MĖNESIO REŽISIERIUS. M. Night Shyamalan

Pasibaigus vasarai daugiau kino žiūrovų grįžta į kino sales. Po kiek ilgesnių nei vasaros atostogų į kino teatrus su nauju filmu šį rugsėjį grįžta ir indų kilmės amerikiečių režisierius M. Night Shyamalanas. Būtent jį, pagarsėjusį savo mistiniais draminiais trileriais „Buvau kine“ nusprendė pristatyti Mėnesio režisieriaus rubrikoje. Juo labiau, kad naujas jo darbas žada gana ryškių kūrybinių permainų.

Meilė kinui – nuo vaikystės

M. Night Shyamalanas, kurio tikrasis vardas – Manojus Nelliyatu Shyamalanas, gimė 1970 m. Mahė, Indijoje. Jo tėvai medikai po Manojaus vyresniosios sesers Veenos gimimo išvyko gyventi į JAV, tačiau gimdyti antrą vaiką jo mama grįžo į Indiją. Indijoje pragyvenęs vos šešias pirmąsias gyvenimo savaites M. N. Shyamalanas išvyko į JAV, kur praleido visą tolimesnį savo gyvenimą. Jo šeima įsikūrė prabangiame Filadelfijos priemiestyje Pensilvanijos valstijoje. Čia prabėgo visa M. N. Shyamalano vaikystė ir paauglystė.

Būtent čia ir gimė M. N. Shyamalano meilė kinui ir noras pačiam jį kurti. Viskas prasidėjo nuo to, kai aštuonmetis M. N. Shyamalanas gavo dovanų „Super-8” kamerą. Būdamas didelis amerikiečių režisieriaus Steveno Spielbergo gerbėjas, septyniolikmetis M. N. Shyamalanas namų sąlygomis jau buvo sukūręs net keturiasdešimt penkis filmus. Nors tėvas labiau norėjo, kad sūnus tęstų šeimos tradiciją ir pasirinktų mediciną, tačiau mama palaikė Manojų ir skatino jo aistrą kinui.

Tad į Niujorko universitetą Manojus išvyko studijuoti menų, o ne medicinos. Universitetą baigė 1992 m. ir įgijo ne tik diplomą, bet ir antrąjį – Night – vardą.

Karjeros pradžia

Savo pirmąjį tikrą filmą – pusiau autobiografinę dramą „Melstis su įniršiu“ (angl. „Praying with Anger“) M. N. Shyamalanas sukūrė 1992 m. dar būdamas studentas. Tam, kad galėtų sukurti filmą, jam teko skolintis pinigų iš šeimos ir draugų – todėl nieko keista, kad filmo prodiuseriais nurodomi jo tėvai. Filme M. N. Shyamalanas perteikia savo paties kelionę į gimtąją Indiją. M. N. Shyamalanas ne tik režisavo, bet ir rašė scenarijų, vaidino, bei pats rinko lėšas savo filmui.

Kadras iš antrojo režisieriaus filmo „Būdravimas“
Kadras iš antrojo režisieriaus filmo „Būdravimas“

Po šešerių metų 1998 m. pasirodė jo antrasis darbas – „Būdravimas“ (angl. „Wide Awake“), pasakojanti apie katalikiškos mokyklos moksleivį. Juosta buvo filmuojama toje pačioje mokykloje, kurią būdamas vaikas lankė M. N. Shyamalanas – nors jo šeima išpažino kitą religiją, M. N. Shyamalano tėvai pasirinko katalikišką mokyklą dėl griežtos disciplinos. Šis filmas Jaunojo menininko apdovanojimuose pelnė dvi nominacijas – filmas buvo nominuotas geriausios dramos / vaidybinio šeimos filmo kategorijoje, o pagrindinį vaidmenį jame atlikęs Josephas Crossas, kuriam tuomet buvo vos trylika, – geriausio pagrindinio jaunojo aktoriaus kategorijoje.

Pirmasis pripažinimas

Po antrojo filmo pasirodymo M. N. Shyamalanas rašė scenarijus kitiems filmų kūrėjams – jis prisidėjo prie „Peliuko Stiuarto Litlio“ (angl. „Stewart Little“) scenarijaus. Daug vėliau – 2013 m. – jis atskleidė, kad yra tikrasis ir romantinės komedijos „Viskas apie ją“ (angl. „She‘s All That“), pasirodžiusios 1999 m., scenarijaus autorius. Tačiau savo autorystės jam nepavyko įrodyti, o oficialiai scenarijaus autoriumi nurodomas R. Lee Flemingas Jaunesnysis M. N. Shyamalano dalyvavimą rašant scenarijų neigė.

Sėkmingiausias M. Night Shyamalano filmas - „Šeštasis jausmas“
Sėkmingiausias M. Night Shyamalano filmas – „Šeštasis jausmas“

Kaip ten bebūtų, 1999 m. M. N. Shyamalanas scenarijus rašė ne tik kitiems, bet ir sau – tais metais pasirodė jo trečiasis filmas – mistinis draminis trileris „Šeštasis jausmas“ (angl. „The Sixth Sense“), kuriame vaidino Bruce‘as Willisas ir Tony Collette. Filmas pelnė net šešias Oskaro nominacijas – geriausio filmo, geriausios antraplanės aktorės, geriausio antraplanio aktoriaus, geriausio režisieriaus, geriausio originalaus scenarijaus, geriausio vaizdo montažo kategorijose.

Sėkmingas karjeros kelias

Po puikiai pasirodžiusio „Šeštojo jausmo“ 2000 m. M. N. Shyamalanas pristatė dar vieną mistinį draminį trilerį – „Nepalaužiamasis“ (angl. „Unbreakable“). Šiame filme vėl vaidino B. Willisas; taip pat čia galima išvysti Samuelį L. Jacksoną ir Robin Wright. Nors savo pirmtako šlovės naujoji juosta nepakartojo, tačiau sulaukė nemažai gerų įvertinimų, pelnė keletą apdovanojimų ir nominacijų, bei buvo finansiškai sėkminga.

2002 m. M. N. Shyamalanas sukūrė dar vieną fantastinį draminį trilerį „Ženklai“ (angl. „Signs“), kuriame vietoj įprasto B. Williso vaidino Melas Gibsonas ir Joaquinas Phoenixas. Kaip ir su „Nepalaužiamuoju“, pasikartojo tas pats scenarijus – filmas patiko tiek kritikams, tiek žiūrovams – tą liudijo palankūs įvertinimai bei gausios filmo uždirbamos pajamos.

Kartelę panašiame lygmenyje dar išlaikė ir „Kaimas“ (amgl. „The Village“) – nors kritika jau buvo griežtesnė, filmas, kuriame vaidino Adrianas Brody‘is ir J. Phoenixas, finansine prasme pasirodė pakankamai neblogai.

Neišnaudotos progos ir kūrybinis nuosmukis

Po „Šeštojo jausmo“ sėkmės su M. N. Shyamalanu susitiko ne kas kitas, kaip jo vaikystės herojus S. Spielbergas – buvo preliminariai deramasi dėl scenarijaus ketvirtajai Indianos Džounso – mėgstamiausio M. N. Shyamalano filmo – daliai. Vis tik šio projekto M. N. Shyamalanas imtis nesiryžo – jis nesijautė tam tinkamas, o darbas atrodė per daug sudėtingas.

2001 m. buvo gana garsiai kalbama, kad M. N. Shyamalanui bus patikėta režisuoti pirmąją Hario Poterio dalį – „Haris Poteris ir išminties akmuo“ (angl. „Harry Potter and the Sorcerer‘s Stone“). M. N. Shyamalaną rekomendavo pats S. Spielbergas, tačiau jam teko atsisakyti, kadangi filmavimo darbai kirtosi su „Nepalaužiamojo“ kūrimu. Vėliau jam buvo siūloma režisuoti trečiąją Hario Poterio dalį – „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ (angl. „Harry Potter and the Prisoner of Azkaban“, 2004 m.) bei ketvirtąją – „Haris Poteris ir Ugnies taurė“ (angl. „Harry Potter and the Goblet of Fire“, 2005 m.), bet jis abu kartus atsisakė, kadangi iš pradžių dirbo prie savo filmo „Kaimas“, o paskui – prie taip ir nerealizuoto projekto „Pi gyvenimas“ (angl. „Life of Pi“). Vėliau, 2006 m. per spaudos konferenciją, skirtą pristatyti filmą „Mergina vandenyje“ (angl. „Lady in the Water“), M. N. Shyamalanas prisipažino, kad norėtų režisuoti vieną iš paskutinių Hario Poterio dalių. Deja, šiam norui nebuvo lemta išsipildyti – po trijų atsisakymų, ketvirtą kartą tokio pasiūlymo M. N. Shymalanas nebesulaukė.

Kadras iš filmo „Mergina vandenyje“
Kadras iš filmo „Mergina vandenyje“

2000 – 2002 m. jis buvo kviečiamas rašyti scenarijų ir režisuoti naujas „Žmogaus – Voro“ (angl. „Spiderman“) ir „Betmeno“ (angl. „Batman“) versijas, tačiau M. N. Shyamalanas tuo metu kūrė „Nepalaužiamąjį“, todėl pasiūlymų atsisakė.

Tiesa, 2005 m. jam buvo atsiradusi galimybė įžengti į kitą, ne mažiau magišką nei Hario Poterio pasaulį – M. N. Shyamalanui buvo siūloma ekranizuoti pirmą C. S. Lewiso „Narnijos kronikų“ dalį „Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“ (angl. „The Chronicles of Narnia: The Lions, the Witch and the Wardrobe“), tačiau ir šio pasiūlymo jis atsisakė.

Vėliau M. N. Shyamalanas turėjo užmojų ekranizuoti Yanno Martelo romaną „Pi gyvenimas“. Režisieriui imponavo tai, kad tiek jis pats, tiek pagrindinis knygos personažas ir pasakotojas Pi, yra kilę iš to paties Indijos miesto. Ir nors iš pradžių M. N. Shyamalanas buvo linkęs manyti, kad „Pi gyvenimo“ ekranizacija jam yra nulemta iš anksto, vėliau jį vėl apniko abejonės, be to, jis nusprendė teikti pirmenybę filmui „Mergina vandenyje“, tad perleido šį projektą kitam režisieriui. Iš pradžių juo turėjo tapti meksikietis Alfonso Cuarónas, vėliau projektą perėmė prancūzas Jeanas – Pierre‘as Jeunet, galiausiai „Pi gyvenimas“ atsidūrė taivaniečių kilmės Ango Lee rankose – ir pelnė jam Oskarą už geriausią režisūrą.

Tuo tarpu M. N. Shyamalano dar vienas fantastinis draminis trileris „Mergina vandenyje“, dėl kurio jis atsisakė, kaip vėliau paaiškėjo, netgi labai vykusio projekto, pasirodė pakankamai silpnai, tiek kritikos, tiek finansine prasme. 2008 m. pasirodžiusiam „Įvykiui“ (angl. „The Happening“) sekėsi ne ką geriau – nors finansiškai šis filmas uždirbo ne taip ir mažai, kritika jam buvo negailestinga. Kaip ir 2010 m. pasirodęs veiksmo ir nuotykių filmas „Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“ (angl. „The Last Airbender“) – nors finansiškai ir buvo sėkminga, juosta kritikos buvo sumaišyta su žemėm, bei „laimėjo“ penkias Auksines avietes (blogiausias antraplanis aktorius, blogiausias režisierius, blogiausias scenarijus, blogiausias filmas, blogiausias akį rėžiantis specialiųjų 3D panaudojimas) bei buvo „nominuotas“ dar keturioms (blogiausias antraplanis aktorius, blogiausia antraplanė aktorė, blogiausia ekrano pora / komanda, blogiausia priešistorė, tęsinys ar perdirbinys).

Kadras iš vieno blogiausių režisieriaus karjeros filmų - „Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“
Kadras iš vieno blogiausių režisieriaus karjeros filmų – „Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“

Ne ką geriau sekėsi ir 2013 m. pasirodžiusiam M. N. Shyamalano darbui „Žemė – nauja pradžia“ (angl. „After Earth“), kuriame pasirodė šeiminis Willo Smitho ir Jadeno Smitho duetas. Kritikai vėlgi visiškai sudirbo šį filmą, o viską vainikavo trys Auksinės avietės (blogiausias aktorius, blogiausias antraplanis aktorius, blogiausias duetas).

Sugrįžimas po trumpos pauzės

Po vienas už kitą blogiau įvertintų filmų, M. N. Shyamalanas trumpam dingo iš didžiųjų ekranų. Šiuo metu jis dirba prie televizijos serialo „Veivardo pušynas“ (angl. „Wayward Pines“) ir dar kelių projektų. Tačiau per daug nesiafišuodamas jis rengėsi savo sugrįžimui.

Jau visai netrukus kino teatrus pasieks mažo biudžeto siaubo komedija „Viešnagė“ (angl. „The Visit“). Šis filmas pagaliau žanro prasme įneš šiokių tokių naujų vėjų į M. N. Shayamalno, iki šiol kūrusio vien tik fantastiką, repertuarą.

Su filmu „Viešnagė“ kino kūrėjas pagaliau grįžta prie ištakų
Su filmu „Viešnagė“ kino kūrėjas pagaliau grįžta prie ištakų

Iki šiol praktiškai visiems M. N. Shyamalano filmams buvo būdingas tam tikras kartojimasis, o tuo pačiu – ir nuspėjamumas: ko ne kiekviename jo filme galima matyti ne pagal metus subrendusį vaiką, šeiminio gyvenimo nesklandumus išgyvenantį suaugusįjį, dviprasmišką arba netikėtą pabaigą, o fone – atpažinti Filadelfijos kraštovaizdį. Be to, M. N. Shyamalanas dažnai epizodiškai pasirodo savo paties filmuose – kaip kad darydavo jo vienas mėgstamiausių režisierių Alfredas Hitchcockas. Filmuose M. N. Shyamalanas mėgsta naudoti ryškias spalvas, ypač – raudoną. Tačiau bent jau iš naujojo filmo anonsų panašu, kad režisierius labai stengėsi pakeisti savo stilių. Nors kritikai lieka skeptiški šiuo klausimu, jau visai netrukus paaiškės, ar tai jam išeis į gera – pavyks susigrąžinti bent dalelę buvusios šlovės ar vėl teks nurašyti naują juostą į visiškas nesėkmes ir pasistengti kuo greičiau užmiršti.

Ateities projektai

Kol kas naujausias M. N. Shyamalano darbas dar tik laukia verdikto, tačiau kad ir koks jis bus, režisierius dabar neketina sustoti. Jau skelbiama, kad į M. N. Shyamalano filmavimo aikštelę grįžo B. Willisas, kurį bus galima išvysti romantinėje mistinėje dramoje „Meilės triūsas“ (angl. „Labor of Love“). Be to, numatytas dar mažiausiai vienas M. N. Shyamalano projektas, kuris kol kas dar neturi pavadinimo.

Tad panašu, kad kūrybinės nesėkmės nesumažino M. N. Shyamalano noro kurti kiną ir režisierius yra nusiteikęs naujovėms. Kaip jam sekėsi jas įgyvendinti žiūrovai sužinos jau netrukus.

Filmografija (apžvalgos):

1999 m. „Šeštasis pojūtis“ (angl. „The Sixth Sense);

2000 m. „Nepalaužiamasis“ (angl. „Unbreakable“);

2002 m. „Ženklai“ (angl. „Signs“);

2004 m. „Kaimas“ (angl. „The Village“);

2008 m. „Įvykis“ (angl. „The Happening“);

2010 m. „Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“ (angl. „The Last Airbender“);

2013 m. „Žemė – nauja pradžia“ (angl. „After Earth“);

2015 m. „Viešnagė“ (angl. „The Visit“).

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles