Kanuose baigėsi 78-asis tarptautinis kino festivalis. Prancūzų aktorės Juliette Binoche vadovaujama žiuri, kurią sudarė amerikiečių aktorė, Oskaro laureatė Halle Berry, indų režisierė ir scenaristė Payal Kapadia, italų aktorė Alba Rohrwacher, prancūzų/ marokiečių rašytoja, Gonkūrų premijos laureatė Leïla Slimani, Kongo režisierius, dokumentaristas ir prodiuseris Dieudo Hamadi, korėjiečių režisierius ir scenaristas Hong Sangsoo, meksikiečių scenaristas ir prodiuseris Carlosas Reygadasas ir amerikiečių aktorius Jeremy Strongas, paskelbė, kam iš konkursinės programos filmų atitenka apdovanojimai. Per 10 dienų žiuri nariai pažiūrėjo ir įvertino 22 konkursinės programos filmus.

Anonsuodama pirmojo prizo laimėtoją, žiuri pirmininkė J. Binoche prie jo priėjo labai gražiai: kai, skambant Camille’io Saint-Saëno „Žvėrių karnavalo“ (pranc. „Carnaval des animeux“) „Akvariumo“ (prac. „Aquarium“) temai, ekrane išvystame laiptus, jie kyla iš vandens – iš pradžių į saulėtą, vėliau – į vakarėjantį dangų, kol galiausiai pasiekia žvaigždes. Vinjetė visą laiką tokia pati, bet jai pasibaigus, nežinome, ką išvysime ekrane – stebuklą ar nusivylimą. Tad norėdami pagerbti tikrą kino stebuklą žiuri specialųjį prizą skyrė kinų režisieriaus Gang Bi filmui „Laukiniai laikai“ (kin. „Kuáng yě shídà“). Šioje vietoje vertėtų atkreipti dėmesį, kad specialusis prizas nėra įprastinė apdovanojimų kategorija ir iš esmės prilygsta deja tik atskirajam paminėjimui.

Šiemet labai didelių netikėtumų žiuri nepateikė – išrinko ir apdovanojo tuos, kas ir buvo laikomi favoritais. Auksinė palmės šakelė, analogiškai lažybininkų prognozėms, atiteko iraniečių režisieriui Jafaru Panahi. Verta prisiminti J. Panahi asmeninę istoriją – režisierius, apkaltintas antivalstybine veikla, buvo kalinamas, vėliau nuteistas. Pagal nuosprendį jam buvo taikomas namų areštas su draudimu kurti filmus (namų sąlygomis J. Panahi sukūrė „Čia ne filmas“). Vėliau sąlygos švelnėjo – iš pradžių buvo leista išeiti iš namų ir dirbti su kinu nesusijusį darbą (taip atsirado „Taksi“, kontrabanda išvežtas į Vokietiją Berlyno kino festivalyje laimėjo Auksinį lokį). Dar vėliau buvo panaikintas apribojimas keliauti po Iraną (dar du filmai – „Trys veidai“ ir „Meškų čia nėra“, visuose šiuose filmuose jis vaidina patį save). Šįkart J. Panahi kartu su savo filmo komanda buvo Kanų Grand Theatre Lumiere salėje ir galėjo pasimėgauti savo šlovės akimirka.

Didysis prizas atiteko Joachimo Triero „Meilės vertei“ (norv. „Affeksjonsverdi“). Geriausiu režisieriumi pripažintas brazilas Kleberas Mendonça Filho už filmą „Slaptasis agentas“ (port. „O secreto agente“). Pagrindinį vaidmenį šioje juostoje atlikęs Wagneris Moura apdovanotas geriausio aktoriaus prizu. Geriausia aktore paskelbta debiutantė Nadia Melliti už homoseksualios musulmonės paauglės vaidmenį filme „Pagrandukė“ (pranc. „La petite dernière“). Prizas už geriausią scenarijų atiteko Kanų veteranams broliams Jeanui-Pierre’ui ir Lucui Dardenne’ams už filmą „Jaunos mamos“ (pranc. „Jeunes mères“). Žiuri prizas buvo padalytas dviem filmams ex-æquo: Oliverio Laxe’o „Sirât“ ir Maschos Schilinski „Žiūrint į saulę“ (vok. „In die Sonne schauen“).

Pateikiame visą laureatų sąrašą:

Auksinė palmės šakelė:

„Paprastas incidentas“ (pers. „Yek tasadef sadeh“, rež. Jafar Panahi)

Didysis prizas:

„Meilės vertė“ (norv. „Affeksjonsverdi“, rež. Joachim Trier)

Žiuri prias (ex-æquo):

„Sirât“ (rež. Oliver Laxe)

„Žiūrint į saulę“ (vok. „In die Sonne schauen“, rež. Mascha Schilinski)

Geriausia režisūra:

Kleber Mendonça Filho („Slaptasis agentas“/ port. „O secreto agente“)

Geriausias scenarijus:

Jean-Pierre Dardenne, Luc Dardenne „Jaunos mamos“ (pranc. „Jeunes mères“)

Geriausia aktorė:

Nadia Melliti ( „Pagrandukė“/ pranc. „La petite dernière“)

Geriausias aktorius:

Wagner Moura („Slaptasis agentas“)

Specialusis prizas:

„Laukiniai laikai“ (kin. „Kuáng yě shídà“, rež. Gan Bi)