71-osios Berlinalės auksinis lokys – drąsiam rumunų režisieriaus Radu Jude filmui

71-osios Berlinalės auksinis lokys – drąsiam rumunų režisieriaus Radu Jude filmui

Tarptautinė žiuri, kurią šiemet sudarė režisieriai Ildikó Eneydi, Nadavas Lapidas, Adina Pintilie, Mohammadas Rasoulofas, Gianfranco Rosi ir Jasmila Žbanić, priėmė sprendimą, kam turi atitekti 71-ojo Berlyno kino festivalio konkursinės programos prizai.

Primename, kad šiemet festivalis vyksta hibridiniu būdu – kovo 1-5 dienomis internete vyko industrijai ir žiniasklaidai skirtas renginys, o vasarą (birželio 9 – 20 d.) Berlinalės organizatoriai tikisi parodyti festivalio filmus atviruose lauko kino teatruose gyvai publikai. Todėl, nors laureatai paskelbti dabar, Berlinalės lokiai savo naujųjų šeimininkų rankose atsidurs vasarą – planuojama, kad apdovanojimų ceremonija įvyks stebint žiūrovams.

Kiek netikėtai (o galbūt kaip tik – gana tikėtai, kadangi Berlinalė paskutiniais metais nevengia itin atvirai išreikšto seksualumo kine) pagrindinis festivalio prizas – Auksinis lokys – atiteko rumunų režisieriaus Radu Jude komiškai dramai (?) „Nesėkmingas pasibarškinimas arba Prietrankų porno“ (rum. „Babardeală cu bucluc sau porno balamuc“), kuris pateisina savo pavadinimą – jam netrūksta nei trenktumo, nei atvirų prnografinių scenų.

Žiuri savo sprendimą argumentavo taip: „Auksinis lokys atitenka filmui, turinčiam retą, bet esminę savybę tapti ilgaamžiu meno kūriniu. Ekrane jis pagauna pačią esmę ir turinį, protą ir kūną, vertybes ir dabarties akimirkos šviežieną. Būtent šiuo žmonijos egzistavimo momentu.

Tai pasiekiama provokuojant mūsų laikmečio dvasią (pvz., kaip „Laikmečio dvasia“/ „Zeitgeist“) – skaldant jai antausius, kviečiant dvikovą. Ir tuo pačiu metu metami iššūkiai dabartiniam kinui supurtant – tuo pačiu kameros judesiu – mūsų socialinius ir kino papročius.

Tai išplėtotas filmas, tačiau tuo pačiu metu ir laukinis, išmintingas ir vaikiškas, geometriškas ir vibruojantis, imponuojantis geriausia prasme. Jis užpuola žiūrovus, sukelia nepritarimą, tačiau nieko nepalieka saugiu nuotoliu.“

Sidabrinis lokys – didysis žiuri prizas atiteko japonų režisieriaus Ryusuke Hamaguchi iš trijų atskirų nesusijusių segmentų sudėliotai romantinei dramai „Laimės ir fantazijos ratas“ (jap. „Guzen to sozo“). Anot žiuri, „Ten, kur dialogai ir žodžiai paprastai išsenka, šio filmo dialogai tik prasideda. Tai – kai einama vis giliau, taip giliai, kad sužavėti ir sunerimę mes imame savęs klausinėti: „Kiek dar giliau gali būti?“ Hamaguchi’io žodžiai yra substancija, muzika ir materija.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo netgi minimalistiškai: vyras ir moteris, o kartais – dvi moterys – stovi kambaryje baltomis sienomis. Tada scena įsivažiuoja ir kai ji juda į priekį, jautiesi taip, lyg visa visata, įskaitant ir tave patį, būtų tame pačiame paprastame baltame kambaryje“.

Sidabrinis lokys – žiuri prizas atiteko Marios Speth dokumentinei juostai „Ponas Bachmanas ir jo klasė“ (vok. „Herr Bachmann und seine Klasse“). Žiuri nuomone, „Kine savo dėmesį gali sutelkti į problemas berdamas druską ant žaizdos arba parodydamas viltį ir duodamas įkvėpimą, kaip pasiekti pozityvių pokyčių. Būtent tai yra strategija, kurią pasirinko šios švelniai stiprios dokumentikos režisierė.

Visada laikydamasis tinkamos distancijos filmas savo dėmesį sutelkia į tuos mūsų visuomenės „lauko darbininkus“, kurie apibrėžia svarbiausius mūsų vaikų formavimosi metus, darydami didelę įtaką jų požiūriui į gyvenimą. Matomas filmo režisierės akimis šis mokytojas yra unikalus – jis performuoja, suminkština ir sužmogina, ir  tuo žmogiškumu krizės ištiktą sistemą – mūsų europietišką švietimo sistemą –padaro daug efektyvesnę .

Filmas parodo kaip toli galima nueiti tiesiog su elementaria pagarba, nuoširdžiu bendravimu ir su ta magija, kurios turi visi geri mokytojai – įžiebiant aistros liepsną studentų širdyse, kuri pažadina jų fantaziją.“

Sidabrinis lokys už geriausią režiūrą atiteko vengrui Dénesui Nagy, Berlinalės programoje pristačiusiam karinį filmą „Natūrali šviesa“ (vengr. „Természetes fény“). Apdovanojimas skirtas už „Atstumiančius ir gražius kadrus, užburiančius vaizdus, įsimintiną režisūrą ir meistrišką kiekvieno kino meno kūrimo aspekto kontrolę, už pasakojimą, kuris peržengia savo istorinį kontekstą. Karo paveikslas, kuriame režisierius stebėtojo žvilgsniu mums dar kartą primena apie būtinybę rinktis tarp pasyvumo ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo.“

Festivalis jau anksčiau buvo skelbęs, kad nuo 2021 m. nebeliks geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus apdovanojimo – juos pakeitė lyčiai neutralūs geriausio pagrindinio ir geriausio antraplanio vaidmens apdovanojimai. Taigi, pirmoji apdovanojimą už geriausią pagrindinį vaidmenį pelnė vokiečių aktorė Maren Eggert už savo pasirodymą Marios Schrader režisuotoje romantinėje mokslinės fantastikos komedijoje „Tavo svajonių vyras“ (vok. „Ich bin dein Mench“). Žiuri apsisprendimą lėmė štai kas: „Jos pasirodymas ekrane mus sudomino. Jos šarmas mus pavertė empatiškais. O jos vaidybos paletė leido mums įsijausti, juoktis ir kelti klausimus. Nepastebimai prikeldama gyvenimui tobulą scenarijų, palaikoma savo nuostabių kolegų ir režisierės, ji sukūrė įsimintiną personažą, su kuriuo galime susitapatinti – leisdama mums galvoti apie savo dabartį ir ateitį, mūsų santykius ir apie tai, ko mes iš tikrųjų norime iš savęs“.

Sidabrinis lokys už geriausią antraplanį vaidmenį taip pat atiteko moteriai, taip tarsi paneigiant išankstinius nuogąstavimus, kad vaidybos kategorijų sujungimas į vieną lems visišką vyrų dominavimą, kaip kad daugeliu atvejų yra lyčiai neutralioje režisūros srityje. Geriausią antraplanį vaidmenį atliko vengrų režisieriaus Bence’o Fliegaufo hipnotizuojančioje septynių fugų dramoje „Miškas – aš regiu tave visur“ (vengr. „Rengeteg – mindenhol látlak“) pasirodžiusi aktorė Lilla Kizlinger. „Tarp gausybės iškilių miniatiūrinių vaidmenų filme „Miškas – aš regiu tave visur“, vienas mums pasirodė ypač stiprus ir įsimintinas. Lilla Kizlinger grakščiai ir su apgaulinga natūralia šviesa ant savo jaunų pečių neša ypatingą atsakomybę. Vien tik savo vaidyba, vien tik savo intensyviu pasirodymu ji plėšia paslėptus scenos paviršiaus sluoksnius, iš tiesų apibrėždama už šio filmo slypintį motyvą – stingdančią pasaulio, kurį šiandienos vaikai paveldi iš mūsų, suaugusiųjų, grėsmę. Užuot sakydama mums, aiškindama mums, ji įgyvendina daug sudėtingesnę užduotį augindama mumyse poreikį galvoti apie persekiojančius, nerimą keliančius klausimus apie mūsų dabartį. Ji užbūrė mus ir šiuo užkerėjimu privertė mus susimąstyti“, prizo paskyrimą motyvavo žiuri.

Sidabrinis lokys už geriausią scenarijų skirtas korėjiečiui Hong Sangsoo, režisavusiam ir rašiusiam juoda baltos dramos „Pristatymas“ (kor. „Inteurodeoksyeon“) scenarijų – pernai jis iš Berlyno išsivežė Sidabrinį lokį už geriausią režisūrą. „Labiau nei pasakodamas istoriją ar efektyviai pastūmėdamas pasakojimą, šis scenarijus sukuria tuos momentinius intervalus tarp vieno ir kito veiksmo, kur, vieną akimirksnį, staiga atskleidžiama paslėpta tiesa apie žmogaus gyvenimą – skaisti ir šviesi“ – tokie buvo žiuri argumentai skiriant šį prizą.

Sidabrinis lokys už didžiausią meninį indėlį skirtas ribas tarp dramos, dokumentikos ir mokumentikos trinančio Alonzo Ruizplacios „Filmo apie policininkus“ (isp. „Una pelicula de polícias“) montažo režisieriui Ybránui Asuadui. „Sidabrinis lokys už didžiausią meninį indėlį skirtas meistriškai montažo koncepcijai drąsaus, inovatyvaus kino kūrinio, trinančio ribas tarp fikcijos ir realybės, ir narsai tyrinėjančio kino kalbos galimybes keisti mūsų perspektyvą į pasaulį. Atlikdamas pagrindinį vaidmenį atkleidžiant kino kūrėjo unikalią viziją montažas įgudusiai dekonstruoja daugybinius kasdienybės ir kalbos sluoksnius tam, kad pasiūlytų giluminius, susimąstyti priverčiančius žvilgsnius į vieną kontroversiškiausių Meksikos institucijų.“

2021 m. Berlyno kino festivalio laureatų sąrašas:

Pagrindinė konkursinė programa:

Auksinis lokys – geriausias filmas:

„Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (rum. „Babardeală cu bucluc sau porno balamuc“, rež. Radu Jude/ Rumunija, Liuksemburgas, Kroatija, Čekija)

Sidabrinis lokys – Didysis žiuri prizas:

„Laimės ir fantazijos ratas“ (jap. „Guzen to sozo“, rež. Ryusuke Hamaguchi/ Japonija)

Sidabrinis lokys – Žiuri prizas:

„Ponas Bachmanas ir jo klasė“ (vok. „Herr Bachmann und seine Klasse“, rež. Maria Speth/ Vokietija)

Sidabrinis lokys – geriausia režisūra:

Dénes Nagy („Natūrali šviesa“, vengr. „Természetes fény“ / Vengrija, Latvija, Prancūzija, Vokietija)

Sidabrinis lokys – geriausas pagrindinis vaidmuo:

Maren Eggert („Tavo svajonių vyras“, vok. „Ich bin dein Mench“, rež. Maria Schrader/ Vokietija)

Sidabrinis lokys – geriausias antraplanis vaidmuo:

Lilla Kizlinger („Miškas – aš regiu tave visur“, vengr. „Rengeteg – mindenhol látlak“, rež. Bence Fliegauf/ Vengrija)

Sidabrinis lokys – geriausias scenarijus:

Hong Sangsoo („Pristatymas“, kor. „Inteurodeoksyeon“, rež. Hong Sangsoo/ Pietų Korėja)

Sidabrinis lokys – didžiausias meninis indėlis:

Ybrán Asuad, montažo režisierius („Filmas apie policininkus“, isp. „Una pelicula de polícias“, rež. Alonzo Ruizplacios/ Meksika)

 

 

Parengta pagal Berlyno kino fetivalio spaudos pranešimą

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles