienas kitą supranta. […] Čia mes panyrame į tamsą, kad atrastume šviesą. Tai atrodo beprotiška, tačiau beprotiškiausia yra tai, kad tai yra tiesa. Tai ne paralelinis pasaulis – šis pasaulis čia egzistuoja. Čia susitinka sinefilai iš viso pasaulio – tai susitikimų, dialogų, debatų, minčių, kultūrų ir stebuklų vieta – čia ir dabar. Šią akimirką, kai pasaulio būklė mus neramina, kartais net stingstant kraujui, kai gilių lūžių linijos dalija žmones, kai planeta dega, kai mūsų kolektyvinis protas turėtų tapti dirbtiniu, tokia atradimų vieta yra puiki proga. Kiekvienais metais Kanuose mes susirenkame tam, kad padarytume savo žmoniškumo nuotrauką, kad prisipildytume vilties… Ir tai yra be galo gražu“.

Po šios kalbos vakaro vedėja ant scenos pakvietė pagrindinės programos žiuri narius: Ebru Ceylan, Nadine Labaki, Juaną Antono Bayoną, Pierfrancesco Favino, Hirokazu Kor-edą, Evą Green, Lily Gladstone ir Omarą Sy. Šiai žiuri vadovaus amerikiečių aktorė, scenaristė ir režisierė Greta Gerwig.

Sineastę, „trimis filmais užkariavusią pasaulį“ (o naujausiu nusitaikiusią į didžiausią pasaulio blogiuką per visą istoriją – patriarchatą) smarkiai sujaudino įspūdingas Zaho de Sagazan pasirodymas – dainininkė atliko Davido Bowie’io kūrinį „Modern Love“ – ši daina skambėjo Noah Baumbacho režisuoto filmo „Frances Ha“, kuriame G. Gerwig atliko pagrindinį vaidmenį, garso takelyje.

Šioje atidarymo ceremonijoje netrūko išskirtinių moterų: pilnutėlė Grand Théâtre Lumière salė garsiomis ir ilgomis ovacijomis pasitiko amerikiečių aktorę Meryl Streep, atvykusią atsiimti Garbės palmės šakelės už viso gyvenimo nuopelnus iš prancūzų aktorės Juliette Binoche rankų. J. Binoche netrumppoje kalboje išreiškė didžiulį susižavėjimą M. Streep: „Tavo veidas ir balsas tapo dalimi mūsų gyvenimo. Tu mums suteikei emocijų. Su tavimi mes užaugome. Kai tave matau ekrane, aš matau ne tave, o judesį, kuris pereina per tave. Būtent tai ir reiškia būti aktoriumi. Tačiau realybėje to neužtenka. Tai ryšys, kurį tu sukuri savo buvimu ir juo leidi grožiui tekėti tavęs link. Štai kas pereina per tave per akimirką – tai intencija, mintis, energija, meilė, tiesa. Iš kur visa tai ateina? Iš meilės? Ar tu tokia gimei? Kokią svajonę turėjai?“. Vienu metu emocijos taip sukilo, kad J. Binoche iš susijaudinimo, padėkos ir pagarbos netgi nubraukė kelias ašaras.

Reaguodama į visą karjerą apžvelgiantį filmų ištraukų montažą, M. Streep dėkojo: „Man šis klipas piminė žiūrėjimą pro TGV traukinio langą. Blyksnis nuo jaunystės iki brandaus amžiaus ir iki šios dienos. Daugybė veidų, daugybė vietų, kuriuos aš prisimenu. Kai prieš 35-erius metus pirmą kartą lankiausi Kanuose, aš jau buvau trijų vaikų mama. Man buvo netoli 40 metų ir aš maniau, kad mano karjera baigta. Tuo metu, kalbant apie aktores, tai buvo visai pagrįstas spėjimas. Vienintelė priežastis, dėl kurios aš esu čia šį vakarą, tai yra nuostabūs menininkai, su kuriais aš dirbau, įskaitant ir žiuri pirmininkę“.

Galiausiai abi aktorės kartu paskelbė oficialią 77-ojo Kanų kino festivalio pradžią.