Mirė nepamirštamąjį Daktarą Živago įkūnijęs aktorius Omaras Sharifas

Mirė nepamirštamąjį Daktarą Živago įkūnijęs aktorius Omaras Sharifas

Egiptietis aktorius Omaras Sharifas, sukūręs nepamirštamus vaidmenis filmuose „Daktaras Živago“ (angl. „Doctor Zhivago“, 1965 m.) ir „Arabijos Lorensas“ (angl. „Lawrence of Arabia“, 1962 m.), kuriame vaidino princą Ali, būdamas 83 m. amžiaus, mirė liepos 10 d. Kaire. Kaip pranešama, aktorių Kairo ligoninėje, kurioje gydomi nuo Alzhaimerio ligos kenčiantys pacientai, ištiko širdies smūgis.

Omaras Sharifas, kurio tikrasis vardas buvo Michaelis Shalhoubas, gimė 1932 m. balandžio 10 d. Aleksandrijoje, Egipte. Sirų ir libaniečių kilmės Omarą Sharifą, aktorystę studijavusį Londone, atrado Egipto režisierius Youssefas Chahine‘as, pakvietęs jį debiutuoti savo filme „Saharos velnias“ (arab. „Shaitan al Sahraa“) 1954 m. Kitame savo filme „Tamsūs vandenys“ (arab. „Siraa Fil-Mina“), Y. Chahine‘as O. Sharifui pasiūlė jau solidesnį vaidmenį. Šiame filme taip pat vaidino aktorė Faten Hamama, O. Shafiro žmona, su kuria jis susituokė 1955 m. (susilaukę vieno sūnaus jie oficialiai išsiskyrė 1974 m., nors kartu nebegyveno jau nuo 1966 m.).

1962 m. britų režisieriaus Davido Leano „Arabijos Lorensas“ atliktas princo Ali vaidmuo Omarą Sharifą tuoj pat paverčia įžymybe bei pelno jam Auksinį gaublį bei Oskaro nominaciją už geriausią antraplanį vaidmenį. Tai leido jam siekti tarptautinės karjeros, kuri savo kulminaciją pasiekė po kelių metų pagrindiniu vaidmeniu filme „Daktaras Živago“, kurį taip pat režisavo Davidas Leanas.

O. Sharifas taip pat filmavosi prancūzų filmuose: 1968 m. kartu su Catherine Deneuve vaidino Terence‘o Youngo režisuotoje romantinėje istorinėje dramoje „Majerlingas“ (pranc. „Mayerling“), 1971 m. tapo Jeano – Paulio Belmondo „priešininku“ Henri Verneuil‘io kriminaliniame trileryje „Įsilaužėliai“ (pranc. „La casse“). Kartu su Barbra Streisand O. Shafiras vaidino amerikiečių muzikinėse dramose „Keista mergina“ (angl. „Funny Girl“) ir „Keista dama“ (angl. „Funny Lady“).

Pagarsėjusį kaip aistringą bridžo lošėją, aktorių ilgainiui dažniau buvo galima išvysti kazino, nei filmavimo aikštelėje, kurioje tenkindavosi antraplaniais pasirodymais įvairiuose projektuose. Vis dėl to, O Shafirą galima išvysti filme „Lėlininkas“ (arab. „Al-aragoz“), kuris žymi jo sugrįžimą į Egipto kiną, bei dviejuose paskutiniuose H. Verneuil‘io filmuose „Motina“ (pranc.„Mayring“) ir „Motina 2“ (pranc. „588, rue Paradis“).

Vėliau vis rečiau besirodęs ekrane O. Shafiras dar vaidino Johno McTiernano režisuotame istoriniame filme „Tryliktasis karys“ (angl. „The 13th Warrior“). Po šio filmo aktorius norėjo baigti karjerą ir išeiti į pensiją, tačiau vis tik apsigalvojo. 2003 m. jis sukūrė bakalėjininko filosofo vaidmenį paskutiniame François Dupeyron‘o filme „Ponas Ibrahimas“ (pranc. „Monsieur Ibrahim et les fleurs du Coran“), už kurį buvo apdovanotas Cezariu kaip geriausias aktorius, 2004 m. kartu su Viggo Mortnesenu vaidino filme „Idalgas“ (angl. „Hidalgo“), vėliau dar filmavosi televizijos filmuose, o 2013 m.
vaidino pats save Valerios Bruni Tedeschi filme „Pilis Italijoje“ (pranc. „Un château en Italie“).

Paskutinis filmas – trumpametražis „1001 išradimas“ (angl. 1001 Inventions and the World of Ibn Al-Haytham“) , kuriame O. Sharifas vaidina senelį ir pasakotoją, bus išleistas jau po aktoriaus, per visą karjerą sukūrusio daugiau kaip šimtą vaidmenų, kino ir televizijos projektuose, mirties.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles