Pernai rugpjūčio 25 d. jis šventė savo 90 metų jubiliejų. O dabar BBC išplatino naujieną, apie škotų aktoriaus sero Seano Connery’io mirtį. Aktorius mirė ramiai miegodamas – Bahamose, kur gyveno paskutinius trisdešimt metų– taip naujienų agentūrai pranešė velionio šeima. Aktoriaus sūnus Jasonas užsiminė, kad S. Connery’is „jau kurį laiką jautėsi nekaip“.
S. Connery’is gimė 1930 m. Beje, pilnas jo vardas – Thomas Seanas Connery‘is, Thomu pavadintas senelio garbei. S. Connery’io mama buvo valytoja, tėvas – fabriko darbininkas ir sunkvežimio vairuotojas.
Nors suaugęs S. Connery’is pasižymėjo nemažu ūgiu, vis tik vaikystėje aukštas nebuvo. Priešingai, lankydamas pradinę mokyklą jis buvo nedidelis vaikas, tačiau sulaukęs dvylikos metų staigiai išaugo ir pasiekė 1,88 m – savo suaugusiojo ūgį.
Pirmasis S. Connery’io darbas buvo išvežioti pieną Edinburgo gyventojams. 1946 m., būdamas 16 metų, jis įstojo į karališkąjį karinį jūrų laivyną. Čia, beje, pasidarė dvi tatuiruotes – anot jo oficialaus puslapio „jo tatuiruotės atspindi du jo viso gyvenimo įsipareigojimus: jo šeimai ir Škotijai“. Viena jų skirta S. Connery’io tėvams („Mum and Dad“), kita – gimtinei („Scotland forever“). Jis tarnavo Porstmute, karinio jūrų laivyno artilerijoje ir piešlėktuvinės gynybos būryje. Būdamas 19 metų jis buvo atleistas nuo tarnybos dėl dvylikapirštės žarnos opos – šia liga taip pat sirgo bent keletas jo giminės vyrų.
Grįžęs į civilį gyvenimą S. Connery’is dirbo įvairius nekvalifikuotus darbus: vairavo sunkvežimį, dirbo gelbėtoju baseine, pozavo Edinburgo meno koledžo studentams ir netgi poliravo karstus. Taip pat buvo neblogas futbolininkas ir nedaug trūko, kad būtų pasukęs tuo keliu. Tačiau tuo metu S. Connery’iui jau buvo 23-eji ir jis, įvertinęs trumpos sportinės karjeros perspektyvas, nusprendė verčiau pasirinkti aktorystę. Vėliau jis pats pripažino, kad tai buvo vienas protingiausių jo priimtų sprendimų.
Tad kiek anksčiau prasidėjusi pažintis su teatru – siekdamas užsidirbti 1951 m. jis padėdavo Edinburgo Karaliaus teatro (King’s Theathre) užkulisiuose – S. Connery’į atvedė į aktorystę. Jo karjera prasidėjo nuo smulkių vaidmenų teatre, tačiau jau 1954 m. jis jau debiutavo kine – pirmuoju jo filmu tapo romantinė komedija „Pavasario alyvos“ (angl. „Lilacs in the Spring“). Vėliau jis filmavosi įvairiuose televizijos ir kino projektuose.
Tačiau didžioji jo šlovės valanda išmušė 1962 m., kai jis įkūnijo agentą 007 – taigi Džeimsą Bondą – Terence’o Youngo filme „Daktaras Ne“ (angl. „Doctor No“). S. Connery’is tapo pirmuoju ir – daugelio žiūrovų nuomone – geriausiu Džeimsu Bondu ir suvaidino šį ikoniškąjį personažą dar penkis kartus: filmuose „Iš Rusijos su meile“ (angl. „From Russia with Love“, 1963 m.), „Auksapirštis“ (angl. „Goldfinger“, 1964 m.), „Kamuolinis žaibas“ (angl. „Thunderball“, 1965 m.), „Gyvenk du kartus“ (angl. „You Only Live Twice“, 1966 m.), „Deimantai amžiams“ (angl. „Diamonds Are Forever“, 1971 m.). Tiesa, 1983 m. jis sugrįžo ir kaip Bondas pasirodė dar kartą neoficialiame Bondiados filme „Niekada nesakyk niekada“ (angl. „Never Say Never Again“).
Tačiau labai greitai S. Connery’is suprato, kad rizikuoja likti vieno vaidmens aktoriumi. Tad nors septintajame dešimtmetyje Bondo filmai buvo kepami kasmet, S. Connery’is vien tik juo neapsiribojo. Jis filmavosi pas Alfredą Hitchcocką (kriminalinėje mistinėje dramoje „Marnis“ (angl. „Marnie“, 1964 m.) ir Sidney’į Lumetą (karinėje dramoje „Kalva“ (angl. „The Hill“, 1965 m.) – su šiuo amerikiečių režisieriumi jis pratęsė savo bendradarbiavimą dar keturis kartus: kriminaliniame trileryje „Andersono įrašai“ (angl. „The Anderson Tapes“, 1971 m.), kriminalinėje dramoje „Įžeidimas“ (angl. „The Offence“, 1973 m.), Agathos Christi detektyvo ekranizacijoje „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (angl. „The Murder on the Orient Express“, 1974 m.) ir mažiau vykusioje kriminalinėje dramoje „Šeimos reikalai“ (angl. „Family Business“, 1989 m.). Būtent šiuose filmuose atsiskleidė S. Connery’io bruožai, tapę jo „vizitine kortele“ – tyli jėga ir beprotiškas vyriška charizma.
Jo polinkis rinktis didžiuosius kino kūrėjus ir vaidmenis, „didesnius už gyvenimą“ aštuntajame dešimtmetyje pagimdė tokius įsimintinus filmus kaip „Zardozas“ (angl. „Zardoz“, rež. John Boorman, 1973 m.), „Žmogus, norėjęs tapti karaliumi“ (angl. „The Man Who Would be a King“, rež. John Huston, 1975 m.) ar „Robinas ir Merion“ (angl. „Robin and Marian“, rež. Richard Lester, 1976 m.). Beje, tuo metu S. Connery’is daug ką šokiruodavo… savo prašymu perskaityti scenarijų – tiesiog aktorius norėjo būti tikras, kad nebus renkamasis vien dėl to, kad Džeimso Bondo vaidmeniu yra užsitvirtinęs šnipo tipažą. Dėl šios priežasties jis atsisakė vaidinti A. Hitchcocko filme „Į šiaurę per šiaurės vakarus“, kas būtų buvusi tik dar viena panašaus vaidmens variacija.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigą ir devintojo pradžią galima laikyti S. Connery’io karjeros Achilo kulnu. Iš dalies prie to prisidėjo ir paskutinysis S. Connery’io Bondo filmas – aktorius liko nepatenkintas darbu su didžiosiomis studijomis ir porą metų iš viso nesifilmavo. Tačiau jo susidomėjimą komerciniu kinu atgaivino sėkmingas pasirodymas Umberto Eco romano „Rožės vardas“ (vok. „Der Name der Rose“, rež. Jean-Jacques Arnaud, 1986 m.), už kurį aktorius pelnė BAFTA apdovanojimą. Tais pačiais metais pasirodė fantastinė nuotykių ir veiksmo juosta „Kalnietis“ (angl. „Highlander“), kur jis suvaidino pagrindinio personažo Konoro Maklaudo mentorių Ramiresą. Dar po metų kitas antraplanis vaidmuo (policininko Džimo Malouno) Briano de Palmos kriminalinėje dramoje „Neliečiamieji“ (angl. „The Untouchable“, 1987 m.) S. Connery’iui atnešė Oskarą, Auksinį gaublį ir BAFTA nominaciją. 1989 m. Steveno Spielbergo nuotykių filme „Indiana Džounsas ir paskutinis kryžiaus žygis“ (angl. „Indiana Jones and the Last Crusade“, 1989 m.) S. Connery’is suvaidino pagrindinio personažo tėvą (nors jis už Indianą Džounsą vaidinantį aktorių Harrisoną Fordą iš tiesų yra vyresnis tik dvylika metų) – už šį vaidmenį jis taip pat pelnė BAFTA ir Auksinio gaublio nominacijas.
Dešimtajame dešimtmetyje S. Connery’io filmografijoje išsiskiria tokios juostos kaip „Raudonojo spalio“ medžioklė“ (angl. „The Hunt for Red October“, 1990 m.), kur jis įkūnijo sovietų povandeninio laivo kapitoną lietuvį Marką Ramių; „Uola“ (angl. „Rock“, 1996 m.) ar „Spąstai“ (angl. „Entrapment“, 1999 m.). Paskutiniu dideliu S. Connery’io vaidmeniu tapo Guso Van Santo dramoje „Pažinti Foresterį“ (angl. „Finding Forester“, 2000 m.) suvaidintas rašytojas, po savo sparnu priglaudęs perspektyvų vaikiną.
S. Connery’is buvo vienas iš kandidatų vaidinti burtininką Gendalfą Peterio Jacksono režisuotoje „Žiedų valdovo“ (angl. „The Lord of the Rings“ 2001 – 2003 m.) trilogijoje. S. Connery’iui buvo siūlomas šis vaidmuo, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nesupranta scenarijaus. Dėl panašios priežasties jis nesutiko vaidinti Architekto antrojoje „Matricos“ dalyje „Matrica. Perkrauta“ (angl. „Matrix Reloaded“, 2003 m.).
Po trejų metų pertraukos, 2003 m. S. Connery’is atsisveikino su didžiuoju ekranu paskutinį kartą pasirodydamas mokslinės fantastikos veiksmo filme „Ekstraordinarių džentelmenų lyga“ (angl. „The League of Extraordinary Gentlemen“). Po šio filmo 73-ejų metų aktorius nusprendė baigti karjerą ir eiti į užtarnautą pensiją. Keliuose vėlesniuose filmuose galima išgirsti jo balsą už kadro, tačiau į filmavimo aikštelę S. Connery’is daugiau nebegrįžo.
S. Connery’is buvo vedęs du kartus. Su primąja žmona australų aktore Diane Cliento kartu pragyveno vienuolika metų – nuo 1962 iki 1973 m. Pora susilaukė sūnaus Jasono Connery’io, kuris taip pat tapo aktoriumi kaip ir jo tėvai. 2006 m. išleistoje autobiografijoje D. Cliento kaltino S. Connery’į prieš ją naudojus psichologinį ir fizinį smurtą, buvo teigiama, kad S. Connery’is dažnai sakydavęs, jog kartais mušti moteris yra „nieko tokio“. S. Connery’is dėl kilusios kontroversijos atšaukė savo apsilankymą Škotijos parlamente, neigė kada nors sakęs panašius dalykus ir pareiškė, kad bet kokia smurto prieš moteris forma yra nepateisinama.
1975 m. S. Connery’is vedė antrą kartą – šįsyk jo sutuoktine tapo už jį metais vyresnė marokiečių kilmės prancūzų dailininkė Micheline Roquebrune, su kuria pragyveno iki mirties. Santuoka ištvėrė ir spaudoje plačiai nušviestą S. Connery’io romaną su anglų muzikante Lynsey de Paul devintojo dešimtmečio pabaigoje.
2000 m. Didžiosios Britanijos karalienė Elizabet II įšventino S. Connery’į į riterius.
2010 m. Taline, Estijoje, S. Connery’iui pastatytas paminklas. Bronzinė S. Connery’io statula iškilo prie Talino škotų klubo, kuris vienija tiek škotų imigrantus, tiek vietinius škotofilus.
