Joon-ho Bongo režisuotas trileris „Parazitas“ (kor. „Gisangchung“), Kanuose laimėjęs Auksinę palmės šakelę, neseniai apdovanotas Auksiniu gaubliu ir surinkęs 6 Oskarų nominacijas (įskaitant ir geriausio filmo bei geriausios režisūros kategorijas), pasakoja apie dvi šeimas: turtuolius Parkus ir vargšus Kimus. Tačiau šiame filme be viso kito ryškiai įsimena didelis akmens luitas – Kimų sūnaus Ki-vū draugo Mino dovana. Atsižvelgiant į tai, kad Kimų šeima gyvena pusrūsyje, ši prabangi dovana atrodo nepraktiška – Ki-vū mama dar paburba, kad jau geriau Minas būtų atnešęs maisto. Vis tik Kimai neskuba atsikratyti gautu akmeniu, nes mano, kad jis atneš jų šeimai sėkmę. Netrukus taip ir atsitinka, ir Kimų šeima po truputį pradeda infiltruotis į privilegijuotą Parkų gyvenimą. Vis tik, kaip dažnai nutinka stebuklinėse pasakose, Kimų laimės talismanas galiausiai pareikalauja didelės duoklės.
DĖMESIO! TOLIAU ATSKLEDŽIAMAS FILMO TURINYS! DĖMESIO! TOLIAU ATSKLEDŽIAMAS FILMO TURINYS!
Natūraliai susiformavę akmenys, kuriuose galima įžvelgti kraštovaizdį (kalnus, ežerus, krioklius, upes ir kitus gamtos vaizdus), korėjietiškai vadinami „suseok“, Rytų Azijoje turi ilgą istoriją. Žinoma, kad žmonės šiuos dailaus reljefo akmenis kolekcionavo jau prieš kelis tūkstančius metų, tačiau Korėjos visuomenėje šie akmenys įsitvirtino Džiosono dinastijos (1392-1897 m.) laikotarpiu, kai konfucionizmą studijavę mokslininkai pradėjo jais puošti savo rašymo stalus – angliškai suseok žinomi ne tik kaip „kraštovaizdžio akmenys“, bet ir kaip „mokslininkų akmuo“. Kai kurie senoviniai suseok akmenys arba tie, kurie yra sudaryti iš retų mineralų, Korėjos aukcionuose neretai parduodami už dideles sumas.
Vaikystėje J. Bongas kartu su tėvu kopdavo į kalnus ir ieškodavo akmenų, kurie galėtų būti suseok. Tačiau dabar korėjiečiai, ypač jaunimas jau daug rečiau užsiima šių akmenų kolekcionavimu. Parodyti vieną tokių akmenų jau pačioje „Parazito“ pradžioje, anot J. Bongo buvo „sąmoningai keistas pasirinkimas“. Kai Minas atneša šį akmenį Kimams, Ki-vū sušunka: „Tai taip metaforiška!“.
„Korėjos žiūrovai labai gerai interpretuoja ir analizuoja simbolius kine, taigi, turėjau progą pasilinksminti. Ar tai vis dar simbolis, jei personažas teisiai taip ir pasako? Ką tai reiškia?“, komentavo J. Bongas.
Filmo aktoriai dalijosi savomis interpretacijomis suseok akmens atžvilgiu, tačiau režisierius atkakliai atsisakydavo plačiau pasidalyti savo apteis užmačiomis. Prasidėjus „Parazito“ paruošiamiesiems darbams, 29-erių metų aktorius Woo-shik Choi, vaidinantis Kimų sūnų Ki-vū, pateikė gana plačią suseok akmens interpretaciją: „Aš jį [akmenį] mačiau kaip simbolį didžiulio spaudimo, kurį jautė Ki-vū – pasirūpinti savo šeima ir rasti būdą, kaip judėti į priekį“. Tačiau kai prasidėjo filmavimai, W. Choi interpretacija pasikeitė: „Pradėjau manyti, kad akmuo simbolizuoja šeimos troškimą rasti trumpesnį kelią, nes jie, bandydami įšokti į aukštesnį [socialinį ekonominį] lygmenį, sukčiauja“.
„Parazito“ centriniu kritiniu momentu, kai iškyla grėsmė, jog Kimų planas gali būti atskleistas, jie yra priversti bėgti iš Parkų erdvių namų lauke pliaupiant siaubingai liūčiai. Grįžę namo jie randa savo gyvenamą pusrūsį visiškai užtvindytą. Kol jie murkdosi drumzliname vandenyje, kiekvienas ieškodamas sau brangių daiktų, kamera persijungia į Ki-vū perspektyvą ir žvelgia žemyn. Ten akmuo – kažkokiu stebuklingu būdu nepaklūstantis gamtos dėsniams – iš gelmių iškyla į jo laukiančias rankas. „Iš pradžių scenarijuje akmuo neturėjo plūduriuoti. Bet kai pradėjome filmuoti, režisierius Bongas pasakė: „Žinai, manau, būtų geriau, kad akmuo iškiltų“, o aš tada, prisimenu, pagalvojau: „Oho. Ką?““, šią sceną prisimena aktorius W. Choi. Beje, filmuojant buvo naudojami du iš putplasčio pagaminti „akmenys“.
Vėlesnėje scenoje, kai Kimų šeima guli ant grindų perpildytoje nukentėjusiųjų nuo potvynio stovykloje, Ki-vū savo tėčiui Ki-taekui, kurį vaidina ištikimas J. Bongo bendražygis aktorius Kang-ho Songas, pasako, jaučiąs, kad akmuo seka iš paskos. „Iš tikrųjų, manau, kad tai simbolizuoja Ki-vū širdyje degantį troškimą neapleisti minties, jog jis gali tapti tuo vaikinu, kuris gali rasti būdą, kaip savo šeimai užtikrinti geresnį gyvenimą“, savo nuomonę išdėsto K. Songas. Tačiau filmo pabaigoje akmuo, kuriam Ki-vū norėjo metaforinės reikšmės, yra simbolinis tik kaip užuomina į Sizifo mitą arba gali būti suprantamas pažodžiui: „kietas kaip akmuo“.
