Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės… Nors šiemet žiema ir nebuvo itin šalta, saulė vis tvirčiau išsikovoja savo pozicijas danguje. O su ja netruko sužibti ir „Kino pavasario“ saulutė. Ir ne tik ji – šiemet festivalį lydi nauji vėjai, atpūsiantys gaivių pokyčių ir šviežių naujovių. Keletą jų festivalis pristatė iš anksto – pirmą kartą Lietuvoje žiūrovai turės galimybę išbandyti virtualaus kino salę, per industrijai skirtą renginį „Meeting Point Vilnius“ vyks svarbiausias žemyno kino renginys „Europos kino forumas“, o norintys išsaugoti ne tik įspūdžius apie matytus filmus, bet ir šį tą materialesnio, nuo šiol galės apsilankyti virtualioje festivalio parduotuvėje.
Trečiadienio vakarą svečiai buvo kviečiami į Lietuvos filharmoniją, kur tradiciškai paskelbta festivalio pradžia. Sveikinimo kalbas keitė įspūdingomis šviesų instaliacijomis papuošti muzikiniai numeriai, buvo pristatyti Metų aktoriaus/ aktorės rinkimų nominantai bei festivalio programos – skambant muzikai žiūrovai jau galėjo išvysti keletą kadrų iš filmų, kurie bus rodomi per festivalį. Atidarymo ceremonijos baigiamuoju akcentu tapo iraniečio Abbas‘o Kiarostami trumpametražis filmas „Pasiimk mane namo“ (angl. „Take Me Home“, 2016 m.), pasakojantis apie vieno kamuolio kelionę.
Trumpai apžvelgsime, ką žiūrovams pasiūlys 22-asis „Kino pavasaris“. Festivalio atidarymo filmu pasirinktas Prancūzijos Cezarių apdovanojimuose triumfavusi Paulo Verhoeveno juosta „Ji“ (pranc. „Elle“, 2016 m.) su Isabelle Huppert, kuri už šį vaidmenį buvo nominuota ir Oskarui. Stipri, ironiška drama – tinkamas pasirinkimas pradėti festivalį.
Tradiciškai festivalis pristato net kelias konkursines programas. „Nauja Europa – nauji vardai“, skirta debiutuojantiems Vidurio ir Rytų Europos kino kūrėjams, pristatantiems savo pirmąjį ar antrąjį filmą. Čia bus parodyti lietuvių, bulgarų, vengrų, lenkų, serbų, kroatų, estų ir slovakų filmai. Itin laukiama Andriaus Blaževičiaus juosta „Šventasis“, kurios abu pagrindiniai aktoriai – Marius Repšys ir Gelminė Glemžaitė nominuoti geriausio(s) aktoriaus /aktorės rinkimuose. Ištikimi festivalio lankytojai turėtų nepraleisti progos pamatyti bulgarų Kristinos Grozevos ir Petaro Valchanovo filmo „Šlovė“ (bulg. „Slava“, 2016 m.) –turėtumėte prisiminti jų debiutą su juosta „Pamoka“ (bukg. „Urok“, 2014 m.), patekusį į Europos parlamento teikiamo LUX prizo finalinį trejetą. Naująją juostą „Šlovė“ pristatys į festivalį trečius metus iš eilės atvykstanti aktorė Margita Gosheva, taip pat vaidinusi ir „Pamokoje“. Taip at bus galima pamatyti neseniai pasibaigusio Berlyno kino festivalio „Panoramos“ programoje rodytą serbų režisieriaus Bojano Vuletičiaus darbą „Rekviem poniai J“ (serb. „Rekvijem z gospadju J“, 2017 m.). Žiūrovus, mėgstančius tikrais faktais paremtus ar istorinius filmus, turtų sudominti Jano P. Matuszyńskio režisuota biografinė drama „Paskutinė šeima“ (lenk. „Ostatnia rodzina“, 2016 m.), besiriamenti lenkų dailininko Zdzisławo Beksińskio biografija.
Jei „Nauja Europa – nauji vardai“ yra skirta dar tik pradedantiems kino kūrėjams, kitoje konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“ galima atrasti ir jau gerai žinomų pavardžių. Čia bus galima pamatyti lietuvio Andriaus Stonio juostą „Moteris ir ledynas“ (2016 m.); Berlyno kino festivalyje Sidabriniu lokiu (Alfredo Bauerio prizas už naujas perspektyvas) apdovanotą lenkų kino kūrėjos Agnieszkos Holland filmą „Pėdsakas“ (lenk. „Pokot“, 2017 m.) bei pernai Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pristatytą Kirilo Serebrenikovo dramą „Mokinys“ (rus. „(M)uchenik“, 2016 m.). Iš viso šioje programoje – 10 filmų iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos.
Gausiausia – trumpametražių filmų programa, kurioje – 32 filmai, tarp kurių – ir keturi lietuviški: Tomo Ramanausko „Po mirties, prieš pragarą“, Gedimino Šiaulio „Kaukai“, Kamilės Milašiiūtės „Motinos diena“ ir Karolio Kaupinio „Budėjimas“. Trumpametražiams filmams be įprastų dieninių ir vakarinių bus skirtas specialus naktinis seansas. Likusios dvi konkursinės programos skirtos kino studentų darbams ir muzikiniams vaizdo klipams.
Pereikime prie nekonkursinių programų. Tiems, kas nežino, į kokį filmą eiti, ir bijo rizikuoti, arba tiesiog nėra linkę į avantiūras ir bandyti atrasti kažką naujo, vienas saugiausių pasirinkimų – „Kino pavasario“ „Meistrų“ programa. Tiesa, ją rinksis ir tie, kurie vertina gerą kiną ir laiko bei gyvenimo patikrintų sineastų darbus. Šiemet čia bus galima išvysti stiprią rumuno Christiano Mungiu dramą „Baigiamieji egzaminai“ (rum. „Bacalaureat“, 2016 m.) pernai Kanuose apdovanotą už geriausią režisūrą; paskutinį (spėtą nufilmuoti, bet nespėtą sumontuoti – tai už jį padarė Monika Willi) austro Michaelio Glawoggerio dokumentinį filmą „Be pavadinimo“ (angl. „Untitled, 2016 m.), kuris laikas pritilusio ir jau spėto pasiilgti Fatiho Akino „Bėgam iš Berlyno“ (vok. „Tchick“, 2016 m.), Berlyne Sidabrinį lokį už geriausią režisūrą pelniusio Aki Kaurismäki juostą „Kita vilties pusė“ (suom. „Toivon tuolla puolen“, 2017 m.), čiliečio Pablo Larraíno sukurtą biografinį filmą „Neruda“ (2016 m.) su Gaeliu García Bernaliu, nominuotą Auksiniam gaubliui geriausio užsienio filmo kategorijoje… Garsūs vardai kalba patys už save. Be jau paminėtųjų, bus progos išvysti tokių meistrų kaip Xiaogangas Fengas, Kiyoshi Kurosawa, Bertrando Bonello, Ulricho Seidlo, Cristi Puiu, Park Chan-Wook‘o naujus darbus.
Panašiai saugiai galės jaustis ir tie, kas apsispręs žiūrėti „Kritikų pasirinkimo“ programos filmus. Garių pavardžių netrūksta ir čia: Kanuose žiuri prizą su drama „Tai tik pasaulio pabaiga“ (pranc. „Juste la fin du monde“, 2016 m.) pelnęs kanadietis Xavier’as Dollanas, britė Andrea Arnold su juosta „Amerikos numylėtinė“ (angl. „American Honey“), amerikietis Davidas Mackenzie, kurio drama „Bet kokia kaina“ (angl. „Hell or High Water“, 2016 m.) buvo nominuota keturiems Oskarams… ir kiti dėmesio verti filmai iš Rumunijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Suomijos, JAV ir Brazilijos.
O štai visai kitokia „Metų atradimų“ programa, skirta daugiau tiems, kurie nesibaido naujovių (ir naujų vėjų). „Metų atradimai“ – tai programa, siūlanti gal kiek netikėtus filmus, neįprastus amplua. Pavyzdžiui, čia bus galima išvysti škoto Ewano McGregoro režisūrinį debiutą „Amerikietiška pastoralė“ (angl. „American Pastorale“), maloniu atradimu prancūziškuose Cezariuose tapusią juostą „Šokėja“ (pranc. „La Danseuse“, 2016 m.). Taip pat kitus filmus iš Danijos, Izraelio, Portugalijos, Kinijos, Graikijos, Ispanijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Malaizijos.
Tarptautini festivalių derlių gražiai iliustruoja programa „Festivalių favoritai“. Čia atsidūrė filmai, rodyti Berlyno, Kanų, Čikagos, Salonikų, Lokarno, Toronto, Edinburgo ir kituose tarptautiniuose festivaliuose. Ko gero, viena ryškiausių šios programos žvaigždžių – šiemet Oskaru kaip geriausias filmas apdovanota drama „Mėnesiena“ (angl. „Moonlight“, 2016 m.). Galima paminėti ir Berlyne Sidabriniu lokiu už didžiausią meninį indėlį įvertintą romantinę dramą „Ana, mano meile“ (pranc. „Ana, mon amour“, 2017 m.) ar Kanuose rodytą prancūzo Thomaso Lilti dramą „Kaimo gydytojas“ (pranc. „Irreplacable“, 2016 m.) su François Cluzet.
Dokumentikos programa savo žvilgsnį šiemet labaiu kreipia į išskirtines asmenybes. Čia bus siūloma artimiau susipažinti su režisieriais Abbas’u Kiarostami’u ir Davidu Lynchu, muzikantais Franku Zappa, „The Rolling Stones“ ir „Laibach“, šokėjais La Chana ir Sergejumi Paluninu. Taip pat, kartu su „Iron Maiden“ galėsite nusikelti į 1992 – 1995 m. karo draskomą Sarajevą, arba pamatyti Stambulą iš čia gyvenančių kačių perspektyvos. Iš viso šioje programoje – trylika filmų.
Viena trumpiausių (vos keturi filmai), tačiau tikrai – ne prasčiausia festivalio komedijų programa pasiūlys gero juoko dozę, kad ir kurį iš tų keturių filmų bepasirinktumėte. Jau dabar itin geri atsiliepimai sklando apie italo Paolo Giovanese kūrinį „Tobuli melagiai“ (it. „Perfetti sconosciuti“, 2016 m.). Neturėtų nusivilti ir tie, kas anksčiau yra matę nors vieną belgų komikų dueto Fionos Gordon ir Dominique‘o Abelio filmą – pora grįžta su nauja, šmaikščia, ir, kaip visada, spalvinga juosta „Pasiklydę Paryžiuje“ (pranc. „Paris pieds nus“, 2016 m.), kurioje galima išvysti ir legendinius prancūzų aktorius Emmanuelle Rivą bei Pierre‘ą Richardą. Tie, kas užpernai pasižiūrėjo vampyrų gyvenimo mokumentiką „ Ką mes veikiame šešėliuose“ (angl. „What We Do in the Shadows“, 2014 m.), turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad režisierius Taika Waititi dabar pristato savo naują filmą „Laukinių žmonių medžioklė“ (angl. „Hunt for the Wilderpeople“, 2016 m.). Na ir galiausiai iš šių metų festivalio šalies – partnerės Rumunijos atkeliavusi komedija „Du loterijos bilietai“ (rum. „Doua lozuri“, 2016 m.).
„Aš esu hibridas“ programa vėl pristatys eksperimentinius filmus, kuriuose išnyksta riba tarp dokumentikos ir vaidybinio kino. „In Latino“ – naujausius Pietų Amerikos filmus, iš Kolumbijos, Argentinos, Brazilijos, Čilės. Ne tik kino, bet ir maisto gurmanus pasimėgauti (ar gal net šiek tiek šokiruoti) kvies kulinarinių filmų programa. Filmai šeimai į kino sales sukvies mažuosius žiūrovus – itin verta pamatyti lėlinės animacijos šedevrą „Moliūgėlio gyvemias“ (pranc. „La vie de Courgette“, 2016 m.), nominuotą Oskarui ir pelniusiam du Cezarius. Filmą atvyks pristatyti pats jo režisierius Claude‘as Barras‘as.
Šiemet festivalis retrospektyvomis pagerbs du iškilius kino kūrėjus: amerikietį Davidą Lynchą ir iranietį Abbas‘ą Kiarostamį, mirusį pernai liepą. Tai unikali proga didžiajame ekrane išvysti moderniąja klasika tapusių režisierių darbus, tokius kaip „Per alyvmedžių giraitę“ (pers. „Zire darakhatan zeyton“, 1994 m.), „Trešnių skonis“ (pers. „T‘am e guillas“, 1997 m.) (A. Kiarostami) ar „Malholando kelias“ (angl. „Mulholland Dr.“, 2001 m.), „Mėlynas aksomas“ (ang. „Blue Velvet“, 1986 m.), ir „Trintukagalvis“ (angl. „Erraserhead“, 1977 m.) (D. Lynch).
Iš viso festivalis „Kino pavasaris“ savo žiūrovams šiemet siūlo 130 ilgametražių ir 70 trumpo metro filmų. Tad žiūrėti tikrai yra ką. Belieka tik išsirinkti. Lietuvoje didžiausia kino šventė, lydima naujų gaivių vėjų, prasideda!
