Chaotiškas laikotarpis Holivude. Rašytojai ir aktoriai streikuoja, studijos nepasiduoda. Dideli projektai kenčia, išlaidos kaupiasi, ekonomika smunka. Tūkstančiai rikiuojasi piketo linijose prie studijų vartų vardan geresnių darbo sąlygų arba palieka industriją su visam. Nusimato didžiuliai pokyčiai, niekas nežino ar į gera. Ateitis labai miglota, bet dabartis išskirtinai šviesi. Kol protestuotojai aukoja savo santaupas norėdami kuo ilgiau ištempti streiką, kino teatrai šį savaitgalį šventė vieną pelningiausių savaitgalių istorijoje. Ilgai lauktas Barbėheimeris sprogo su atominės bombos galingumu nušluodamas visą konkurenciją ir stipriai pralenkdamas užbrėžtus finansinius tikslus. Tai yra retas atvejis kai du tokie skirtingi, laukiami ir didžiulę marketingo galią turintys projektai išeina tą pačią dieną. O kai prieš premjerinį savaitgalį abu filmai pateisino labai aukštus lūkesčius su tokiais pat kritikų įvertinimais, kino teatrai visa galva šoko į Barbėheimerio trendą. Tai suveikė pasakiškai – nemaža žiūrovų dalis atsisakė rinktis tarp dviejų gerų filmų ir nusprendė patirti dvigubą Barbėheimerio seansą. Tuo ši sensacija yra tokia įdomi, kad du puikūs, laukiami ir skirtingi filmai sugebėjo nesikirsti tarpusavyje, o pagelbėti vienas kitam. Vietoj aršios konkurencijos „Barbė“ ir „Openheimeris“ pasipelnė iš vienas kito populiarumo, užbombardavo kino sales ir suteikė ketvirtą pagal pelningumą savaitgalį, nusileidžiantį „Keršytojų: Begalybės Karo“ (angl. „Avengers: Infinity War“), „Pabaigos“ (angl. „Endgame“) ir „Žvaigždžių Karai: Galia Nubunda“ (angl. „Star Wars: The Force Awakens“) premjeroms. Tad startavęs kaip internetinis juokelis, Barbėheimeris tapo didžiausiu post-pandeminiu fenomenu.
Nors „Barbė“ ir „Openheimeris“ kartu komandiškai uždominavo savaitgalį, varžybos nebuvo rimtos, nes „Barbė“ didžiuliu skirtumu įšoko į pirmą vietą. Priežasčių daug – stiprus marketingas, žinomas prekės ženklas, žinomi aktoriai, mažesnė trukmė, mažesnis amžiaus cenzas, didesnis prieinamumas ir šiaip, atrodo kaip smagesnis filmas už „Openheimerį“. Bet rožinė sensacija vis tiek pasirodė daug stipriau nei tikėtasi. Analitikai jai prognozavo 75 mln. uždarbį premjerinį savaitgalį, bet niekas nesitikėjo, kad „Barbė“ padvigubins prognozes ir surinks 162 mln. Ir čia tik Amerikos rinka, filmas lygiai taip pat buvo mylimas pasauliniu mastu ir po pirmų trijų dienų iš viso turi 356 mln. dolerių. 145 mln. kainavusi „Barbė“ jau skaičiuoja pelną ir gali pasigirti pirmaisiais rekordais. Tai ne tik yra pelningiausia šių metų premjera, pralenkianti Mario filmą, bei pelningiausia visų laikų premjera tarp moterų režisuotų projektų. Visumoje, „Barbė“ yra neapsakoma pergalė režisierei Gretai Gerwig, „Warner Bros“ studijai, kuriai labai reikėjo išlošti po nenusisekusių metų su „DC“ visata, ir „Mattel“ žaislų gamintojui. Šitie jau trina rankas ruošdamiesi savo žaislų kino visatai, sekantis projektas bus „A24“ studijos remiamas siurrealistinis, suaugusiems skirtas filmas apie dinozaurą Barnį su aktoriumi Daniel Kaluuya. Nusimato kažkas labai įdomaus.
Paprastai Christopherio Nolano filmai signalizuoja kitiems patraukti atokiau savo išleidimo datas, nes konkuruoti su juo yra per daug rizikinga. Bet „Barbė“ išdrįso dalintis su juo išleidimo data ir režisierius pirmą kartą per dvidešimt metų startavo antroje vietoje. Bet Barbėheimerio istorijoje jis tikrai nėra pralaimėtojas. Niekas neabejojo C. Nolano potraukiu tarp kino žiūrovų, abejonių tik kėlė „Openheimerio“ žanras, aukštesnis amžiaus cenzas ir ar publika entuziastingai rinksis žiūrėti trijų valandų politinį trilerį apie nesmagų subjektą. Filmui buvo prognozuota 50 mln. riba, bet „Openheimeris“ ją nusprogdino su per tris dienas surinktais 82mln., o lygiai toks pat stiprus aktyvumas pasauliniu mastu jam iš viso surinko 180 mln. „Openheimeris“ kainavo 100 mln., jį finansavusi „Universal“ studija jau pasiruošusi skaičiuoti pelną ir džiaugiasi savo sprendimu perėmusi režisierių iš „Warner Bros“. Vėlgi, dar vienas neįtikėtinas pasisekimas šį savaitgalį, ypač kaip tokio tipo filmui, bet Christopheris Nolanas užtvirtino savo vardo galią ir stipriai atstatė reputaciją po fiasko su „Tenet“.
Trečioje vietoje pasiliko… ne, ne Tomas Cruise‘as. Dalis auditorijos atsisakė pasiduoti Barbėheimeriui ir toliau atsidavė jų religiniam trileriui „Sound of Freedom“. Bilietų pardavimai neslopsta, filmas per savaitę prisidėjo dar 40 mln. ir per tris savaites surinko 124 mln. Amerikos rinkoje filmas jau pralenkė „Blyksnį“ (angl. „Flash“), „Klyksmą 6“ (angl. „Scream 6“) ir net naująjį „Neįmanoma Misija: Mirtinas Atpildas“ (Mission Impossible: Dead Reckoning“). Yra vienas bet – studijos naudojama ir reklamuojama programėlė, leidžianti žiūrovams pirkti ir aukoti bilietus jų neįperkantiems. Nors tai leidžia matuoti bilietų pardavimus, bet nežinia kiek iš tų nupirkimų iš tikrųjų apsilanko kino teatruose. Yra atvejų, kai šis filmas jau rodomas tuščiose kino salėse, tad klausimas ar „Sound of Freedom“ bendras populiarumas nėra dirbtinai išpūstas.
Kiekvienas mūšis turi savo pralaimėtojų ir šįkart toks likimas nusimato „Mirtinam Atpildui“. Išdrįsęs mesti iššūkį Barbėheimeriui, Tomas Cruise‘as neatlaikė jo galios. Antros savaitės bilietų pardavimai patyrė skaudų 65-70% kritimą, o „Openheimeris“ jau monopolizavo brangesnius IMAX ekranus. Tad nors „Mirtinas Atpildas“ startavo stipriai, būti iškart numuštam į ketvirtą vietą ir nusileisti smulkiam religiniam trileriui neatrodo gerai. Bet laikyti filmą nesėkme dar per anksti. Pasaulinė rinka yra pagrindinis gelbėtojas ir tik per dvi savaites surinkti 370 mln. yra vis tiek geras rezultatas, tik didžiulis 295 mln. biudžetas reikalauja dar dvigubai tiek. Bet atslūgus pradinei Barbėheimerio bangai ir be rimtesnių premjerų artimoje ateityje, „Mirtinas Atpildas“ gali tikėtis stabilių ir ilgalaikių bilietų pardavimų.
Penktoje vietoje trupinius renkasi „Indiana Džounsas ir Lemties Artefaktas“ (angl. „Indiana Jones and the Dial of Destiny“), šiuo metu turintis iš viso 335 mln. Liūdnokas faktas: Indiana Džounsas per mėnesį surinko mažiau pelno nei Barbė per tris dienas.
