2020 m. pasklido informacija, kad filmų serijos „Įdegę“ (pranc. „Bronzés“) režisierius Patrice’as Leconte’as ruošiasi į kino ekranus perkelti Tintino nuotykius – jei konkrečiau, buvo kalbama apie „Kastafiorės brangenybes“ (pranc. „Les Bijoux de la Castafiore“). Režisierius jau buvo paskelbęs, kad atsirinko aktorius, kurie turėjo vaidinti operos divą Kastafiorę ir kapitoną Hedoką, tačiau labai greitai kilo problemų dėl autorių teisių ir P. Leconte‘as galiausiai ėmėsi kurti kriminalinę dramą „Megrė“ (pranc. „Megrait“), kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Gérardas Depardieu.
Tačiau visai neseniai pasirodžius knygai „Tintinas nuo A iki Z“ (pranc. „Tintin de A à Z“), kurios viršelyje akivaizdžiai atkartotos detalės iš dvidešimtojo Tintino nuotykių tomo „Kastafiorės brangenybės“, vėl buvo prisimintas ekranizacijos klausimas.
„Kastafiorės brangenybių“ filmo projektas nėra visai užmirštas, tačiau viskas labai sudėtinga su tomis autorių teisių istorijomis ir „Paramount“ bei „Moulinsart“. Galbūt norėdami nuraminti mano nekantrumą „Moulinsart“ man pasiūlė šią Tintino abėcėlę. Jie man uždegė žalią šviesą“, dabartinę situaciją paaiškino režisierius.
Tuoj po to jis paaiškino, dėl ko pasirinko būtent šią Tintino nuotykių dalį – pasirodo, tik „Kastafiorės brangenybių“ veiksmas vyksta vien tik „Moulinsart“ pilyje. „Svajoju sukurti nuotykių filmą be nuotykių“, atskleidė režisierius ir pridėjo, kad „visą filmą jau turiu savo galvoje“. Cituodamas amerikiečių režisieriaus Weso Andersono (kurio kūriniai kartais atvirai referuoja į Tintino kūrėjo Hergé darbus, ypač tą galima pasakyti apie filmą „Viešbutis „Didysis Budapeštas““ (angl. „Grand Budapest Hotel“), kur kai kurios scenos atrodo tarsi iškirptos iš komikso), P. Leconte’as kalbėjo apie „truputį meniškesnį“ filmą. „Nenoriu į kairę ranką imti albumo, o į dešinę – kameros, tačiau pasistengsiu gerbti tai, ką šis albumas komunikuoja vizualiai: Kastafiorės kostiumų audinius, laiptų pakopą, kuriai trūksta marmurinės ploštės… Tikrai tikiu, kad galime sukurti filmą nenukrypdami nuo komikso. […] Galime leisti nukrypimus, jei jie atitinka bendrą komikso dvasią, bet tik tiek, viso kito bus griežtai laikomasi. Noriu, kad viskas būtų kuo panašiau tiek kadrų, tiek spalvų, tiek fono, tiek šviesšešėlių prasme“.
Kalbant apie aktorius, net jei P. Leconte’as 2020 m. jau buvo kažką atsirinkęs (nors konkrečios pavardės viešai ir nebuvo įvardytos), tai dabar jis nieko nemini, paaiškindamas, kad pagrindiniam vaidmeniui tikrai pasirinks nežinomą aktorių. „Filmuojant man patinka, kai žinomi aktoriai gauna tik tokias frazes kaip „Alio, čia Sanzo mėsinė?“, o nežinomas aktorius vaidina Tintiną. Kita vertus, nežinau nė vieno žymaus dvidešimtmečio aktoriaus, kuris būtų panašus į Tintiną. Norėčiau surengti aktorių atranką, kad rastume Tintiną“. Kalbant apie ištikimąjį Tintino palydovą šuniuką Milu, režisierius dėl to galvos per daug nesuka: „Paimsime bet kokį šuniuką, tai ne problema“.
Bet nors ir sakosi turįs „visą filmą savo galvoje“, P. Leconte’as kol kas dar neparašė jo scenarijaus. Jis patikslino norįs vėl bendradarbiauti su savo ankstesniu partneriu Jérôme’u Tonnerre’iu („Jis – mano geriausias draugas, jam patikiu pačias didžiausias paslaptis…), tačiau pridėjo: „Mes nesiruošiame praleisti trijų savo gyvenimo mėnesių rašydami scenarijų filmui, kuris galbūt niekada nebus pastatytas. Nenoriu tam atiduoti per daug savęs. Mes negalime per ilgai gyventi vien tik atkakliai tikėdamiesi, nes paskui mūsų lauktų tik nusivylimas“.
Įvertindamas, kad Tintino ekranizacijos procesas „trunka per ilgai“, jis pareiškė, kad po savo 77-ojo gimtadienio nieko nebedarys (aliuzija į tai, kad Tintino nuotykiai skirti skaitytojams nuo 7 iki 77-erių metų amžiaus?). „Pasakiau sau, kad man liko pusantrų metų sukurti šį filmą, nes paskui man jau bus 77-eri – amžiaus riba, iki kurios galima mėgautis Tintino nuotykiais. Tai buvo neatremiamas argumentas, tačiau didesnio įspūdžio tai niekam nepadarė“.
Galiausiai jis išreiškė susižavėjimą 2011 m. Steveno Spielbergo režisuotu filmu apie Tintiną: „Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis“ (angl. „The Adventures of Tintin“): „Tai geriausia Tintino ekranizacija. Grynas Hergé ir grynas Spielbergas. Jis viską suprato. Jam pavyko viską išversti neišduodant originalo. Aš sužavėtas“.