Balandžio 19 d. rytą mirė Izraelio aktorė ir režisierė Ronit Elkabetz. 51-erių R. Elkabetz pralaimėjo kovą su vėžiu.
Baigusi stilistikos studijas R. Elkabetz savo karjerą kine pradėjo dešimto dešimtmečio pradžioje Izraelyje vaidmeniu filme „Nulemtasis“ (hebr. „Hameyu‘ad“, 1990 m.). Nors vaidybos niekada nesimokė, R. Elabetz šioje juostoje su neįtikėtina jėga ir kartu unikaliu subtilumu sugebėjo atskleisti tikrąją aktorės prigimtį. Per kelerius metus aktorė savo gimtinėje tapo žvaigžde, suvaidinusi tokiuose filmuose kaip „Edis karalius“ (angl. „Eddie King“, 1992 m.), „Baltoji magija“ (hebr. Sh‘Chour“,1994 m.), „Randas“ (hebr. „Tzaleket“, 1995 m. ). Dešimto dešimtmečio pabaigoje ji dėl galimybės tapti stažuotoja Arianos Mnouchkine trupėje, ji nusprendė atsisakyti savo žinomumo bei statuso ir emigravo į Prancūziją. 2009 m. Prancūzijos leidinyje „Libération“ spausdintame interviu šį savo gyvenimo pasikeitimą R. Elkabetz įvardijo kaip „antrą gimimą“.
2001 m. ji grįžo į didįjį ekraną komedijoje „Pagaminta Prancūzijoje“ (pranc. „Origine controlée“), pelniusioje publikos simpatijų prizą tarptautiniame Alpių Uezo komedijų festivalyje. Tai tapo jos tolesnės sėkmingos karjeros pradžia, reprezentuojant tiek Prancūziją, tiek Izraelį. R. Elkabetz dirbo su tokiais kino kūrėjais kaip Jeanas –Louis Martinelli, Amosas Gitaï („Alila“, 2003 m.), André Téchiné‘as („Mergina RER traukinyje“ / „La Fille du RER“, 2009 m.),Fanny Ardant („Kraujas ir pelenai“ / „Cendres et sang“, 2009 m.).
R. Elkabetz ne tik vaidino, bet ir kartu su savo broliu Shlomi Elkabetzu stojo į kitą kameros pusę. Kartu jie sukūrė trilogiją „Išsirinkti žmoną“ (hebr. „Ve’Lakhta Lehe Isha“, 2004 m.), „Septynios dienos“ (angl. „Shiva“, 2008 m.) ir „Getas. Vivianos Amsalem teismas“ (pranc. „Gett: Le procès de Viviane Amsalem“, 2014 m.). 2014 m. Kanų kino festivalyje ji kalbėjo: „Jaučiau mirtiną būtinybę kurti, tačiau nenorėjau to daryti viena. Todėl tiesiog natūraliai pasirinkau Shlomi, kuris rašė nuo pat mažų dienų.“. Sesers ir brolio šedevras „Getas. Vivianos Amsalem teimas“, pasakojantis nesibaigiantį skyrybų procesą, savo angažuotumu ir nepriklausoma dvasia palikęs ryškų pėdsaką šalyje, kur į institucijų ir religijos kritiką žiūrima ne itin palankiai. Tačiau R. Elkabetz ir jos brolio S. Elkabetzo bendras darbas visa tai atlaikė. Buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas netgi atvyko pasveikinti R. Elkabetz kaip „Izraelio valstybės kultūros nepaprastosios ambasadorės“.
Graži, nors ir tokia trumpa R. Elkabetz karjera yra įvertinta apdovanojimais:2007 m. Jeruzalės tarptautiniame kino festivalio geriausia aktorė (už filmą „Fanfarų vizitas“ / hebr. „Bikur Ha-Tizmoret“, 2007 m.), 200 4 m. Venecijos tarptautinio kino festivalio publikos prizas (u- filmą „Išsirinkti žmoną“), 2005 Meksiko miesto tarptauinio šiuolaikinio kino festivalio geriausia aktorė (už filmą „Auksas“ / pranc. „Or“), 2004 m.), 2010 m. Kanų kino festivalio prancūzų kultūros apdovanojimas…
R. Elkabetz kino ekrane išsiskyrė tamsių akių žvilgsniu, pažeidžiamu orumu ir dramatizmu, būdingu didžioms aktorėms. Jos filmografija byloja apie labai išlavintą ir tvirtą kinematografijos skonį. Apie R. Elkabetz primins 30 jos sukurtų vaidmenų kine ir televizijoje bei 3 jos kartu su broliu režisuoti filmai.
