Aktorė Anna Karina, amžinoji Jeano-Luco Godardo mūza, mirė 2019 m. gruodžio 14 d., šeštadienį, Paryžiuje, pralaimėjusi kovą su vėžiu – taip sekmadienį Prancūzijos žiniasklaidai pranešė aktorės agentas.
„Anna užgeso vakar, Paryžiaus ligoninėje. Mirties priežastis – vėžys. Tai buvo laisva ir unikali menininkė“, paskelbė jos agentas Laurentas Balandrasas, anot kurio, šalia aktorės paskutinę jos gyvenimo minutę buvo jos sutuoktinis, amerikiečių režisierius Dennisas Berry. „Šiandien Prancūzijos kinas tapo našlaičiu. Jis prarado vieną iš savo legendų“ – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Prancūzijos kultūros ministras Franckas Riesteris. Prancūzijos sinemateka savo ruožtu pasidalijo „begaliniu liūdesiu“.
Danų kilmės blyškiaveidė aktorė su didelėmis pilkai mėlynomis akimis, septintajame dešimtmetyje nusifilmavo septyniuose J. L. Godardo – tuometinio savo gyvenimo partnerio – filmuose. Tačiau to jai buvo maža – tad jos žavintis balsas padėjo siekti ir dainininkės karjeros – šalia paties Serge‘o Gainsbourgo.
Naujosios bangos ikona Anna Karina neseniai – 2018 m. – buvo pagerbta Kanų kino festivalio: jos ir Jeano-Paulio Belmondo nuotrauka iš filmo „Pamišėlis Pjero“ (pranc. „Pierrot le Fout“, 1965 m.) tapo pernykščio festivalio „veidu“. Sinefilų atmintyje iš šio filmo A. Karina įstrigo kaip laisvamanė inženiu kartu su savo kultine fraze: „Ką man veikti? Nežinau, ką veikti…“ (pranc. „Qu‘ est-ce que j‘peux faire? J‘sais pas qoui faire…“)
Rekordinis aktorės ir režisieriaus bendradarbiavimas
Nuo pat vaikystės Danijoje, kur ji buvo blaškoma tarp nutolusios motinos, per anksti mirusios močiutės ir dievinamo senelio, A. Karina – tuomet dar Hanne Karin Blarke Bayer – išlaikė savo trapumą. Aktorės motina buvo teatro kostiumų dailininkė, o žinių apie savo tėvą – tolimųjų plaukiojimų kapitoną – A. Karina iš viso iki paauglystės buvo sulaukusi vos du kartus. 1,70 m ūgio mergina dar Danijoje pradėjo manekenės karjerą ir gana greitai tapo visiškai finansiškai nepriklausoma, tad dar būdama nepilnametė ji paliko gimtinę ir autostopu nusigavo į Paryžių – turėdama intenciją Prancūzijoje tapti aktore ir taip pabėgti nuo savo motinos.
Mergina buvo greitai pastebėta ir pradėjo manekenės karjerą. Būdama 17 metų pasirodė „Palmolive“ muilų reklamoje. Tuo metu Coco Chanel ją iš Hanne Karin Blarke Bayer „perkirkštijo“ į Anną Kariną.
1957 m., praėjus 2 metams nuo tada, kai A. Karina atvyko į Paryžių, ją vienoje reklamoje pastebėjo J. L. Godardas. Jis jai pasiūlė nedidelį vaidmenį filme „Iki paskutinio atodūsio“ (pranc. „A bout de souffle“), kuriame vaidino Jean Seberg ir J. P. Belmondo, tačiau A. Karina atsisakė. Tačiau pakalbinta po kelių mėnesių ir gavusi pasiūlymą šįkart jau imtis pagrindinio vaidmens antimilitaristinėje juostoje „Kareivėlis“ (pranc. „Petit Soldat“), nukreiptoje prieš karą Alžyre, A. Karina sutiko net neskaičiusi scenarijaus. Tiesa, golistinė cenzūra šį filmą draudė iki 1963 m.
Filmavimo pabaiga ženklino A. Karinos ir J. L. Godardo meilės istorijos pradžią. Jiedu susituokė 1961 m. kovo 3 d. Po to sekė dar 6 bendri filmai – analogų tarp aktorės ir režisieriaus bendradarbiavimo pavyzdžių neturintis fenomenas. Tarp jų – „Moteris yra moteris“ (pranc. „Une femme estu ne femme“, 1961 m.) (už kurį A. Karina 1961 m. Berlyno festivalyje pripažinta geriausia aktore), „Gyvenk savo gyvenimą“ (pranc. „Vivre sa vie“, 1962 m.) ir „Pamišėlis Pjero“ su J. P. Belmondo.
Nors per 10 metų A. Karina nenustojo filmuotis, ji vis tiek išliko fetišine J. L. Godardo aktore. Išskyrus Jacques‘ą Rivette‘ą, kurio filme „Vienuolė“ (pranc. „La Religieuse“, 1966 m.) ji sukūrė vieną gražiausių savo karjeros vaidmenų, kiti Naujosios bangos režisieriai jos nekvietė filmuotis. „Aš buvau Jeano-Luco žmona. Kitus tai neabejotinai gąsdino“, vėliau pasakojo ji. Pora išsiskyrė 1967 m. A. Karina vėliau filmavosi pas tokius režisierius kaip George‘as Cukoras, Luchino Visconti, Raineris Werneris Fassbinderis, Benoit Jacqout – taigi, ji nėra iš tų aktorių, kurios visą laiką lieka siejamos tik su vienu režisieriumi.
Muzika A. Karinos karjeroje taip užėmė svarbią vietą. S. Gainsbourgas Pierre‘o Koralniko muzikinei romantinei komedijai „Ana“ (pranc. „Anna“), kurioje pagrindinį vaidmenį, žinoma, atliko A. Karina, specialiai 1965 m. parašė dainą „Sou le soleil exactement“, kuri tapo dideliu hitu. 2018 m. išleistas jos paskutinis albumas „Je suis une aventurière“ (liet. „Esu nuotykių ieškotoja“).
Anos Karinos gyvenimo datos:
Gimė 1940 m. rugsėjo 22 d. Soljberge, Danijoje.
1957 m. persikėlė į Paryžių.
1960 m. filmavosi juostoje „Kareivėlis“ – tai pirmasis jos ir J. L. Godardo filmas.
1965 m. J. L. Godardo „Pamišėlis Pjero“ ir J. Rivette‘o „Vienuolė“
1967 m. L. Visconti „Svetimas“ (pranc. „L‘Etranger“)
1967 m. didžiulės sėkmės sulaukė jos atliekama daina „Sous le soleil exactement“ iš muzikinės komedijos „Ana“.
1973 m. režisavo filmą „Gyvenimas kartu“ (pranc. „Vivre ensemble“)
2018 m. grįžo į sceną ir išleido geriausių savo dainų rinktinę.
2019 m. gruodžio 14 d. mirė Paryžiuje, būdama 79 metų amžiaus.
