Šiuo metu vykstančiame 51-ajame tarptautiniame Karlovy Varų kino festivalyje paskelbti dešimt kandidatų į Europos parlamento teikiamą LUX prizą. Šis kasmetinis apdovanojimas teikiamas siekiant atkreipti dėmesį į europinio kino įvairovę ir jo įtaką kuriant socialines ir kultūrines vertybes. Šiemetiniai kandidatai, pretenduojantys į šį apdovanojimą, kaip niekada anksčiau atspindi itin didelę įvairovę. Simboliška, kadangi tai sutampa su dešimtąjį jubiliejų švenčiančio apdovanojimo pagrindine idėja ir siekiu apimti kuo didesnę žanrų įvairovę iš visų Europos kampelių.
Toliau pateikiamas atrinktų filmų dešimtukas:
• „Ateitis“ (pranc. „L‘Avenir“, rež. Mia Hansen – Løve; Prancūzija/ Vokietija);
• „Beprotiškas džiaugsmas“ (it. „La pazza gioia“, rež. Paolo Virzi; Italija/ Prancūzija);
• „Kai atmerkiu akis“ (pranc. „À peine j’ouvre les yeux“, rež. Leyla Boouzid; Prancūzija/ Tunisas/ Belgija/ Jungtiniai Arabų Emyratai);
• „Karas“ (dan. „Krigen“, rež. Tobias Lindholm; Danija);
• „Laiškai iš karo“ (port. „Cartas da Guerra“, rež. Ivo M. Ferreira; Portugalija);
• „Mano, kaip cukinijos, gyvenimas“ (pranc. „M avie de Courgette“, rež. Claude Barras; Šveicarija/ Prancūzija);
• „Saulės įdegis“ (angl. „Suntan“, rež. Argyris Papadimitropoulos; Graikija/ Vokietija);
• „Sieranevada“ (rež. Cristi Puiu; Rumunija/ Prancūzija);
• „Siriška meilės istorija‘ (angl. „A Syrian Love Story“, rež. Sean McAllister; Didžioji Britanija);
• „Tonis Erdmanas“ (vok. „Toni Erdmann“, rež. Maren Ade; Vokietija, Austrija, Rumunija)
Keturi filmai pasakoja apie konfliktus arba apie šiuolaikines revoliucionieriškas tendencijas, parodydami žiūrovams jaunąją kartą, įstrigusią tarp vilties ir meilės savai šaliai, bei represijų ir desperacijos, apėmusių Viduržemio jūros regioną („Kai atmerkiu akis“), šeimos kovą bandant išgyventi per Sirijos revoliuciją ir karą, prieš apsisprendžiant tapti pabėgėliais („Siriška meilės istorija“), poetišką, švelnų ir intensyvų mūsų kolonijinio paveldo veidrodį („Laiškai iš karo“), ir keliamą klausimą apie tarptautinės misijos Afganistane ribas („Karas“). Saldžiai kartus ir žavus lėlinės animacijos filmas „Mano, kaip cukinijos, gyvenimas“, gražūs ir jaudinantys moteriškų personažų portretai juostose „Ateitis“ ir „Beprotiškas džiaugsmas“ ir šiuolaikiniai, bet tuo pačiu su gera labai ciniško humoro doze „Tonis Erdmanas“, „Sieranevada“ ir „Saulės įdegis“ užbaigia sąrašą, į kurį kandidatus atrinko Europos parlamento Kultūros ir edukacijos komiteto vicepirmininkė Michaela Šodrová, Biudžeto kontrolės komiteto vicepirmininkė Martina Dlabajová, Kultūros ir Edukacijos komiteto nariai Julie Ward ir Bogdanas Wenta, bei LUX prizo koordinatoė Doris Pack.
Renginyje taip pat paminėtas praeitų metų „Publikos pasirinkimas“ – filmas, surinkęs daugiausiai žiūrovų balsų iš visos Europos. Juo tapo ne kas kitas, kaip pernykštis LUX prizo laureatas filmas „Mustangės“ (angl. „Mustang“), kurį režisavo Deninė Gamze Ergüven. Iš visų balsavusiųjų rumunė Vasileva Zlateva buvo burtų keliu išrinkta ir pakviesta į Karlovy Varus paskelbti žiūrovų sprendimo.
Trys finalininkai bus paskelbti per liepos pabaigoje vyksiančių Venecijos dienų spaudos konferenciją Romoje. Šie filmai varžysis dėl 2016 m. LUX prizo ir bus rodomi per LUX dienas. Šiemet pirmą kartą LUX dienas kartu organizuos Europos parlamento informacijos biuras ir Kūrybingos Europos MEDIA stendas – tokiu būdu norima padidinti šio apdovanojimo matomumą ir plėsti auditoriją. Siekiant palaikyti Europos kino industriją ir padėti svarbiausiems europietiškiems filmams cirkuliuoti už nacionalinių rinkų ribų, apdovanojimo organizatoriai 28 Europos Sąjungos šalyse per LUX dienas parodys tris finalinius filmus – kandidatus, sutitruotus 24 oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Tokiu būdu Europos parlamentas remia kultūrinę įvairovę, kurią filmai perduoda žiūrovams visoje Europoje, bei skatina diskusijas apie jų keliamas problemas. Nugalėtojas bus apdovanotas lapkričio 23 d. Strasbūre. Filmas nugalėtojas taip pat bus pritaikytas regėjimo ir klausos negalią turintiems žmonėms, bei sulauks Europos Parlamento paskatinimo.
