Šeštadienį, vasario 25 d., tradicinė apdovanojimų ceremonija vainiavo 73-iąjį Berlyno kino festivalį. Tarptautinės žiuri, kuriai pirmininkavo amerikiečių aktorė Kristen Stewart, sprendimu pagrindinis Berlinalės prizas – Auksinis lokys – atiteko Nicolas Philiberto dokumentiniam filmui „Adamant““ (pranc. „Sur l’Adamant“), pasakojančiam apie Senos krantinėje prišvartuotam laive įkurtą dienos centrą psichinę negalią turintiems žmonėms.

Tai, kad dokumentinis filmas tampa prestižinio festivalio nugalėtoju – nieko stebėtino. Po pernai metais Venecijoje triumfavusio amerikietės Lauros Poitras juostos „ Tiek grožio, tiek skausmo“ (angl. „All the Beauty and the Bloodshed“), „Adamant“ tampa antruoju tokiu laimėtoju iš didžiojo trejeto (Berlynas, Kanai, Venecija) festivalių.

Pristatydama žiuri sprendimą, K. Stewart paaiškino, kad Auksinį lokį nutarta skirti „meistrišai sukurtam“ filmui, keliančiam „gilius klausimus“, kuris „tikrai visiems mums įsirėžė“. Į tai N. Philibertas, užlipęs į sceną, atsakė: „Gal išprotėjote?“, vėliau padėkojo Berlinalei už tai, kad atrinko jo filmą. „Esu pagerbtas, didžiuojuosi ir esu giliai sujaudintas. […] Žiūrėdami šį filmą, [kurio veiksmas vyksta] psichiatrijos palatoje, mes ne visada aiškiai atskiriame pacientus nuo personalo. Ir tai yra gerai. Norėjau jei ne susitapatinti su jais, bet bent jau pripažinti […] bendrą žmogiškumą ir jausmą, kad esame to paties pasaulio dalis“.

Sidabrinis lokys – Didysis žiuri prizas – atiteko Christiano Petzoldo darmai „Raudonas dangus“ (vok. „Roter Himmel“). Atsiimdamas apdovanojimą režisierius dėkojo „žiuri ir fantastiškiems aktoriams, su kuriais praleidau visą vasarą bei puikiems žmonėms kitapus kameros“.

Atsiimdamas Sidabrinį lokį – Žiuri prizą – už filmą „Blogas gyvenimas“ (port. „Mal viver“) režisierius Joäo Canijo Belinale Palast rūmuose susirinkusią publiką pasveikino šūkiu: „Slava Ukraini!“. Įdomu tai, kad Berlinalės programoje „Susitikimai“ (angl. „Encounters“) buvo rodoma šio filmo atvirkštinio kadro versija „Gyventi blogai“ (port. „Viver mal“).

Prizą už geriausią režisūrą, kuris atiteko Philippe’ ui Garreliui už filmą „Lėlių vežimo teatras“ (pranc. „Le Grand chariot“), įteikė žiuri narė iraniečių – prancūzų aktorė Goldfishteh Farhani. Įteikdama šį prizą G. Farhani savo buvusį šešurą apibūdino kaip „jaunatviškiausią, gyvybingiausią sielą“ ir kaip „geriausią režisieriaus, kurio neįmanoma suvaržyti formalumais, pavyzdį“, kuris „kalba apie gyvenimą, šeimą ir meną pačiu žaismingiausiu būdu, be jokių vertinimų“. Atsiimdamas jam skirtą Sidabrinį lokį P. Garrelis sušuko „Tegyvuoja Irano revoliucija!“, o gautą prizą dedikavo savo šeimai, bei, visų pirma „Jeanui-Lucui Godardui, kuris, mums, yra didis meistras ir kurio jau nebėra. [Jis buvo] čia, Berlyne, septintojo dešimtmečio viduryje ir atsiėmė prizą už „Alfavilį“ (pranc. „Alphaville“), kas yra šedevras“.

Sidabrinis lokys už geriausią antro plano vaidmenį atiteko Theai Ehre (už pasirodymą Christopho Hochhäuslerio filme „Kol baigsis naktis“ (vok. „Bis ans Ende der Nacht“). „Kalbant tiesiai šviesiai, šis pasirodymas tiesiog pašiaušė mums plaukus. […] Tai dovana mums visiems. Tokiais atvejais žodžiai nieko nereiškia“, taip žiuri sprendimą pakomentavo K. Stewart kviesdama T. Ehre ant scenos.

Sidabrinis lokys už geriausią vaidmenį skirtas jaunajai Sofiai Otero, suvadinusiai translytę mergaitę Estibaliz Urresolos filme „20 000 bičių rūšių“ (isp. „20.000 especies de abejas“). „Šis pasirodymas mums parodo, kaip galime pažvelgti į savo jaunystę ir prisiminti dalykus, kuriuos pamiršome“, kalbėjo žiuri pirmininkė, o jaunoji aktorė atsiėmė apdovanojimą su ašaromis akyse, vis dar negalėdama patikėti tuo, kas ką tik įvyko.

Sidabrinis lokys už išskirtinį meninį indėlį skirtas prancūzų veteranei operatorei Hélènei Louvart už jos darbą Giacomo Abbruzze’o debiutiniame filme „Disko berniukas“ (angl. „Disco Boy“). Žiuri jos darbą įvertino kaip „ironišką, atimantį žadą ir spalvingą vienu metu“ bei gyrė jos „neįtikėtiną akį filmuojant iš įdomiausių perspektyvų“. Atsiimdama sau skirtą prizą H. Louvart ant scenos pakvietė ir G. Abbruzze’ą, kuris atskleidė, koks jų bendradarbiavimas buvo vaisingas tiek menine, tiek žmogiška prasme.

Už geriausią scenarijų gavusi Sidabrinį lokį, kurį pristatė žiuri narys rumunų režisierius Radu Jude, Angela Schanelec ceremonijoje dalyvauti negalėjo.

Visas laureatų sąrašas:

Auksinis lokys – geriausias filmas:

„Adamant“ (pranc. „Sur l’Adamant“, rež. Nicolas Philibert / Prancūzija, Japonija)

Sidabrinis lokys – Didysis žiuri prizas:

„Raudonas dangus“ (vok. „Roter Himmel“, rež. Christian Petzold / Vokietija)

Sidabrinis lokys – Žiuri prizas:

„Blogas gyvenimas“ (port. „Mal Viver“, rež. João Canijo / Portugalija, Prancūzija)

Sidabrinis lokys – geriausia režisūra:

Philippe Garrel („Lėlių vežimo teatras“ (pranc. „Le Grand chariot“) / Prancūzija, Šveicarija)

Sidabrinis lokys – geriausias pagrindinis vaidmuo:

Sofia Otero („20 000 bičių rūšių“ (isp. „20.000 especies de abejas“) / Ispanija)

Sidabrinis lokys – geriausias antro plano vaidmuo:

Thea Ehre („Kol baigsis naktis“ (vok. „Bis ans Ende der Nacht“) / Vokietija)

Sidabrinis lokys – geriausias scenarijus:

Angela Schanelec („Muzika“ (angl. „Music“) / Vokietija, Prancūzija, Serbija)

Sidabrinis lokys – išskirtinis meninis indėlis:

Hélène Louvart (operatorė) („Disko berniukas“ (angl. „Disco Boy“) / Prancūzija, Italija, Belgija)