Per Berlyno kino festivalyje vykusią Kūrybingos Europos MEDIA dieną, visas dėmesys buvo skirtas skaitmeninėms inovacijoms. Kol Europos Komisija tęsia naujos realizacijos strategijų palaikymą, tam, kad įgyvendintų bendrąją skaitmeninę rinką, Europos komisaras Güntheris H. Oettingeris pabrėžė, kad teritorinis principas kino sektoriuje išliks. Tarp įmonių, dalyvavusių antrajame Europos Sąjungos remiamame eksperimente „diena ir pasimatymas“ (angl. day-and-date), kai filmas visur tą pačią dieną pradedamas rodyti kino teatruose, išleidžiamas DVD ir tampa prieinamas per išmaniąją televiziją, buvo ir Londone įsikūrusi įmonė „Curzon Home Cinema“. Anot šios įmonės vadovo Philipo Mordecai, kalbant apie kiną ir išmaniąją televiziją, „nėra kanibalizmo“, kadangi jie yra orientuoti į skirtingas tikslines grupes.

Vienas pirmųjų filmų, sėkmingai išleistas per „dienos ir pasimatymo“ projektą yra britų drama „45 metai“ (angl. „45 years“), kurioje vaidina Charlotte Rampling ir Tomas Courtenay. Internetu šį filmą pasižiūrėjo daugiausia už Londono ribų gyvenantys žiūrovai bei jauni tėvai, negalintys samdytis auklės. Tačiau „Curzon“ projekto rezultatai negali būti lyginami su kitomis Europos šalimis, kadangi Didžioji Britanija nėra didelė kitų Europos kalbų kino rinka. Tarptautinio Roterdamo kino festivalio direktorius Bero Beyeris taip pat išbandė simultanišką penkių festivalio filmų išleidimą, įskaitant ir vėlesnę klausimų – atsakymų sesiją su vienu iš režisierių. Šios avantiūros jis ėmėsi 45 kino teatruose visoje Europoje.

Tuo pačiu metu „Under The Milky Way International“ vienas iš įkūrėjų Pierre‘as – Alexandre‘as Labelle‘is koncentruojasi į filmus, kurių pasauliniai pardavėjai negali parduoti tam tikrose teritorijose. Jis surenka visus šiuos likučius ir gauna paramą už filmų skaitmenizavimą įvairiuose internetiniuose portaluose. Šio projekto tikslas – sužinoti, kiek pajamų galėtų uždirbti tokio tipo produkcija ir kuriose šalyse būtų galima sukurti įvairių skaitmeninių formų rinką.

Kitas Europos komisijos tikslas yra plėtoti strategijas ir startuolių paieškos mechanizmus, skirtus pažymėti filmus, kurių licencijos yra pasibaigusios, arba tuos, kurių autorių teisių savininkai yra sunkiai surandami. Planuojama sukurti panašią identifikavimo sistemą į tą, kuri dabar yra naudojama knygoms žymėti (ISBN). Projektas jau startavo su „The Content Map“ Didžiojoje Britanijoje ir „Offre Légale“ Prancūzijoje. Daugelio režisieriaus Keno Loacho filmų prodiuserė Rebecca O‘Brien, siekdama išprovokuoti autorių teisų turėtojus, patalpino vieną iš jo filmų Youtube svetainėje. Anot jos šiuo laikotarpiu filmas buvo daug dažniau pageidaujamas išmaniosios televizijos vartotojų.

„Teritorinis principas išliks, kadangi tai yra verslo modelio pagrindas kino sektoriuje“, pabrėžė G. H. Oettingeris Berlynalėje. Europos Komisija ketina remti tolesnes inovatyvių projektų ir technologijų iniciatyvas. G. H. Oettingeris pakvietė industriją prisidėti su savo kolektyvinėmis žiniomis, tam, kad kartu būtų dirbama prie skaitmeninės strategijos. Apibendrindamas jis konstatavo, kad Europos kinas yra „ kultūrinis autoritetas, ir to negalima nevertinti.“