Birželio 19 d. mirė britų aktorius Ianas Holmas. Aktoriui buvo 88-eri, jis sirgo Parkinsono liga. 1982 m. už antraplanį vaidmenį filme „Ugnies vežimai“ (angl. „Chariots of Fire“, 1981 m.) I. Holmas buvo nominuotas Oskarui, šis vaidmuo jam taip pat atnešė analogiškos kategorijos prizą Kanų kino festivalyje.

Įtrauktas ekrano

Ianas Holmas gimė 1931 m. rugsėjo 12 d. Gudmajeso mieste, Esekse, Didžiojoje Britanijoje, škotų šeimoje. Abu jo tėvai dirbo Esekso psichiatrinėje ligoninėje – mama buvo seselė, tėvas – psichiatras. Vėliau būsimasis aktorius augo Londone. Būdamas septynerių metų jis pamatė spektaklį „Vargdieniai“, kuris jį taip sužavėjo, kad padėjo apsispręsti dėl būsimos profesijos. I. Holmas studijavo Karališkoje dramos akademijoje, kurią baigė 1950 m. Po studijų diplomuotas aktorius vaidino Karališkajame Šekspyro teatre. Būtent čia jis subrendo kaip aktorius, kurio platus diapazonas ir pastangų nereikalaujantis stilius leido jam vaidinti praktiškai bet kuriame šio teatro spektaklyje iš klasikinio repertuaro.

Tad įgytas išsilavinimas ir patirtis teatre suformavo jį kaip aktorių ir leido 1957 m. išbandyti jėgas televizijoje. Turbūt nieko keisto, kad vienas pirmųjų I. Holmo vaidmenų buvo W. Shakespeare’o pjesės ekranizacija „Vasarvidžio nakties sapnas“ (angl. „A Midsummer Night’s Dream“, 1959 m.), kuris beveik po dešimtmečio, 1968 m, tapo ir vienu pirmųjų jo vaidmenų kine. Tais pačiais metais jis suvaidino ir kiek labiau nuo teatro (bet ne nuo literatūros!) nutolusiame Johno Frankenheimerio filme „Meistras“ (angl. „The Fixer“), pastatytame pagal Bernardo Malamudo knygą. 1969 m. jis vaidino Richardo Attenborougho filme „O, koks gražus karas“ (angl. „Oh! What a Lovely War“).

Aštuntajame dežimtmetyje I. Holmas intensyviai vaidino tiek televizijoje, tiek kine, daugiausia britiškuose filmuose, pvz., „Jaunasis Vinstonas“ (angl. „Young Winston“) ar „Jugernautas“ (angl. „Juggernaut“, 1974 m.). Tačiau vienas įsimintiniausių jo vaidmenų buvo Ridley Scotto mokslinės fantastikos siaubo filme „Svetimas“ (angl. „Alien“, 1979 m.) – čia I. Holmas įkūnijo Ripli įsakymams nepaklūstantį moksliniką Ešą, kuris, kaip paaiškėja vėliau, yra ne tas, kuo jį kiti laiko ir turi savų užmačių.

Gilliamas, Branagh, Soderberghas ir Lumetas

Jei žiūrovų simpatijas I. Holmas jau buvo spėjęs pelnytis ankstesniais vaidmenimis, tai 1981 m., suvaidinęs Hugho Hudsono filme „Ugnies vežimai“, jis savo sulaukė ir kritikų įvertinimo. Šiame filme I. Holmas vaidino Semą Musabinį – dviejų Anglijos stajerių, besiruošiančių 1924 m. Olimpinėms žaidynėms, trenerį. Už šį vaidmenį jis buvo apdovanotas Kanuose kaip geriausias antraplanis aktorius, pelėn analogiškos kategorijos BAFTA apdovanojimą ir Oskaro nominaciją.

I. Holmas po dukart bendradarbiavo su režisieriais Terry Gilliamu („Laiko banditai“ (angl. „Time Bandits“, 1981 m.) ir „Brazilija“ (angl. „Brazil“, 1985 m.)) bei H. Hudsonu (be jau minėtų „Ugnies vežimų“ jis dar nusifilmavo nuotykių juostoje „Greistokas. Tarzanas – beždžionių valdovas“ (angl. „Greystoke: The Legend of Tarzan, Lord of the Apes“, 1984 m.).

Dešimto dešimtmečio pradžioje I. Holmas jau neabejotinai buvo įsitvirtinęs ir gerbiamas aktorius, kas leido jam prabangą dirbti su geriausiais režisieriais jų originaliuose ir entuziazmo kupinuose projektuose. Jis pasirodė tuomet dar visai neseniai iš Kanų su Auksine palmės šakele už filmą „Seksas, melas ir videojuosta“ (angl. „Sex, Lie and Videotape“, 1989 m.) grįžusio Steveno Soderbergho mistinėje mokslinės fantastikos dramoje „Kafka“ (1991 m.), tada – keistoje Davido Cronenbergo dramoje „Nuogi pietūs“ (angl. „Naked Lunch“, 1991 m.). 1994 m. jis suvaidino monstro kūrėjo Viktoro tėvą baroną Frankenšteiną Kennetho Branagh režisuotoje Mary Shelly romano ekranizacijoje. Tuomet jį buvo galima išvysti Sidney Lumeto kriminaliniame draminiame trileryje „Naktis virš Manheteno“ (angl. „Night Falls on Manhattan“, 1996 m.). Kitoje Atlanto pusėje I. Holmas dirbo su garsiais Europos režisieriais, tokiais kaip armėnų kilmės Atomu Egoyanu (filme „Saldi pabaiga“ (angl. „Sweet Hereafter“, 1997 m.)) ar prancūzu Arnaud Desplechinu (filme „Estera Kahn“ (pranc. „Esther Kahn“, 2000 m.)).

„Žiedų valdovo“ nuotykis

Tačiau kino meistrų kūriniai sulaukė daug mažiau plačiosios publikos dėmesio, nei masinio populiarumo filmai, kuriuose jau žilstelėjęs I. Holmas dažnai vaidindavo seną eruditą. Pvz., D. Cronenbergo mokslinės fantastikos siaubo trileryje „eXistenz“ (1999 m.) jis vaidino mentorių Kirį Vonkūrą. O tuomet atėjo metas vienam iš jo žymiausių vaidmenų – I. Holmas suvaidino hobitą Bilbą Beginsą garsiojoje Peterio Jacksono režisuotoje „Žiedų valdovo“ (angl. „The Lord of the Rings“, 2001 – 2003 m.) trilogijoje. Nors šis vaidmuo personažų tiesiog knibždančiame „Žiedų valdove“ yra epizodinis, šios trilogijos gerbėjų atmintyje I. Holmas išliks būtent kaip Bilbas.

Nuo 1998 m., kai buvo Anglijos karalienės Elizabeth II pagerbtas ir įšventintas į riterius, taigi, jau seras I. Holmas rinkosi pastebimai skirtingus teatro ir televizijos projektus bei išliko pastebimas kine – jį galima išvysti trileryje „Iš pragaro“ (angl. „From Hell“, 2002 m.), masinio populiarumo filme „Diena po rytojaus“ (angl. „The Day After Tommorow“, 2004 m.) ar biografinėje juostoje „Aviatorius“ (angl. „Aviator“, 2005 m.).

„Hobitas“ ir „Pixar“

Net ir būdamas jau garbingo amžiaus I. Holmas išliko puikios formos ir nenustojo filmuotis: 2005 m. jis pasirodė Andrew Niccolo karinėje dramoje „Karo dievas“ (angl. „Lord of War“), 2006 m. – istorinėje dramoje „O, Jeruzale!“ (angl. „O Jerusalem“, 2006 m.). Tais pačiais metais aktorius „paskolino“ savo balsą animacinio filmo „Renesansas“ (angl. „Renaissance“) personažui Jonui Muleriui. Matyt, nenusivylė, kadangi šią patirtį pakartojo garsindamas „Pixar“ animacinį filmą „La troškinys“ (angl. „Ratatouille“) – jo balsu prabilo piktasis virtuvės šefas Skineris.

Nuo tada, kai buvo diagnozuotas prostatos vėžys, I. Holmas tapo nebe toks matomas, tačiau 2012 m. vėl grįžo į didžiuosius ekranus kaip Bilbas Beginsas „Žiedų valdovo“ priešistorės „Hobito“ (angl. „The Hobbit“ 2012 – 2014 m.) trilogijoje. Pasirodymas trečiojoje dalyje „Hobitas: Penkių armijų mūšis“ (angl. „The Hobbit:the Battle of the Five Armies“, 2014 m.) tapo paskutiniu ilgoje jo filmografijoje.

Asmeninis gyvenimas

I. Holmas buvo vedęs keturis kartus. Su pirmąja žmona Lyn Mary Shaw (1955 – 1965 m.) susilaukė dviejų dukterų Jessicos ir Sarah-Jane. Trečioji dukra Melissa ir sūnus Barnaby’is gimė iš ryšio su profesionalia fotografe Bee Gilbert, su kuria kartu praleido 11 metų (1965 – 1976 m.), tačiau niekada nevedė. Bet 1982 m. santuoką sudarė su kita fotografe Sophie Baker, su kuria susilaukė sūnaus Harry’io. 1986 m. ši santuoka iširo, tačiau po penkerių metų I. Holmas trečią kartą davė amžinos meilės įžadus – šįkart aktorei Penelopei Wilton, su kuria išsiskyrė 2001 m. Tačiau seras I. Holmas neilgai pabuvo vienišas – 2003 m. jis susituokė su Sophie de Stempel, kurią dabar paliko našle.