Ambicingiausias estų kino projektas – karinė drama „1944“ Baltijos šalyse gauna vis daugiau dėmesio. Nepaprasto populiarumo Estijoje sulaukęs filmas šiuo metu jau rodomas Latvijos kino teatruose, o į Lietuvą „1944“ atkeliaus gegužės 22 dieną. Netylant diskusijoms apie filme „Mūšis dėl Sevastopolio“ vaizduojamų įvykių istorinį tikroviškumą, „1944“ kūrėjai kviečia nešališku žvilgsniu pasižiūrėti į tai, kas besibaigiant Antrajam pasauliniam karui vyko mūsų regione.
Pasak filmo prodiuserio Kristiano Taskos, pradėdama kurti filmą visa komanda jautė labai didelę atsakomybę. Įpareigojo tiek visuomenės lūkesčiai, tiek žiniasklaidos dėmesys, o ir pats karinio filmo žanras reikalavo nemažai specifinių žinių. Statant „1944“ estų kino kūrėjai į pagalbą pasikvietė jau turinčius tokios patirties kaimynus. Prie filmo montažo ir kuriant garso efektus (jie labai svarbūs kariniuose filmuose) prisidėjo Suomijos prodiuseriai.
Du metus statytas „1944“ gali didžiuotis tikroviškomis mūšių scenomis. Daugiausia jų nufilmuota pagrindiniame Estijos kariuomenės poligone. Prodiuseris K. Taska pasakojo, kad sunaudotų sprogmenų kiekį galima matuoti tonomis, filmuojant nuolatos drebėjo žemė, o kūrybinei komandai teko dirbti už specialaus apsauginio stiklo pertvarų.
Antrojo pasaulinio karo mūšiai Rytų fronte neįsivaizduojami be Raudonosios armijos tankų T-34. Gauti šių istorinių karo mašinų filmo statytojams buvo vienas didesnių iššūkių. Tankus teko skolintis iš Suomijos, Čekijos ir net Anglijos. Specialiai filmui taip pat buvo renovuotas vienintelis Estijoje esantis T-34. Filmavimui buvo naudojami pilnai veikiantys ir važiuojantys muziejiniai Antrojo pasaulinio karo eksponatai.
„Mums pavyko sukurti tikrai didelį įvykį Estijos kine, žmonės į kino teatrus vis dar plaukia“, – teigia filmo, kurį Estijos kinuose matė jau 114 tūkstančių žiūrovų, kūrybinės grupės narys. „Šitos istorijos žmonės laukė metų metus. Mūsų pasakojimo aspektas, kuomet estų kareiviai kovėsi abiejose kariaujančiose pusėse ir buvo priversti kariauti vieni prieš kitus daro šį pasakojimą ypatingu. Labai panašios istorinės aplinkybės susiklostė ne tik Estijoje, bet ir kitose Baltijos šalyse“, – sakė „1944“ prodiuseris. K. Taska taip pat neabejoja, kad ne mažiau nei estams, filmas turėtų būti aktualus ir Lietuvos bei Latvijos žiūrovams.
