Smarkiai šokiruojantis filmas „Titanė“ (pranc. „Titane“) pabaigė beveik dvi savaites trukusią kino šventę Kanuose. Prancūzų režisierės Julios Ducournau antrasis ilgametražis filmas nuskynė 74-ojo Kanų kino festivalio prestižinę Auksinę palmės šakelę. Ši „Titanei“ tekusi garbė žymi tikrą lūžį prancūzų žanriniame kine. Sprendimą priėmusi tarptautinė žiuri, vadovaujama amerikiečių režisieriaus Spike’o Lee, paneigė visas išankstines prognozes ir, atiduodama pagrindinį festivalio prizą „Titanei“, ignoravo bet kokius kritikų favoritus. „Iki šiol nieko panašaus nesu matęs“, argumentavo S. Lee per liepos 17 d. vykusią spaudos konferenciją.
Radikali, hibridinė, stogą raunanti, kartais juokinga ir niekam nepasiduodanti „Titanė“, kaip ir panašaus pavadinimo metalas, laikoma viena didžiausių staigmenų per visą Kanų kino festivalio istoriją. Auksinė palmės šakelė filmui, kuriame tiek visko. Bet visų pirma tai apdovanojimas, perrašantis ne vieną archyvų eilutę.
Julia Ducournau – pirmoji moteris laiminti Auksinę palmės šakelę, kurios nereikia dalytis
74-ojo Kanų festivalio geriausią filmą sukūrusi prancūzų režisierė J. Ducournau yra pirmoji moteris, viena atsiėmusi šį apdovanojimą ir tik antroji per visą istoriją – po Jane Campion. 1993 m. Naujosios Zelandijos režisierės filmas „Pianinas“ (angl. „the Piano“) apdovanotas Auksine palmės šakele ex æquo su Cheno Kaige’o „Sudie, mano sugulove“ (kin. „Bà Wáng Bié Jī“). Kita įdomi detalė – „Titanė“ yra tik antrasis J. Ducournau ilgametražis filmas ir pirmasis patekęs į Kanų festivalio pagrindinę konkursinę programą.
Lygiai prieš 10 metų, 2011 m. J. Ducournau pristatė savo debiutinį trumpametražį „Junior“ su Garance Marillier – šis filmas buvo parodytas Kanų festivalio paralelinėje programoje Kritikų savaitė. Po penkerių metų, 2016 m., ji grįžo su savo pirmuoju šokiruojančiu filmu „Šviežiena“ (pranc. „Grave“) – šįkart jau pilno metro – kuris tiesiog įelektrino ne tik Kritikų savaitę, bet ir visą pasaulį.
Pirmasis filmas J. Ducournau atnešė 6 Cezarių apdovanojimų nominacijas 2018 m. Nors prancūzų žanrinis kinas paprastai yra ignoruojamas tokių apdovanojimų, J. Ducournau čia yra išimtis. „Titanė“ čia įsirašo kaip tęstinės šios režisierės provokacijos šokiruoti žiūrovus.
Nepaklusnieji laimi
Tokie audringi filmai kaip „Titanė“ Kanuose – ne naujiena. 1976 m. Martino Scorsese’ės „Taksi vairuotojas“ (angl. „Taxi Driver“) ir 1994 m. Quentino Tarantino „Bulvarinis skaitalas“ (angl. „Pulp Fiction“) laimėjo Auksinę palmės šakelę, bet buvo nušvilpti publikos. Prie šokiruojančių laureatų taip pat galima priskirti ir 2003 m. Auksinę palmės šakelę laimėjusią Guso Van Santo dramą „Dramblys“ (angl. „Elephant“). „Titanė“ sklandžiai įsilieja į šią draugiją. J. Ducournau, siekianti pateikti „absoliučius išgyvenimus“, kaip kad pabrėžė prancūzų portalui „AlloCiné“ duotame interviu, jau dabar yra atpažįstama iš savo beprotiško nepaklusnumo dvasios, savo ėjimo iki galo ir savo drąsos savitai priartėti prie tapatybės ir lyčių stereotipų.
Žinoma, „Titanės“ laimėjimą galima lyginti ir su Davido Cronenbergo „Avarija“ (angl. „Crash“), laimėjusia žiuri prizą 1996 m. Skelbdamas laureatą tuometinės žiuri pirmininkas amerikiečių režisierius Francis Fordas Coppola žiuri sprendimą motyvavo „už originalumą, drąsą ir beatodairiškumą“ – ir toks sprendimas buvo priimtas nepaisant aštrių nesutarimų tarp žiuri narių. Net jei šiedu filmai turi daugiau skirtumų nei panašumų, vis tik „Titanė“ ir „Avarija“ yra gana dažnai lyginami ypač dėl to, kaip sujungia fantazijos mechanizmus ir seksualumą.
…monstrai taip pat
„Žanriniai filmai visada buvo nuvertinami“, per spaudos konferenciją priminė žiuri narė, prancūzų aktorė Mylène Farmer. Ši Auksinė palmės šakelė „Titanei“ suteikia galimybę unikaliai sužibėti visame pasaulyje. Šis filmas išsiskiria iš laureatų sąrašo, kadangi per visą festivalio istoriją tokiai kino vizijai čia nebuvo skirta reikšmingesnės vietos. Tai revoliucija, o ją sukėlusi J. Ducournau, atsiimdama Auksinę palmės šakelę iš amerikiečių aktorės Sharon Stone ir žiuri pirmininko S. Lee rankų, atvirai dėkojo už tai, kad „įsileidote monstrus“.