Nors tiek kalendorine, tiek astronomine prasme pavasaris kuo toliau, tuo akivaizdžiau rodo savo apraiškas, grynakraujai Sinephilus Extraordinarius rūšies individai žino – tikrasis pavasaris ateina tada, kai kino salių ekranuose nušvinta „Kino pavasario“ saulutė. Šiemet ji, kaip ir kasmet, žada dvi intensyvias savaites, pilnas renginių, įvykių, šurmulio, susitikimų, lakstymo iš vieno seanso į kitą, patirtų įspūdžių aptarimo ir, žinoma, filmų.

Filmų, kurių, kaip ir kasmet, yra tiek daug, kad tiesiog nebežinai, nuo kurio pradėti – ne veltui savo rekomendaciją būsimiems „Kino pavasario“ lankytojams pateikęs Tomas Ramanauskas šio kino įvykio sūkuryje atsidūrusį žiūrovą lygina su vaiku, patekusiu į pasakišką atrakcionų parką, tačiau turintį išsirinkti tik vieną iš visų gausių ir viliojančių pasiūlymų.

Taip ir „Kino pavasaris“ – kiekvienais metais šis festivalis siūlo didelę, spalvingą, emocionalią ir visada gundančią įvairių filmų puokštę, į kurią taip ir tiesiasi kinomanų rankos ir krypsta akys, o kojos tarsi pačios neša kino salių link. Nors šiemet programa, orientuojantis labiau į filmų kokybę, o ne į kiekybę, gal kiek ir siauresnė nei praeitais metais, tačiau rinktis tikrai yra iš ko. Tad trumpai meskime žvilgsnį į siūlomą repertuarą.

Festivalį, kurio nuotaiką šiemet atspindi šūkis „Emocijų pavasaris“, atidarys originalus filmas – nebyli juosta „Viskas dėl šou“ (angl. „The Greatest Shows on Earth: a Century of Vaudeville, Circuses and Carnivals“), sukomponuota iš Šefildo universiteto archyvuose saugomos vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuota 100 metų cirko istorija – užkulisiai ir pasirodymai, repeticijos ir persirengimo kambariai, mirtinai pavojingi numeriai, nesėkmės ir įvaldytas žmogiškasis perfekcionizmas, palydimas sužavėtų žiūrovų aplodismentų – visą tai gaubia islandų grupės „Sigur Ros“ specialiai šiam filmui kurta muzika.

Žiūrovų tradiciškai laukia festivalio konkursinės programos – „Nauja Europa – nauji vardai“, kurioje varžosi Vidurio ir Rytų Europos bei Balkanų regiono režisieriai, pristatantys savo debiutinius arba antruosius filmus ir „Baltijos žvilgsnis“, skirtas Baltijos regiono kino kūrėjams – šiemet čia surinkti kaip niekad stiprūs konkurentai, tarp kurių, be kitų kandidatų, atsidūrė dar vos tik vasarį iš Berlyno kino festivalio Sidabrinį lokį už geriausią scenarijų parsivežusi lenkų drama „Jungtinės meilės valstijos“ (lenk. „Zjednoczone stany milosci“), Oskarui geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje nominuota danų juosta „Karas“ (dan. „Krigen“), naujas danų režisieriaus, judėjimo „Dogma 95“ įkūrėjo Thomaso Vinterbergo šiek tiek autobiografinis filmas „Komuna“ (dan. „Kollektivet“), ir du nauji lietuvių filmai – Igno Miškinio „Karalių pamaina“ ir Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis“. Trečioji konkursinė programa skirta trumpametražių filmų kūrėjams, šalia jos šliejasi studentiškų filmų konkursas.

Kaip ir kasmet, įspūdingos pavardės ir pavadinimai puošia „Kino pavasario“ „Meistrų“ programą – šiemet čia galima išvysti lenkų kandidatą į Oskarus geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje „11 minučių“ (lenk. „11 minut“, rež. J. Skolimowski), Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Ypatingas žvilgsnis“ dalyvavusią fantastinę dramą „Didybės kapinės“ (tail. „Rak ti Khon Kaen“), pagrindinės Kanų festivalio konkursinės programos dalyvę romantinę dramą „Kalnai gali pasislinkti“ (kin. „Shan he gu ren“), šešiems Oskarams nominuotą romantinę dramą „Kerol“ (angl. „Carol“), pernykščiame Berlyno kino festivalyje Didįjį žiuri prizą pelniusią, o šiemet Auksiniam gaubliui geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje nominuotą Čilės dramą „Klubas“ (isp. „El Club“), prancūzų kino meistro Claude’o Lelouch’o nuotykių komediją su Oskaro laureatu Jeanu Dujardinu „Vienas plius viena“ (pranc.. „Un + une“)…

Nepasitikite savo skoniu? Programa „Kritikų pasirinkimas“ siūlo iš visos „Kino pavasario“ programos kino kritikų atrinktus filmus: Oskarui geriausio animacinio filmo kategorijoje nominuotą „Anomalizą“ (angl. „Anomalisa“), Islandijos pretendentą į Oskarus geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje „Avinai“ (isl. „Hrútar“), du šios kategorijos nominantus – kolumbiečių „Gyvatės apkabinimas“ (isp. „El abrazo de la serpiente“) ir prancūzų – turkų dramą „Mustangės“ (angl. „Mustang“), apdovanotą ir Europos parlamento LUX prizu, pernai Kanų kino festivalio žiuri prizą pelniusį „Omarą“ (angl. „The Lobster“) ir intriguojančią dokumentiką „Hitchcockas / Truffaut“ (orig. „Hitchcock / Truffaut“).

Daug naujienų ir netikėtų atradimų, kaip ir konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“ žada ir kitos dvi festivalio programos – „Metų atradimai“ ir „Festivalių favoritai“, kuriose šiemet – Berlyno, Sandanso ir kitų tarptautinių festivalių dalyviai, ispaniškųjų Goya apdovanojimų laureatai ir nominantai.

Nelieka pamiršti dokumentikos ir komedijų mėgėjai – iš siūlomo asortimento tikrai yra ką rinktis. Jau keletą metų iš eilės siūloma kulinarinių filmų programa tampa tradicine, ir šiemet taip pat džiugins kino ir gastronomijos meno gurmanus. Savo žiūrovus nuo mažens ugdantis ir meilę geram kinui diegiantis festivalis taip pat siūlo du filmus, skirtus visai šeimai – Oskarui geriausio animacinio filmo kategorijoje nominuotą brazilų darbą „Berniukas ir pasaulis“ (port. „O Menino e o Mundo“) bei prieš keletą metų „Kino pavasaryje“ jau besisvečiavusių „Gražuolės ir Sebastiano“ nuotykių tęsinį (pranc. „Belle et Sébastien, l’aventure continue“). Be viso to, šiemet festivalį papildo nauja programa „Aš esu hibridas“, kurioje išrankiausi kino mėgėjai galės, ko gero, vieni pirmųjų Lietuvoje susipažinti su naujausiais eksperimentiniais filmais, tarp kurių atsidūrė ir pernai metais Kanų kino festivalyje pristatyta portugalų režisieriaus Miguelio Gomeso trilogija „Tūkstantis ir viena naktis“ (port. „As Mil e Uma Noites“).

Be konkursinėse programose dalyvaujančių lietuviškų filmų, „Kino pavasaris“ Lietuvos kino kūrėjams skiria labai daug dėmesio. Naujausius mūsų šalies kino kūrėjų darbus bus galima išvysti programoje „Lietuvių filmų premjeros“. Už Lietuvos ribų gyvenantys lietuviškos kilmės režisieriai savo darbus pristatys programoje „Lietuviai svetur“. Lietuviško kino kūrėjui skirta ir viena iš retrospektyvų – šįkart išskirtinio dėmesio sulaukė režisierius Raimondas Vabalas. Savo ruožtu Lietuvą paliekanti kiek tolėliau antroji retrospektyva siūlo susipažinti su anglų klasiko Williamo Shakespeare‘o kūrinių ekranizacijomis.

Ištvermingiausių kinomanų lauks trumpametražių filmų naktys (Lietuvių trumpametražių filmų naktis (balandžio 2 d.), Trumpo konkurso naktis (balandžio 2 d.), Trumpiausia naktis (balandžio 8 d.)), ir ilgi – net ne po 4, bet po 8 valandas trunkantys seansai („Šeima“ / kin. „Jia“ – 4 val. 40 min., „Lopšinė liūdnajai paslapčiai“/ tag. „Hele sa hiwagang hapis“ – 8 val. 05 min.).

Vien tik taip prabgomis peržvelgus visą turtingą festivalio programą ima raibti akys ir suktis galva. Žinoma, neabejotinai yra tokių festivalio lankytojų, kurie iš anksto žino, ką žiūrės ir savo individualų repertuarą susidėliojo jau prieš gerą mėnesį. Tačiau visiems tiems, kas dar neapsisprendė, kuriems pateiktų rekomendacijų vis dar negana (ir, be abejo tiems, kurie šiaip iš principo mėgsta visokius topus ir sąrašus), kino portalas Buvau kine šiemet siūlo atkreipti dėmesį į šiuos „Kino pavasario“ filmus:

1. „Mustangės“ (angl. „Mustang“) – prancūziškais Cezariais apipilta ir daugybę kitokių apdovanojimų pelniusi stipri drama, atkreipianti dėmesį į kai kuriose – tiesą sakant, ne tokiose jau tolimose – šalyse absurdiškai varžomas moterų teises. Vis dar aktuali problematika, gaivališka penkių jaunų merginų energija, tinkamai sudėlioti akcentai ir tobulas garso takelis – tai sprogstamasis užtaisas, dėl ko šio filmo praleisti tiesiog negalima.

2. „Trumanas“ (isp. „Truman“) – Ispanijoje geriausiu metų filmu pripažintas ir gausiai Goya‘omis apdovanotas filmas pasakoja apie draugystę mirties akivaizdoje. Apie pasakytus ir nepasakytus žodžius, apie tai, kas svarbiausia ir tai, kas tokiomis aplinkybėmis pasislenka į antrąjį planą. Nuolatiniams „Kino pavasario“ lankytojams – ar tiesiog ispanakalbio kino mylėtojams bus smagu išvysti aktorius ispaną Javierą Cámarą ir nepakeičiamąjį argentinietį Ricardo Daríną.

3. „Berniukas ir pasaulis“ (port. „O Menino e o Mundo“) – nominuotas Oskarui geriausio animacinio filmo kategorijoje šis brazilų animacinis filmas sužavi kiek netikėta forma – viskas nupiešta minimalistine, netgi šiek tiek infantilia maniera. Tačiau toks minimalizmas žavi – nepaprastos spalvos, nenutrūkstanti dinamika ir stebuklinga muzika, pati įgaunanti spalvinę išraišką, palieka atmintyje šviesų ir pozityvų pėdsaką.

4. „Anomaliza“ (angl. „Anomalisa“) – dar vienas Oskaro nominantas geriausio animacinio filmo kategorijoje. Tik čia nederėtų apsigauti – jei „Berniuką ir pasaulį“ galima žiūrėti net ir su mažiausiai šeimos nariais, „Anomaliza“ nors ir animacinis, yra išimtinai suaugusiems skirtas filmas. Neįtikėtinai kruopšti lėlinė animacija kuria nejaukiai tikrovišką įspūdį, tuo pačiu metu leisdama susidurti su pagrindinio personažo išgyvenama nerealybe.

5. „Tūkstantis ir viena naktis“: „I dalis. Neramioji“, „II dalis. Apleistoji“, „III dalis. „Pakerėtoji“ (port. „As Mil e Uma Noites“: „Volume 1, O Inquieto“, „Volume 2, O Desolado“, „Volume 3, O Encantado“) – vien tai, kad festivalyje rodoma iš karto visa trilogija jau yra šiokio tokio dėmesio vertas įvykis. Šiuolaikinės Portugalijos realybė supinta su subtilia kino poetika ir arabiškų pasakų prieskoniu žada neįprastą, bet labai intriguojantį derinį.

6. „Klubas“ („El Club“) – vienas ryškiausių ne tik Čilės, bet ir visos Pietų Amerikos kino kūrėjų Pablo Larraín‘as plačiajai publikai žinomas, kaip Oskarui geriausio filmo užsienio kalba nominuotos dramos „Ne“ (isp. „No“) autorius, nebijo kalbėti nepatogiomis temomis. Jo filmai skirti ne pramogai, o problematikai – būtent toks yra ir naujausias jo darbas „Klubas“, be skrupulų atskleidžiantis paslaptis, kurias suinteresuotos jėgos verčiau būtų linkusios nutylėti.

7. „Komuna“ (dan. „Kollektivet“) – 1995 m. Thomasas Vinterbergas kartu su Larsu von Trieru ir dar dviem Danijos kino kūrėjais, paskelbė „Tyrumo įžadus“ ir davė pradžią „Dogmos 95“ judėjimui. Lietuvos kino mėgėjams geriausiai žinomas kaip įtemptos dramos „Medžioklė“ (dan. „Jagten“) kūrėjas, T. Vinterbergas pristato naują savo juostą. Anot paties režisieriaus pasakojimų, būdamas vaikas jis augo Kopenhagos intelektualių hipių bendruomenėje – šia autobiografine patirtimi ir paremtas naujausias jo filmas.

8. „Vienas plius viena“ (pranc. „Un + une“) – tikriems kinomanams nei Claude‘o Lelouch‘o, nei Jeano Dujardino, nei Christopherio Lamberto atskirai pristatyti nereikia. Tad šis filmas – puiki proga tiek išvysti vienus ryškiausių šiuolaikinių prancūzų aktorių, tiek įvertinti naujausią legendinio režisieriaus kūrinį.

9. „Nuotaka“ (isp. „La novia“) – dviem Goya statulėlėmis apdovanota ir dar dešimčiai nominuota drama žada intriguojantį reginį, kadangi ekrane įspūdingai, energingai ir aistringai modernia maniera atgis ispanų rašytojo Federico Garcíos Lorca‘os pjesė „Kruvinos vestuvės“.

10. „Omaras“ (angl. „The Lobster“) – geriausiai šį filmą apibūdina vienas žodis – „keistas“. Graikų režisierius Yorgos Lanthimos kuria keistą, nepatogų, trikdantį pasaulį, neleidžiantį nei akimirkos suabejoti jo nerealumu. Tai filmas, skirtas ne kiekvienam, tačiau, kita vertus, nors pasirinkta forma gali mažumėlę išmušti iš pusiausvyros, juosta paliečia vienišų žmonių ir jų patiriamo visuomenės spaudimo „susirasti antrą pusę“ problemą, aktualią ne tik įsivaizduojamai distopinei bendruomenei, bet ir šiuolaikiniam moderniam pasauliui.