Jei ankstesni britų režisieriaus Christopherio Nolano filmai, tokie kaip „Pradžia“ (angl. „Inception“, 2010 m.) ar „Tarp žvaigždžių“ (angl. „Interstellar“, 2014  m.) buvo iš tiesų sudėtingi ir sunkūs siužeto prasme, tai kurdamas kol kas naujausią savo juostą – karinę dramą „Diunkerkas“ (angl. „Dunkirk“) – jis pasirinko visišką minimalizmą – tas ypač taikytina dialogams. Tačiau toks pasirinkimas – drąsus ir puikiai vertinamas viso pasaulio kino kritikų, kurie dažnai „Diunkerką“ lygina su nebyliaisiais filmais. Tačiau iš pradžių režisierius ketino eiti dar toliau. Kaip liudija C. Nolano pokalbis su broliu scenaristu Jonathanu, išspausdintas kartu su pradinių idėjų užrašais prie scenarijaus, jis turėjo idėją… iš viso apsieiti be scenarijaus!

Pasinėręs į „Diunkerko“ pasiruošimo darbus ir paieškas, C. Nolanas teigė esąs visiškai susikoncentravęs į smulkias detales tiek, kad jautėsi galįs filmuoti nenaudodamas scenarijaus. Duodamas interviu savo broliui jis sako: „Pasiekiau tašką, kai supratau istorijos, kuriai aš norėjau adresuoti šį filmą, apimtį ir judesį, nes iš esmės tai buvo paprasčiausia geografija“.

Taigi, C. Nolanui pasiekus šią stadiją, į projektą buvo pakviestas dažnai su juo bendradarbiaujantis scenografas Nathanas Crowley‘is. Savo idėją C. Nolanas išsakė jam ir savo žmonai prodiuserei Emmai Thomas: „Pasakiau: „Nenoriu scenarijaus, kadangi aš noriu tai tik parodyti – tarsi tiesiog sustatyti ir nufilmuoti“.

Tokių scenarijaus prasme sudėtingų filmų, kaip aukščiau minėtieji „Pradžia“ ir „Tarp žvaigždžių“, autorius jautėsi jau įvaldęs tokį dialogais paremtą žanrą, todėl filmas be scenarijaus jam būtų buvęs savotiškas kūrybinis iššūkis. Tačiau E. Thomas gana greitai nuleido jį ant žemės: „Emma pažiūrėjo į mane taip, lyg aš būčiau mažumą pamišęs ir pasakė, kad iš to nieko nebus“. Tad ir pačiam  C. Nolanui teko tai pripažinti.

Scenarijus, kurį, anot paties C. Nolano, jis parašė „labai labai greitai“, atsirado iš kruopščios trijų siužetinių ir laiko linijų struktūros. Taip pat tai ne tik vienas greičiausiai parašytų, bet ir vienas trumpiausių C. Nolano scenarijų – 76 lapai, kurie tapo „tik” 1 val. 47 min. trukmės filmu.

O tiems, kurie iš C. Nolano norėtų daugiau įvairiasluoksnių, mąstymą provokuojančių filmų, jis užtikrina: „Netrukus grįšiu prie dialogų“.