Kasdienybė paprastai teka ramiai. Be didesnių sukrėtimų – tiek džiugių, tiek liūdinančių. Rutina, įprasti kasdieniai dalykai, įpročiai, maži asmeniniai malonūs ritualai – viskas lipdosi po kruopelę ir galiausiai, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos sudėlioja gyvenimo mozaiką. Kuri, būtent iš tos tolimesnės perspektyvos, atrodo turtinga, įdomi ir įvairiaspalvė, tačiau esamuoju metu to dažnai nepastebime.

Kasdienybė teka ramiai – ar beveik ramiai, kad ir kur bebūtum. Ar Lapladijoje augintum elnius arba dirbtum kasykloje, ar Pietų Korėjoje tiesiog prie stalo ir arbatos puodelio kalbėtumeisi su draugėmis. Ar kažkur Ispanijos provincijoje – įvykiai patys savaime dėliojasi į dėlionę, ir tik nenusakoma mistinė nuotaika juos sujungia.

Žinoma, mistinė nuotaika galima tik kine. Tad čia jau galite rinktis, kokią kasdienybę – gyvenimišką, šiek tiek egzotišką ar lengvai mistifikuotą  – norėtumėte išvysti atgyjančią ekrane.

Būti. Galima ir veikti. Bet šįkart užtenka vien tik buvimo.

„Paskutinieji“ (est. „Viimeiset“) – Filmo aprašymas teigia: tai istorija apie Laplandijos mažumų kasdienybę, kurioje vyksta kova tarp dėl savo žemės išsaugojimo kovojančios elnių augintojų bendruomenės ir tarp galimais uždirbti pinigais susirūpinusios kasyklos, siekiančios šių, jai nepriklausančių, žemių. Vienas vyras, Rupas, yra tarp abiejų ugnių: dirba kasykloje, tačiau nori įtikinti tėvą, kad parduotų žemes ir pagaliau paliktų elnius.

Visgi aš šio filmo siužetą apibūdinčiau kiek kitaip: atokaus miestelio Laplandijoje eiliniai vargai ir godos. Taip, yra konfliktas dėl žemės tarp vietinių ir kasyklos plėtotojo. Taip, Rupas bando per tėvą išspręsti šią problemą. Tačiau tai, kaip yra sukurti personažai, kokie yra jų dialogai, kaip vystomas filmo siužetas – visas šis veiksmas panašesnis į miestelio, kuriame mažai pramogų, gyventojų bandymą prasimanyti jų daugiau. Daugiausia matome tris vyrukus, kurių akiratį kaitina žavi blondinė. Šie veikėjai nukenčia dėl savo kvailumo, atsitiktinai tas kvailumas vienu metu juos išgelbėja ir galiausiai tas kvailumas vis tiek juos pribaigia. Iš kitos pusės – šis filmas yra įdomus iš techninės pusės. Nereikia net sakyti, kad apstu gražių Laplandijos peizažų, vietinių, sėdinčių tarp jurtų ir elnių. Pasirinktas įdomus, eklektiškas muzikinis takelis ir jo jungimas su vaizdu. Girdima daug pop hitų iš dešimtojo dešimtmečio, kai staiga jie gali būti sujungiami su grėsmingai skambančiais skudučiais (gal jie ir kitaip vadinami, mano neprofesionalios muzikės ausiai jie skamba taip), nors kadras tęsiamas vis dar tas pats, o įprastai toks muzikos pakeitimas vyktų kartu su kadro pakeitimu. Čia šios įprastos taisyklės yra laužomos. Šį filmą bandyta daryti vesterno stiliumi – yra vietų, kada šis užmojis pavyko.

Tenka plėšytis vertinant šį filmą. Nors ir eklektiškas, tačiau tikrai įdomus, neeilinis techniniu įgyvendinimu ir vien už tai nusipelnytų pagyrų ir gero įvertinimo. Tačiau pikta, kad tokia gera filmo vaizdinė medžiaga ir idėja iššvaistytos kuriant kvailus personažus. Nes ir pati tema savaime – apie atokiausius kampelius pasiekiančias korporacijas, bandančias nupirkti tenykščius žmones – yra aktuali. Ir bus vis aktualesnė ateityje. Tik fokusas į šią temą man šįkart visgi pasirodė esantis antrame plane. 6/10 (Airida)

„Moteris, kuri pabėgo“ (kor. „Domangchin yeoja“) – Labai mėgstu Pietų Korėjos kiną ir visada per „Kino pavasarį“ stengiuosi bent vieną tokį pažiūrėti. Šiemet jau maniau to nepadarysiu, nes vis tik labiau mėgstu įtemptus ir sukaustančius, o iš pasiūlos visi atrodė gan lėti ir ramūs. Na, bet neiškenčiau ir pasirinkau turbūt patį ramiausią, nes pagrindinė aktorė dar puikiai prisimenama iš filmo „Tarnaitė“. Pagrindinė veikėja lanko savo pažįstamas bei drauges ir tiesiog kalbasi. Tokia paprasta situacija iš tiesų kiek stebėtina jos pašnekovėms, nes moteris jau kuris laikas beveik su niekuo nesusitikdavo, o jei tai darydavo, tai tik kartu su savo vyru. Ji pasididžiuodama jį cituoja: „Jei myli, visada turi būti kartu“. Filmas tikrai lėtas, be pokalbių jame nieko daugiau neišvysime. Prie to prisideda ir kamera, kuri beveik visada statiška, tik retkarčiais pritraukia vaizdą, koncentruodama dėmesį, arba nutolina, išplėsdama scenos ribas ir tai, kas joje vyksta. Pagrindinė filmo tema – savęs realizacija, prisirišimas prie vieno asmens ir kiek tai yra sveika. Ar mokėsime gyventi, jei tai pasikeis? Kaip rasti geresnį balansą ir suprasti, jog atsakymas į tai nebus universalus, o slypi kiekviename iš mūsų. Veikti, neapsiriboti galima kartu ir mylint kitą. 5/10 (Titas) 

„Akinantis blyksnis“ (isp. „Destello bravio“) – filmas, kurio siužetą sunku nupasakoti, nes paprasčiausiai… jo nėra. Filmo centre Isa, kuri išklauso savo pačios (tarsi iš ateities) atsiųstą žinutę: „Virš kaimo nušvis akinantis šviesos blyksnis ir viską pakeis“, Čita, kuri panorsta išsilaisvinti, palieka vyrą (nors po gastrolių grįžta miegoti į tą pačią lovą); vyresnio amžiaus moteris, per savo vestuves neišgalėjusią įsigyti baltos suknelės ir kaip kompensaciją sau grąžinanti šią skolą, būrėja, tarsi išvystanti kažką, ko žiūrovai taip ir nepamato…

Veiksmo vieta – nedidelis miestelis kažkur Ispanijoje. Vidury niekur. Dažniausiai negyvai tuščias ir nejaukiai tylus. Veikėjų veiksmuose nėra aiškesnės logikos, nėra priežastinio ryšio – tai, ką jos (ir kartais jie) daro, dažniausiai niekaip nesusikabina su tuo, kas jau matyta, ir su tuo, kas rodoma toliau. Tiesiog – į vieną daiktą sulipdyti iš esmės paskiri epizodai. Vienintelis juos jungiantis dalykas yra veiksmo vieta ir keista mistinė nuotaika/ nuojauta – ar kaip ją bepavadinsi. Kažkas, kas tarsi tvyro ore, bet ko neįmanoma įvardyti, kažkas, ką, galbūt pamato būrėja, bet atsispindi tik jos nustebusiame ar net lengvai paklaikusiame veide.

Tai dar vienas filmas (šį kartą – ne lietuviškas, o ispaniškas), reikalaujantis nemažos fantazijos iš žiūrovų – taigi, didžia dalimi „pasidaryk pats“. Galbūt pajusite tą subtilią atmosferą, kuri kuriama ir tamsiu koloritu, naktiniais ar prieblandos vaizdais ir sunkiai paaiškinamu kartais švystelinčiu šarmu, o gal ir ne – tokiu atveju šis filmas ir teliks paskirų vaizdų samplaika. 4/10 (Viktė)