Rugsėjo 3 d. mirė turkų kilmės aktorius Birolis Ünelis. Liūdną naujieną visuomenei išplatiko Berlyne esantis Maksimo Gorkio teatras. „Deja, galiu patvirtinti Birolio Ünelio mirtį. Jis mirė Berlyne dėl ilgus metus kankinusios ligos“, pranešė teatro atstovas spaudai. Aktoriui buvo 59-eri. Jis jau keletą metų sirgo vėžiu, taip pat kentėjo nuo alkoholizmo. Į ligoninę paguldytas rugpjūčio 18 d., per savo gimtadienį, ir nuo to laiko jo būklė tik sunkėjo.
B. Ünelis gimė 1961 m. rugpjūčio 18 d. Mersine, Turkijoje, bet būdamas vos septynerių kartu su tėvais emigravo į Vokietiją – kartu su pirmųjų turkų imigrantų banga, įsikūrusia žemiau Reino krašto. B. Ünelio šeima iš pradžių apsistojo Brinkume, esančiame netoli Brėmeno, Bavarijoje.
Jaunystėje B. Ünelio keliai ne iš karto atvedė prie vaidybos – iš pradžių kurį laiką jis užsidirbo Brėmene klodamas kietmedžio grindis. Vėliau studijavo vaidybą Hanoverio akademijoje. Aktoriaus karjerą pradėjo Berlyno Tacheles meno centre, kur režisavo spektaklį „Kaligula“ ir pats jame atliko pagrindinį vaidmenį. 1988 m. debiutavo kine – pirmas jo vaidmuo buvo filme „Pakeleivis – sveiki atvykę į Vokietiją“ (vok. „Der Passagier – Welcome to Germany“), prieš tai jau buvo suvaidinęs keliuose televizijos projektuose.
B. Ünelis tapo pripažintu teatro aktoriumi, vaidindavo televizijoje. Tačiau būdamas 42-ejų metų jis tapo tikra kino žvaigžde, suvaidinęs Fatiho Akino dramoje „Galva į sieną“ (vok. „Gegen die Wand“), 2004 m. Berlyno kino festivalyje laimėjusiame pagrindinį prizą – Auksinį lokį. B. Ünelis, monumentaliai suvaidinęs depresyvų alkoholiką, kuris atgauna gyvenimo skonį po to, kai likimas jį suveda su daug jaunesne turkų kilmės moterimi, ilgam įsiminė F. Akino filmo žiūrovams ir buvo įvertintas Vokietijos kino geriausio aktoriaus apdovanojimu. B. Ünelis buvo neįprastos išvaizdos aktorius, atsidūręs karališkame kelyje, turėjusiame jį nuvesti iki viršūnių.
Vis tik viskas susiklostė kiek kitaip ir B. Ünelis jo laukusių viršūnių nepasiekė. Vaidmuo Tony Gatlifo dramoje „Transilvanija“ (angl. „Transylvania“, 2006 m.), kitas nedidelis pasirodymas Hinerio Saleemo „Po Paryžiaus stogais“ (pranc. „Sous les toits de Paris“, 2007 m.) paliko déjà vu įspūdį: B. Ünelis „užstrigo“ vaidindamas marginalus. Tačiau jis vėl sugebėjo nustebinti kitame F. Akino filme „Virtuvė sielai“ (angl. „Soul Kitchen“, 2009 m.), suvaidinęs neprognozuojamo charakterio virtuvės šefą.
B. Ünelis ir toliau filmavosi televizijos ir kino projektuose, tačiau nė vienas iš jų ankstesnės tarptautinės šlovės ir pripažinimo nesulaukė. Jo karjera smuko aktoriui įnikus į alkoholį – B. Ünelio pavardė patraukdavo spaudos dėmesį jau nebe vaidmenimis, o įvairiomis istorijomis, susijusiomis su smulkiais nusikaltimais ir gyvenimu gatvėje.
Iš viso jo filmografijoje – 70 vaidmenų kine ir televizijoje. Paskutinis – kol kas dar nebaigtame tarptautiniame (rusų, vokiečių ir italų) nuotykių filme „Šiaurės ašigalis: 90° į Šiaurę“ (angl. „North Pole: 90° North“), kur, kaip nurodoma, B. Ünelis vaidino Mussolinį. Ar aktoriaus mirtis turės įtakos filmo išleidimui, kol kas neaišku.
„Ilsėkis ramybėje, brangus drauge. Tu visada turėjai šviesos, kuri mane akino“, savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje parašė režisierius F. Akinas, kurio filmuose „Galva į sieną“, „Virtuvė sielai“ ir „Liepą“ (vok. „Im Juli“, 2000 m.) vaidino B. Ünelis.
