Pateikti kandidatai į Oskarus geriausio tarptautinio filmo kategorijoje

Pateikti kandidatai į Oskarus geriausio tarptautinio filmo kategorijoje

Jei 2020 metų Oskarų nominacijų sąraše pasigesite Geriausio filmo užsienio kalba kategorijos – ji niekur nedingo, tiesiog nuo šiol apdovanojimas bus teikiamas geriausiam tarptautiniam filmui. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad Oskarus teikianti JAV kino meno ir mokslo akademija pripažino, jog ankstesnis pavadinimas, kuriame figūruoja žodis „užsienio“, yra senamadiškas. Keitėsi tik pavadinimas, pačios kategorijos esmė išliko ta pati – į ją gali pretenduoti ne JAV sukurti filmai, kurių pagrindinė dialogų kalba yra ne anglų kalba. Taip pat reikalaujama, kad teikiami filmai būtų parodyti kino teatruose nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Pasibaigus kandidatūrų teikimo laikotarpiui, iš visų jų išrenkamas vadinamasis trumpasis sąrašas, į kurį patenka 9 filmai (paprastai tai vyksta gruodžio pabaigoje). Iš jų akademija 2020 m. sausio mėnesį atrinks ir paskelbs 5 nominantus. 92-oji Oskarų ceremonija vyks 2020 m. vasario 9 d.

Nors kandidatūrų teikimas ką tik baigėsi ir iki apdovanojimų lieka dar beveik pusmetis, jau dabar ryškūs keli favoritai. Vienas jų – šiemet Kanuose Auksinę palmės šakelę nuskynęs Joon Ho Bongo „Parazitas“ (kor. „Gisaengchung“) (Pietų Korėjos kandidatas). Po triumfo Kanuose ir gausybės palankių kritikos įvertinimų net nebuvo abejonių dėl kitokio Pietų Korėjos pasirinkimo teikiant savo kandidatą. Šio filmo platintojai JAV siekia, kad „Parazitas“ pretenduotų ne tik į Geriausio tarptautinio filmo, bet ir keletą kitų kategorijų – t. y., kad eitų tokių juostų kaip „Roma“ ar „Šaltasis karas“ (lenk. „Zimna wojna“) pėdomis.

Kita visiškai laukta ir logiška kandidatūra – ispanų kino metro Pedro Almodóvaro autobiografinė odė kinui „Skausmas ir šlovė“ (isp. „Dolor y gloria“). Tai dar vienas Kanų laureatas – pagrindinį vaidmenį šiame filme atlikęs Antonio Banderasas pripažintas geriausiu aktoriumi. Gali būti, kad ir šis filmas pretenduos daugiau negu į vieną Oskarą.

Tarp kitų įdomesnių kandidatų galima paminėti Kanų konkursinės programos dalyvį Elia Suleimano filmą „Turbūt tai rojus“ (angl. „It Must Be Heaven“, Palestinos kandidatūra), Lietuvoje per „Kino pavasarį“ rodytą May el-Toukhy „Širdžių damą“ (dan. „Dronningen“, Danijos kandidatūra), šiemetinėje Berlinalės konkursinėje programoje pristatytą Noros Fingscheidt „Sistemos griovėją“ (vok. „Systemsprenger“, Vokietijos kandidatūra), į Kanų paralelinę „Kritikų savaitės“ (pranc. „Semaine de la critique“) programą įtrauktą Hlynuro Pálmasono „Baltą baltą dieną“ (isl. „Hvítur, Hvítur Dagur“, Islandijos kandidatūra), Kanuose paralelinėje konkursinėje programoje „Ypatingas žvilgsnis“ (pranc. „Un certain regard“) geriausios režisūros apdovanojimą ir F. I.P.R.E.S.C.I. prizą laimėjusią Kanterimo Balagovo „Žirafą“ (rus. „Dylda“, Rusijos kandidatūra), pernai Venecijos kino festivalyje dalyvavusią (o šiemet Lietuvoje per „Kino pavasarį“ parodytą) Sameho Zoabi komišką dramą „Liepsnojantis Tel Avivas“ (hebr. „Tel Aviv Al Ha‘Esh“, Liuksemburgo kandidatūra).

Kandidatūrų sąraše ir daugiau filmų, kurie sukosi prestižiniuose festivaliuose: iš Kanų į teikimų sąrašą (be jau išvardytųjų) pateko Mounios Meddour „Pupytė“ (arab. „Papicha“, Alžyro kandidatūra), Césaro Díazo „Mūsų motinos“ (isp. „Nuestras madres“, Belgijos kandidatūra), Karimo Aïnouzo „Nematomas Euridikės Guzman gyvenimas“ (port. „A Vida Invisível“, Brazilijos kandidatūra), Ladjo Ly „Vargdieniai“ (pranc. „Les Misérables“, Prancūzijos kandidatūra), Marco Belocchio „Išdavikas“ (it. „Il traditore“, Italijos kandidatūra), Maryam Touzani „Adamas“ (arab. „Adam“, Maroko kandidatūra), Corneliu Poromboiu „Gomera“ (rum. „La Gomera“, Rumunijos kandidatūra), Narimano Alievo „Namo“ (ukr. „Evge“, Ukrainos kandidatūra), ir pernykščiame festivalyje rodytas Mohamedo Ben Attios filmas „Brangus sūnus“ (arab. „Weldi“, Tuniso kandidatūra). Norvegija Oskarams teikia šiemet Berlinalėje rodytą Hanso Petterio Molando juostą „Vogti arklius“ (norv. „Ut og stjæle hester“).

Lietuva Oskarus bandys užkariauti su Andriaus Stonio ir latvių režisierės Kristīne Briede bendru darbu – dokumentiniu filmu „Laiko tiltai“, kuris pretenduos ne tik į Geriausio tarptautinio, bet ir Geriausio dokumentinio filmo kategoriją. Du zuikius vienu šūviu bandoma nušauti antrus metus iš eilės – pernai Oskarams Lietuva taip pat pasirinko dokumentinį filmą – tąkart tai buvo Arūno Matelio juosta „Nuostabieji lūzeriai“. „Laiko tiltai“ nacionalinėje atrankoje įveikė Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, Raimundo Banionio „Purpurinį rūką“, Tomo Vengrio „Gimtinę“ ir Igno Jonyno „Nematoma“. „Laiko tiltai“ buvo pristatyti pernai Karlovy Varų festivalyje. Pats filmas, paties A. Stonio įvardijamas kaip „meilės laiškas jo mokytojams – dokumentinio kino kūrėjams“, pasakoja apie Baltijos šalių dokumentalistų kūrybą.

Taip pat skaitykite

Komentarai

  1. Robertas / 2019 spalio 5

    Kategorijos pavadinimas visiškai nevykęs. Ką reikia suprasti: tarptautinis filmas, kurio dauguma dialogų ne anglų kalba?
    Tiksliausias kategorijos pavadinimas – Ne anglų kalba sukurtas filmas.