Įtakingas leidinys „Entertainment Weekly“ kiekvienais metais pateikia sąrašą filmų, kurie sugebėjo žiūrovus ir kino kritikus nustebinti labiausiai, kai niekas to iš jų nesitikėjo. Taip pat skelbiami ir labiausiai nuviliantys metų projektai, iš kurių buvo tikėtasi labai daug, tačiau galiausiai, buvo patirtas didelis nepasitenkinimas.
Taigi, geriausiais metų filmais pagal „EW“ tapo:
10. „Persekiotoja“ (angl. „It Follows“) – meistriškas 80-ųjų stiliumi sukaltas siaubo filmas, kuriame jaučiama ne vien tik baimė, bet dar ir stiprus psichologinis spaudimas. Režisieriaus kėdėje atsidūręs Davidas Robertas Mitchelas padarė milžinišką darbą, kuris stebina savo kruopštumu ir nesukelia jokių pasišlykštėjimo emocijų, kaip tas būdinga daugeliui šiuolaikinių siaubo filmų atstovų.
9. „Didžioji skola“ (angl. „The Big Short“) – komedijų meistras Adamas McCay‘us, kuris labiausiai žinomas iš bendradarbiavimo prie projektų su Willu Farrellu, galiausiai imasi rimtos ir Oskarais kvepiančios dramos apie finansinius maklerius. Juosta ypatinga geru scenarijumi pasakojančiu apie 2008 metais įvykusią finansinę krizę ir stipria vaidyba, kurią garantuoja Steve‘as Carrelas, Ryanas Goslingas, Bradas Pittas ir Christianas Bale‘as.
8. „Kerol“ (angl. „Carol“) – puikiai Kanų kino festivalyje priimta drama apie netradicinius seksualinius santykius tarp dviejų moterų gali tapti vienu iš svarbiausių pretendentų į auksinę Oskaro statulėlę. Pagrindinį vaidmenį filme atliko Cate Blanchett, kuriai pranašaujamas trečias Oskaras, o taip pat ir talentingoji Rooney Mara. Toddas Haynesas sukūrė mažą stebuklą, kuris savo paprastumu ir grakštumu lenkia daugelį šiais metais pasirodžiusiu dramų.
7. „Sauliaus sūnus“ (angl. „Son of Saul“) – Kanų kino festivalio Grand Prix nugalėtojas taip pat laikomas iš vienų realiausių pretendentų į Oskarus už geriausią užsienio filmą. Jautri karinė drama apie Antrojo pasaulinio karo padarinius ir holokaustą sugeba pritraukti prie ekranų ir nepaleisti labai ilgai. Režisieriui pavyko meistriškai sudėlioti visus filme rodomus karo siaubo akcentus, jog jie sugeba ne tik šokiruoti žiūrovą, tačiau ir leidžia įtemptai sėdėti ir žiūrėti tai, kas yra pateikiama ekrane dviejų valandų eigoje.
6. „Krydas“ (angl. „Creed“) – ir kas galėjo patikėti, jog naujausias filmas apie Rokį Balboą bus toks geras. Nepriekaištingai atliktas režisieriaus Ryano Cooglerio darbas sugeba septintąją dalį apie legendinį kino boksininką iškelti į visiškai naują lygį, jog filmas tampa ne ką mažiau intriguojančiu reiškiniu, nei 1976 metais pasirodžiusi pirmoji dalis. Taip pat ir Sylvesteris Stallone atliko savo nebe geriausią karjeroje vaidmenį per paskutinius keturiasdešimt metų. Tai filmas, kuris taip mūsų laikų klasika.
5. „Išvirškčias pasaulis“ (angl. „Inside Out“) – animacinis studijos „Pixar“ šedevras apie žmogaus prigimti taip pat tapo vienu iš įdomiausių kino vasaros projektų. Filmas laimėjo jau aibę apdovanojimų geriausio metų animacinio filmo kategorijoje, ir taip žada nuskinti Oskarą šioje kategorijoje.Jausmingas, spalvingas ir linksmas pasakojimas, kuris pravirkdys net ir pačius didžiausius žiūrovus.
4. „Žvilgsnis į tylą“ (angl. „The Look of Silence“) – nuostabi dokumentika, kurią mums padovanojo žanro meistras Joshua Oppenheimeris. Juostoje papasakota Indonezijoje įvykusio genocido istoriją, kurios epicentre atsiduria žmogus, žuvęs nuo savo brolių rankų. Išraiškinga, be pagražinimų ir itin šiurpinanti istorija.
3. „Kambarys“ (angl. „Room“) – Lenny‘io Abrahamsono juostai priskiriamas geriausiai išvystytų 2015 metais pasirodžiusių kino veikėjų titulas. Filme papasakota labai brutali istorija apie moterį ir jos vaiką, kurie buvo įkalinti sadisto labai mažame kambaryje. Filmas sudeda iš trijų pasakojimo dalių, kurie tampa vienu dideliu varikliu visai istorijai. Už pagrindinį moters vaidmenį, aktorė Brie Larson įvardijama kaip viena perspektyviausių Oskaro laureačių.
2. „Sicario: narkotikų karas“ (angl. „Sicario“) – rimtas ir labai brutalus režisieriaus Deniso Villeneuve‘o kriminalinis veiksmo trileris apie Chuaresą ir jame slypinčią narkotikų kartelių problemą tapo vienu iš labiausiai aptariamų šių metų žanro projektų. Už stiprų kontekstą ir labai gerai sukaltą veiksmą, režisierius gali pretenduoti į JAV kino ir meno akademijos apdovanojimą. Taip pat Rogerio Deakinso kameros darbas ir aktorių kolektyvas vertas atskirų liaupsių. Be abejo, šį filmą dar ilgai prisimins visi.
1. „Spotlight“ – pirmoje vietoje atsiduria pasakojimas apie žodžio laisvę ir spaudą, kurį nebijo papasakoti visos tiesos žmonėms, kurie yra dūmijami propagandos ir televizinio melo, manipuliuojančio milijonais gyvybių visame pasaulyje. Juosta puošia stiprūs ir taiklūs dialogai, nuostabi aktorių Michaelo Keatono ir Marko Ruffalo vaidyba, o taip pat ir stipri režisūrą, už kurią esame dėkingi Tomui McCarthy.
Blogiausių metų filmų sąrašas:
5. „Terminatorius: Genisys“ (angl. „Terminator: Genisys“) – ilgai lauktas dėl Arnoldo Schwarzeneggerio sugrįžimo, penktasis terminatorius, arba naujosios trilogijos, kuri neišvys dienos šviesos, pirmasis filmas sugebėjo pakerėti tik specialiaisiais efektais ir Arnoldo charizma, tačiau dėl prasto ir visiškai nesuprantamo siužeto įpainioto į keliavimus laike, juosta atgraso ir transformuojasi į nejuokingą B kategorijos „trash“ žanro pavyzdį.
4. „Atsitiktinė meilė“ (angl. „Accidental Love“) – ilgai slėptas ir dar 2009 metais sukurtas Davido O. Russelo filmas galiausiai išvydo dienos šviesą, ir akimirksniu tapo dideliu nusivylimu. Tačiau, tai ir filmas, kuriame galiem matyti dar jaunąjį Jake‘ą Gyllenhaalą, kuriam tik prieš akis rimti vaidmenis, už kuriuos jis giriamas viso pasaulio kino profesionalų. Na, o į medinę Jessicą Biel žiūrėti yra dar viena vinis į šio filmo karstą.
3. „Džo Dirtas: gražusis nevykėlis“ (angl. „Joe Dirt: Beautiful Looser“) – nuo 1995 metų Davidas Spade‘as taip ir nesugebėjo sukurti nieko juokingo savo ilgoje ir kartu nuobodžioje karjeroje. Šis filmas tikrasis to įrodymas, jog aktoriui reikia paimti ilgametes atostogas ir dingti iš kino kuriam laikui, apgalvoti savo gyvenimą ir karjerą, ir kada nors sugrįžti pasisėmus naujų idėjų. Nes kol kas, ji žengia tokiu pat keliu, kaip ir Adamas Sandleris. Skirtumas tik tame, jog į pastarojo filmus žmonės dar vaikšto.
2. „Žmogiškasis šimtakojis III: paskutinis skyrius“ (angl. „The Human Centipede III: The Final Sequence“) – bandymas šokiruoti ir sukelti pasišlykštėjimą šį kartą buvo nevykęs, lygiai toks pat nevykęs, kaip ir Erico Robertsto pasirodymas šiame nesusipratime. Kraujas, smurtas ir bloga režisūra, tai viskas, ką mums sugeba pasiūlyti finalinės (tikėkimės) dalies kūrėjai.
1. „Karštas kubilas – laiko mašina 2“ (angl. „Hot Tub Time Machine 2“) – antroji, visai nejuokinga ir paviršutiniška puikios 2010 metų komedijos dalis, kurioje neatsirado vietos pagrindiniam originalaus filmo herojui, kurį suvaidino Johnas Cussacas. Filmas bandė atkurti nostalgiją devintojo dešimtmečio komedijoms, tačiau to padaryti nepavyko. Lėkštas ir nuobodus filmas.
