Garsaus nebyliojo kino eros vokiečių režisieriaus Friedricho Wilhelmo Murnau, palaidoto Stansdorfo kapinėse netoli Berlyno 1931 m., kūnas nebeturi galvos. Keista istorija, verta filmo scenarijaus. Praėjus 38 metams nuo tada, kai buvo pavogtas Charlio Chaplino karstas, istorija kartojasi – Vokietijos žiniasklaida praneša, kad iš šeimos kapo nuo kūno atskirta ir pavogta režisieriaus Friedricho Wilhemo Murnau kaukolė. Šalia esantys jo brolių kapai nepaliesti.
„Manau, kad įėjimas į kapą buvo atvertas panaudojant metalinius įrankius. Ir esu įsitikinęs, kad tai buvo padaryta laikotarpiu nuo liepos 4 iki 12 d.“, pasakoja už Standfordo kapines atsakingas Olafas Ihlefeldtas, kuris buvo šokiruotas radęs atidarytą karstą ir jame paliktą skeletą be kaukolės.
Aplink atvertą režisieriaus, į ekranus perkėlusio ne visai pažodinę Bramo Stockerio siaubo romano „Drakula“ interpretaciją, pavadintą „Nosferatu: siaubo simfonija“ (vok. „Nosferatu, eine Symphonie des Graudens“, 1922 m.), kapą rasta išsilydžiusio vaško. Pasak Vokietijos žiniasklaidos, plėšikai atvėrė metalinį sineasto karstą tam, kad pavogtų jo galvą.
Kas pavogė F. W. Murnau kaukolę? Kam pririekė sudrumsti garsaus sineasto amžintąjį poilsį? Gretimais esantys jo brolių kapai nepaliesti, kas rodo, jog F. W. Murnau kapas buvo sąmoningas vandalų taikinys. Galbūt tai labai nevykęs pokštas „Nosferatu“ režisieriui, arba galbūt už vandalizmo aktą atsakingi okultizmo praktikuotojai? Kol kas šį mįslingą įvykį gaubia paslaptis, o vietos policija atlieka tyrimą.
Friedrichas Wilhemas Murnau žuvo automobilio avarijoje Santa Barbaroje (JAV) 1931 m., būdamas 42 m. amžiaus, vos spėjęs pabaigti kitą savo nebyliojo kino šedevrą – Bora Bora saloje (Prancūzijos Polinezija) filmuotą „Tabu“ (angl. „Tabu: A Story of the South Seas“), kurį režisavo kartu su dokumentalistu Robertu J. Flatherty. F. W. Murnau 1926 m. emigravo į JAV, kur sukūrė kelis filmus anglų kalba, tarp jų – vieną žymiausių kino istorijos filmų „Saulėtekis“ (angl. „Sunrise: A Song of Two Humans“, 1927 m.), pelniusį jam tris Oskarus per pačią pirmąją šių apdovanojimų teikimo ceremoniją, vykusią 1929 m. Los Andžele.
Jo filmografijoje taip pat galima rasti kitų vokiečių ekspresionizmo perlų, tokių kaip vokiečių klasiko Johano Wolfgango Geothe‘s „Fausto“ ekranizacija (vok. „Faust: Eine deutsche Volkssage“, 1926 m.) ar „Paskutinis žmogus“ (vok. „Der letzte Mann“).
Po avarijos F. W. Murnau kūnas buvo grąžintas į Vokietiją ir palaidotas Stansdorfo kapinėse, kuriose ilsėjosi iki šiol.
