Prancūzijos kino kūrėjai priešinasi Nacionaliniam frontui

Prancūzijos kino kūrėjai priešinasi Nacionaliniam frontui

Po Luco Bessono ir Dany Boono pareiškimų bei Cezarius teikiančios Prancūzijos kino akademijos, pagaliau persigrupavę kino meno atstovai susibūrė į kampaniją ir labai aktyviai agituoja užkirsti kelią Marine Le Pen ir Nacionaliniam frontui antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture.

L‘ARP (nepriklausomų autorių, režisierių ir prodiuserių asociacija) gegužės 2 d. savo internetiniame puslapyje publikavo pranešimą, kuris baigiasi tokiu raginimu: „Nei už tamsų, nei už šviesų, nei „susilaikau“. Balsuokime už Macroną“. Šį L‘ARP asociacijos administracijos, kuriai vadovauja Claude‘as Lelouchas, Michelis Hazanavicius ir Julie Bertuccelli, patarimą lydėjo detalus paaiškinimas, kuriame išdėstyti nuogąstavimai tuo atveju, jei Nacionalinį frontą prezidento rinkimuose lydėtų sėkmė. „Savivaldybėse, kurias valdo Nacionalinis frontas – Oranže, Marijane ar Vitrolyje – kultūra buvo sunaikinta, skelbiant „nacionalinį“ prioritetą. Tai – ne fantazija, tai – realybė: vos prieš kelias savaites Nacionalinio fronto atstovas iš repertuaro išbraukė naujausią Lucas‘o Belvaux filmą „Pas mus“ (pranc. „Chez nous“)“.

Tą pačią dieną, kiti Nacionalinio fronto priešininkai portale HuffPost publikavo savo poziciją. Tarp šimto pasirašiusiųjų galime atrasti tokias pavardes kaip Cédricas Klapishas, Jacques‘as Audiardas, Costa-Gavras ar Bertrandas Tavernier. Šiame pareiškime menininkai dar kartą patvirtina, kad: „Kinas, kaip ir visos kitos meno formos, griauna sienas“ ir kad tai yra „mūsų bendrojo humaniškumo pripažinimas“. Anot jų, „Nacionalinio fronto atėjimas į valdžią būtų visiškas siaubas ir kančia“. Prancūzijos kultūros ministrė Audrey Azoulay savo ruožtu kalbėjo apie „kultūrinį pasipriešinimą“.

Menininkai baiminasi gresiančios cenzūros ir rasizmo išpuolių subanalinimo kasdieniame gyvenime, nuo ko Frankosfera bent šiuo metu akivaizdžiai atsiriboja socialiniuose tinkluose: „Mums įvairovė savo pačia plačiausia prasme yra didžiausias turtas – požiūriai ir kultūros iš čia ir iš kitur turi toliau maitinti mūsų kultūrinį paveldą“.

Gegužės 4 d. Lumière‘ų akademija paskelbė analogišką pareiškimą, kuriame priešinasi balsavimui, kuris „sudaužytų prancūzų kūrybą bei suduotų lemiamą smūgį Prancūzijos kultūros sklaidai pasaulyje“ ir kad „prancūzų kinas mėgaujasi plačia auditorija ir dideliu nacionaliniu bei tarptautiniu prestižu“.

Tokie kultūros atstovų pareiškimai, kuriuose išdėstoma jų pozicija, yra labai sveikintina, kadangi iki šiol rinkiminiuose debatuose ši tema buvo pamiršta ir nefigūravo. Ar menininkų raginimas pasiekė Prancūzijos rinkėjus paaiškės jau visai netrukus.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles