Mirė lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda

Mirė lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda

Spalio 9 dieną  mirė vienas žymiausių ir iškiliausių lenkų kino režisierių Andrzejus Wajda. Jam buvo 90 metų. Pranešama, kad A. Wajda mirė dėl plaučių nepakankamumo, prieš tai kelias dienas gulėjo ligoninėje.

Andrzejus Witoldas Wajda gimė 1926 metų kovo 6 dieną, Suvalkuose. Būsimo režisieriaus motina Aniela buvo mokytoja, o tėvas Jakubas  – kariškis. Jakubas Wajda buvo nužudytas Sovietų Sąjungos karių 1940 metais Katynėje.

Sūnus norėjo pasekti tėvo pėdomis, tačiau jo nepriėmė į karo akademiją. 1942 metais A. Wajda prisijungė prie partizaninės kariuomenės Armija Krajova. Po karo jis mokėsi tapybos Krokuvos meno akademijoje, o vėliau studijavo Lodzės filmų mokykloje.

1955 metais išvydo pirmasis A. Wajdos pilnametražis filmas „Karta“ („Pokolenie”).  Po kelių metų pasirodė „Kanalas” („Kanał“), pasakojantis apie Varšuvos sukilimą, bei „Pelenai ir deimantai“ („Popiól i diament“). Šie trys filmai sudarė filmų trilogiją, pasakojančią apie Antrąjį pasaulinį karą. Paskutinė trilogijos dalis „Pelenai ir deimantai“ vadinama Lenkijos kino šedevru bei vienu geriausių lenkų filmu. Amerikiečių režisieriai Francis Fordas Coppola ir Martinas Scorsese šį filmą įvardijo kaip vieną savo mėgstamiausių, o savaitraščio „The Village Voice“ kino kritikų apklausoje jis užėmė 86 vietą tarp geriausių visų laikų filmų. Ši karo trilogija A. Wajdą įtvirtino ne tik lenkų kino padangėje, bet ir viso pasaulio filmų kūrėjų olimpe.

Kita svarbi A. Wajdos kūrybos tema buvo komunistinis režimas Lenkijoje. Bene svarbiausias darbas šia tema yra 1981 metų filmas „Žmogus iš geležies“ („Człowiek z żelaza”). Šis kūrinys pelnė „Auksinę palmės šakelę” Kanuose. „Žinoma, diena, kai gavau „Auksinę palmės šakelę” buvo svarbi mano gyvenime. Bet gavęs šį apdovanojimą supratau, kad jis skirtas ne tik man, bet ir „Solidarumo” judėjimui”, – 2007 metais duotame interviu kalbėjo A. Wajda.

Tačiau tarptautinis pripažinimas nepalengvino režisieriaus gyvenimo tėvynėje. Dėl konfrontacijos su tuometiniu Lenkijos lyderiu Wojciechu Jaruzelskiu, A. Wajda filmus statė užsienyje.

Po komunistinio režimo žlugimo režisierius trumpam pasuko į politiką, du metus dirbo parlamente. „Aš nemaniau, kad išgyvensiu iki tos akimirkos, kai Lenkija bus laisva šalis. Aš galvojau, kad numirsiu toje sistemoje. Buvo netikėta ir nuostabu pamatyti laisvę savomis akimis“, – viename interviu teigė režisierius.

2007 metais A. Wajda pastatė vieną svarbiausių savo karjeros darbų „Katynė“ („Katyń“). Filmas pasakojo apie Katynėje vykusias žudynes, kurių metų Sovietų Sąjungos kariai myriop pasiuntė apie 22 tūkst. lenkų civilių, kariškių, karo belaisvių. Tai ypač asmeniškas filmas, nes Katynėje buvo nužudytas ir režisieriaus tėvas. Juosta buvo nominuota Oskarui.

2000 metais režisierius gavo Oskarą už viso gyvenimo nuopelnus. Įdomu tai, kad tai gali būti nepaskutinė auksinio riterio statulėlė šiam kino kūrėjui. Šių metų Lenkijos kandidatas į geriausio filmo užsienio kalba kategoriją yra 2016 metų A. Wajdos režisuota drama „Likę vaizdai“ („Powidoki“).

Lenkija ir kinas buvo didžiausios A. Wajdos aistros. Jis buvo didžiulis savo šalies patriotas ir nuostabus kino kūrėjas, įrašęs savo vardą į kino metraščius.

„Gerasis Dievas režisieriui davė dvi akis – vieną, kad žiūrėtų į kamerą, kitą tam, kad būtų pastabus viskam, kas vyksta aplink jį“, – kartą teigė A. Wajda.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles