Pernai Europos parlamento iniciatyva – LUX prizas – buvo įteiktas jau dešimtą kartą. Po itin sėkmingos pernykštės programos, pažymėjusios šį jubiliejų, LUX prizas ir toliau tęsia savo pasirinkimą, skatindamas pačius įvairiausius žanrus ir tonus iš visos Europos. Priminsime, kad pernai metais dėl LUX prizo varžėsi trys finalininkai – „Kai atmerkiu akis“ („À peine j’ouvre les yeux“, rež. Leyla Bouzid / Tunisas, Prancūzija, Belgija, Jungtiniai Arabų Emyratai), „Moliūgėlio gyvenimas“ (pranc. „Ma vie de Courgette“, rež. Claude Barras / Šveicarija, Prancūzija), „Tonis Erdmanas“ (vok. „Toni Erdmann“, rež. Maren Ade /Vokietija, Austrija, Šveicarija, Rumunija) – šis ir tapo nugalėtoju. LUX prizas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į Europos kino įvairovę bei jo svarbą, kuriant socialines ir kultūrines vertybes, teikiamas nuo 2006 m. Ką tik prasidėjusiame 52-ajame Karlovy Varų festivalyje buvo atskleisti dešimties filmų, kurie šiemet varžysis dėl LUX prizo, pavadinimai.
Pretendentai į 2017 m. LUX prizą:
„120 dūžių per minutę“ (pranc. „120 battements par minute”, rež. Robin Campillo / Prancūzija)
„1993-iųjų vasara“ (isp. „Estiu 1993“, rež. Carla Simón / Ispanija)
„A Ciambra“ (rež. Jonas Carpignano / Italija, Brazilija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Švedija)
„Akmeninė širdis“ (isl. „Hjartasteinn“, rež. Guðmundur Arnar Guðmundsson / Islandija, Danija)
„Belgų karalius“ (angl. „King of the Belgians“, rež. Peter Brosens, Jessica Woodworth / Belgija, Olandija, Bulgarija)
„Kita vilties pusė“ (suom. „Toivon tuolla puolen“, rež. Aki Kaurismäki / Suomija, Vokietija)
„Paskutinė šeima“ (lenk. „Ostatnia rodzina“, rež. Jan P Matuszyński / Lenkija)
„Samių kraujas“ (šved. „Sameblod“, rež. Amanda Kernell / Švedija, Danija, Norvegija)
„Šlovė“ (bulg. „Slava“, rež. Kristina Grozeva, Petar Valchanov / Bulgarija, Graikija
„Vesternas“ (angl. „Western“, rež. Valeska Grisebach / Vokietija, Bulgarija, Austrija)
Šį dešimties filmų sąrašą paskelbė Europos parlamento narė Helga Trüpel, Biudžeto kontrolės komiteto vicepirmininkė Martina Dlabajova, Kultūros ir švietimo komiteto narys Bogdanas Wenta bei LUX prizo koordinatorė Doris Pack. Tarp šiemetinių atrinktų pretendentų išryškėjo trys teminės kryptys, tobulai atspindinčios tai, ką Europa ir europiečiai išgyvena šiuo metu. Tarp dešimties filmų yra net keletas, pasakojančių brendimo istorijas, kur jauni personažai naujai pažvelgia į tai, kas juos supa, – tam, kad suprastų realybę bei visuomenę ir bendruomenę, kurioms jie priklauso. Į atrinktų pretendentų sąrašą taip pat pateko socialiai jautrūs filmai, tiek intelektualiai, tiek emociškai paliečiantys aktualias temas. Galima pasakyti, kad čia pateko labai įvairaus žanro filmai, netgi komedijos – modernaus socialinio – politinio absurdo paveikslai, itin svarbūs dabartinėje post-tiesos eroje, kurioje mes gyvename.
Taip pat buvo paskelbta, kuris filmas iš pernykščių pretendentų surinko daugiausiai visų Europos žiūrovų balsų ir gavo Publikos prizą – juo tapo 2016-ųjų metų LUX prizo laimėtojas „Tonis Erdmanas“. Šį apdovanojimą paskelbė prancūzė Nora Perrin – burtų tvarka atrinkta iš visų europiečių, balsavusių už pernai metų filmus.
Iš dešimties dabar paskelbtų filmų, bus atrinkti trys finalininkai – jie bus paskelbti per Venecijos dienų spaudos konferenciją, vyksiančią liepos pabaigoje Romoje – būtent tie trys filmai toliau varžysis dėl LUX prizo. Apdovanojimų ceremonija, per kurią paaiškės nugalėtojas, vyks lapkričio 15 d. Strasbūre ir taps 2017 m. LUX kino dienų ašimi –trys į finalą atrinkti filmai metų pabaigoje bus parodyti visose 28 Europos Sąjungos šalyse.
