Artėjančiuose Cezarių ir Oskarų apdovanojimuose, kurių teikimo ceremonijos vyks jau šį savaitgalį, juostos „Ji“ (pranc. „Elle“) režisierius olandas Paulas Verhoevenas galėjo dalyvauti galbūt su visai kitokiu filmu. Prieš priimdamas sprendimą filmuoti šią juostą Prancūzijoje, režisierius svarstė galimybę filmą kurti JAV su amerikiečiais aktoriais.
Išimkime Isabellę Huppert ir jos nominaciją Oskarui už Mišelės – moters, vis labiau įsitraukiančios į keistą žaidimą su savo žagintoju, – vaidmenį. Dabar, ko gero, yra labai sunku įsivaizduoti, tačiau „Ji“ vos netapo amerikietišku filmu. Duodamas interviu BBC televizijai šio filmo premjeros Didžiojoje Britanijoje proga (filmas ten bus pradėtas rodyti kovo 10 d.), P. Verhoevenas taip pat grįžo prie savo projekto genezės, prisimindamas, kad prieš priimant sprendimą filmuoti Prancūzijoje, juostą „Ji“, kuri yra Philippe‘o Dijiano romano ekranizacija, buvo planuojama kurti JAV.
„Buvau paprašytas sukurti amerikietišką filmą. Buvau susitikęs su amerikiečiais scenaristais, tačiau Amerikoje šis projektas nieko nesudomino – nei kūrybiniu, nei finansiniu aspektu. Taigi, privalėjau grįžti į Paryžių. Man atrodo, jie pasakė „ne“ bendram kontekstui, kadangi jis neatitinka aiškaus ir griežto keršto filmo tipažo, kadangi jau antroje dalyje paaiškėja, kas yra žagintojas, o trečiame moteris pradeda keršyti. Pagrindinės veikėjos susitapatinimas su žagintoju yra visiškai priešinga tam, ko būtų galima tikėtis iš tradicinio keršto filmo“, pasakojo režisierius.
Niekas, išskyrus Isabellę Huppert, negalėjo atlikti šio vaidmens
Taigi, jei juosta „Ji“ būtų buvusi filmuojama JAV, joje būtų kalbama angliškai, vadinasi ir joje vaidinantys aktoriai būtų buvę anglakalbiai. I. Huppert ne kartą filmavosi užsienio režisierių juostose ir jos talentas toli gražu nėra jokia naujiena net ir kitoje Atlanto pusėje. Vis tik, net akivaizdu, kad išskirtinės moters Mišelės vaidmuo, tapęs viso projekto varomąja jėga, atkreipė ir labai išrankių amerikietiškus kino apdovanojimus teikiančiųjų dėmesį.
Jau pelniusi Auksinį gaublį kaip geriausia dramos aktorė, I. Huppert yra nominuota Cezariui ir yra viena iš kandidačių šiemet pretenduojančių į Oskaro statulėlę.
Tai, kad jo filmas pelnė net du Auksinius gaublius (geriausias filmas užsienio kalba ir jau minėtas geriausios aktorės apdovanojimas dramos kategorijoje I. Huppert) gerokai nustebino P. Verhoeveną: „Neįsivaizdavau, kad „Hollywood Foreign Press“ [kurie išrenka nominantus] galėtų būti tokių atvirų pažiūrų, kad priimtų [mano filmą] su visais jo keistumais. Savo ruožtu, aš taip pat žinojau, kad Isabelle pasirodė fantastiškai ir kad ji nusipelnė laimėti. Manėme, kad reikia kurti amerikietišką filmą. Mums pasisekė, kad ši idėja neišdegė, ir kad vaidmuo atiteko Isabellei, kadangi aš manau, kad jokia kita pasaulio aktorė, išskyrus ją, negalėtų atlikti šio vaidmens“, kalbėjo 1992 m. kultinį Holivudo filmą „Esminis instinktas“ (angl. „Basic Instinct“) sukūręs P. Verhoevenas.
Galima drąsiai konstatuoti, kad be I. Huppert P. Verhoevenas iš kitos aktorės nebūtų išgavęs tokio aukšto lygio pasirodymo. Visuose etapuose įvaldžiusios gebėjimą kurti nevienaplanius personažus bei praeityje tituluotos gebėjimo trikdyti savo auditoriją karaliene, aktorės žvilgsnis niekada nebuvo šaltas ir ji visada priima savo personažus tokius, kokie jie yra, be išankstinio nusistatymo ar smerkimo: „Tai toks asmenybės tipas, kurį man patiko vaidinti, kadangi moraliai ji yra nevienasluoksnė. Nesirenku vaidmens savęs klausdama, ar man tas personažas simpatiškas, ar ne – tai, kas mane domina, yra jo autentiškumas. Mišelę vaidinau kaip bet kurį normalų žmogų“, paaiškino aktorė.
„Amerikoje nebūčiau galėjęs sukurti tokios autentikos filmo“
Jei pagrindinį vaidmenį būtų atlikusi kuri nors amerikiečių aktorė, „Ji“ neabejotinai būtų kitoks filmas. Tačiau kuri būtų iš viso ryžusis imtis tokio vaidmens? To, ko gero, niekada taip ir nesužinosime… Pristatydamas filmą Prancūzijoje P. Verhoevenas taip pat papasakojo apie problemas, su kuriomis susidūrė ketindamas kurti filmą Amerikoje, įskaitant ir užatlantės aktorių nenorą prisijungti prie projekto.
„Mes turėjome omenyje tai, kad jokia amerikiečių aktorė nesutiks vaidinti tokiame amoraliame filme. Netgi toms, kurias aš gerai pažįstu, buvo neįmanoma pasakyti, koks tai bus vaidmuo. Savo ruožtu Isabellė, kurią sutikau pačioje projekto pradžioje, buvo labai užsidegusi sukurti šį filmą. Galiausiai šešto mėnesio pradžioje [prodiuseris] Saïdas Ben Saïdas man pasakė: „Kodėl mes trūks plyš stengiamės šitą filmą statyti Amerikoje? Tai prancūziška knyga, Isabelle Huppert labai nori atlikti šį vaidmenį. Mes visai kvaili!“ ir jis buvo teisus. Dabar žvelgdamas į praeitį aš suprantu, kad niekada nebūčiau galėjęs sukurti tokios autentikos filmo, jei jį būčiau statęs Amerikoje.“, reziumuoja režisierius.
