Kine viskas yra politika. Pasakojama istorija, estetika, požiūrio taškas… taip pat ir žiūrovai. Iš Malio kilęs režisierius Ladjas Ly tai leido patirti su savo filmu „Vargdieniai“ (pranc. „Les Misérables“), kuris Prancūzijos kino salėse startuoja lapkričio 20 d. Juosta, pasakojanti apie policijos pareigūnų murkdymąsi Paryžiaus Montfermelio priemiestyje, jau pelnė ne vieno festivalio žiuri pripažinimą, įskaitant apdovanojimus, kuriuos parsivežė iš Kanų (žiuri prizas), Dovilio (Michelio D‘Ornano prizas už geriausią pirmąjį prancūzišką filmą) ir Jeruzalės (geriausias tarptautinis filmas). Be kita ko, būtent „Vargdieniai“ pasirinktas kaip Prancūzijos kandidatas į Oskarus geriausio tarptautinio filmo kategorijoje, aplenkęs tokius stiprius varžovus kaip Céline Sciammos „Liepsnojančios merginos portretas“ (pranc. „Portrait de la jeune fille en feu“) ar Alice Winocour „Proksima“ (pranc. „Proxima“).
Šie pasiekimai, gauti už filme rodomą pagalbos šauksmą dėl gyvenimo priemiesčiuose sąlygų, leido L. Ly jaustis tvirtai ir pakviesti Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną į šio filmo premjerą Kanuose. Kaip režisierius pasakoja prancūzų leidiniui „Première“, „jis [E. Macronas] gavo mūsų laišką ir pakvietė mus atvykti į Eliziejaus rūmus ir parodyti jam filmą. Atsisakiau. Aš jam pasiūliau verčiau atvykti į mūsų kino mokyklą Montfermelyje. Laukiame atsakymo“. Galiausiai susitikimas neįvyko, tačiau režisierius prezidentui nusiuntė filmo DVD. Ir šis filmas, cituojant prancūzų leidinio „Le Journal du Dimanche“ pranešimą, prezidentą „sukrėtė savo teisingumu“ iki tokio lygio, kad jis kreipėsi į vyriausybę su prašymu „kuo skubiau rasti idėjų ir būdų, kaip pagerinti gyvenimo sąlygas priemiesčių kvartaluose“.
Taigi, nereikia nuvertinti to, kokią įtaką kinas gali padaryti valdantiesiems: 2006 m. po Rachido Bocharebo filmo „Čiabuviai“ (pranc. „Indigènes“) seanso tuometinis Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas paprašė peržiūrėti nuo pat 1959 m. įšaldytą klausimą dėl pensijų mokėjimo buvusių Prancūzijos kolonijų karo veteranams, kovojusiems Prancūzijos daliniuose per II pasaulinį karą. Anot prancūzų leidinio „Libération“, Prancūzijos ir užsienio valstybių piliečiams mokamos karo pensijos kartais skyrėsi net 10 kartų, už identišką tarnybą pirmiesiems išmokant ženkliai daugiau. Galiausiai – tyrimai, statistika ar manifestacijos niekada taip nepaveikia politikų, kaip kino seansas prezidentūroje… Tačiau priemonės, kurių ėmėsi J. Chiracas, vis tik nebuvo pakankamos tam, kad visiškai panaikintų nelygybę tarp skirtingų tautybių už Prancūziją kovojusių karių. E. Macrono atveju – visiems buvo aišku, kad toks pareiškimas socialiniuose tinkluose sukels liūdnų ar besišaipančių reakcijų bangą.
Anot „Journal du Dimanche“, „Vargdienius“ (kurie, beje, turi labai mažai ką bendro su gerai žinomu Victoro Hugo romanu) jau suplanuota parodyti 36 šalyse, be to, „Amazon“ yra pateikę prašymą dėl šio filmo platinimo teisių JAV.
