Sarajeve priimta lyčių lygybės deklaracija

Sarajeve priimta lyčių lygybės deklaracija

Per Sarajevo tarptautinį kino festivalį vykusią aukšto lygio konferenciją „Moterys šiandieninėje kino industrijoje: lyčių problemos. Kaip tai spręsti?“ priimta deklaracija, skatinanti vystyti su lyčių nelygybe Europos audiovizualinėje industrijoje kovojančią politiką.

Konferencijoje, kurią pagal Bosnijos ir Hercegovinos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui standartus organizavo Bosnijos ir Hercegovinos Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijos bei Sarajevo tarptautinis kino festivalis, dalyvavo Bosnijos ir Hercegovinos Kultūros ministerijos bei įvairių Europos šalių kino industrijos atstovai.

Konferenciją pradėjo Bosnijos ir Hercegovinos Vidaus reikalų ministras Adilas Osmanovičius. Per konferenciją pasisakė daugybė pranešėjų iš įvairių organizacijų, įskaitant nacionalinius kino centrus bei Europos moterų audiovizualinės industrijos tinklas (angl. European Women‘s Audiovisual Network – EWA), kurie dalijosi savo tyrimais ir gerosios praktikos pavyzdžiais iš savo atstovaujamų šalių.
Deklaracija, pabrėžianti, kad „tikra demokratija privalo vienodai panaudoti moterų ir vyrų įgūdžius, talentus ir kūrybingumą“, buvo priimta baigiantis konferencijai. Ji taip pat kviečia Europos Tarybą skatinti šalis – nares įgyvendinti politiką, kuri mažintų lyčių nelygybę Europos audiovizualinėje industrijoje.

Dar daugiau, deklaracija siūlo keletą priemonių, kurios galėtų būti įgyvendintos per Eurimages fondą, tokias kaip: skatinti šalis nares atlikti statistikos tyrimus ir analizuoti moterų atskirties priežastis; skatinti šalis nares vystyti lygių teisių politiką, siekiant padidinti moterų galimybes gauti valstybinį finansavimą; plėtoti priemones, kuriomis būtų užtikrintas lyčių balansas kino pramonės sprendimus priimančiose institucijose; padidinti kino kūrėjų moterų matomumą; didinti informacijos sklaidą organizuojant konferencijas bei publikuojant tyrimus, analizuojančius gerosios praktikos pavyzdžius; skatinti filmų kūrėjus jautriau vertinti tai, kaip ekrane vaizduojamos moterys.
„Deklaracija nesuvaržo, tai lankstus teisės aktas, bet ji daugeliui šalių siūlo tvirtą pagrindą ir strategijos gaires audiovizualiniame sektoriuje“, kalbėjo Eurimages lyčių lygybės studijų grupės vadovė Sanja Ravlič.

Faktą, kad tokia deklaracija buvo labai reikalinga, patvirtina tiek statistikos duomenys, tiek bendrasis kino pramonės suvokimas šiuo klausimu.

„Kai klausiame moterų režisierių ar prodiuserių, ar susiduria su lyčių nelygybės problema savo šalyse, dažniausiai atsakoma, kad ne, tačiau kai pamato skaičius, jos supranta, kad problema egzistuoja“, pasakojo Eurimages vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Isabel Castro.

Ir tie skaičiai, deja, yra visai nedžiuginantys: nuo 2000 iki 2012 m. vidutinė moterų režisierių sukurtų filmų proporcija Europoje buvo 16,3 proc. Šis skaičius taip pat artimas ir Eurimages paremtų ilgametražių filmų procentui. Ir nors Europoje sukuriamos produkcijos kiekis per penkerius metus ženkliai išaugo, tačiau moterų režisuojamų filmų procentas vis tiek išlieka žemas.

„Tyrimai rodo, kad kino mokyklose studijuojančių moterų yra tiek pat kiek vyrų, taigi, jos pradeda mokytis šios profesijos, tačiau netampa režisierėmis. Jos verčiamos galvoti, kad tai – per daug ambicinga ir nėra skatinamos tapti režisierėmis“, teigia I. Castro. „Be to, yra vos kelios moterys režisierės, sukūrusios savo antrąjį filmą. Situacija gali pasikeisti į gera nebent tada, kai moterims bus leista klysti tiek pat, kiek leidžiama vyrams“.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles