„Scanorama“ pristatė naująjį sezoną: laukia atradimų festivalis

Iki Europos šalių kino forumo „Scanorama“ lieka mažiau nei dvi savaitės. Lapkričio 7 d. festivalis startuos Vilniuje, o nuo lapkričio 14 d. persikels ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Šiemet programoje – per 100 rinktinių filmų, kurie įprastuose kino teatrų repertuaruose pasirodo labai retai.

„Kai programa susiklosto, joje neišvengiamai atsiskleidžia pagrindinės filmus įkvėpusios temos, kino kalbos paieškos linijos, tradicijų ir naujovių priešpriešos. Šių metų filmai kaip jautrus veidrodis atspindi įvairiausius senosios Europos gerovės valstybių ir jomis sekančių jaunesniųjų sesių sopulius: socialinę atskirtį, kūrybinę frustraciją, egzistencinę vienatvę išmaniųjų komunikacijų kontekstuose, ketvirtosios revoliucijos ir robotizacijos grėsmes žmonių santykių tikrumui. Esu tikra, savo filmus „Scanoramoje“ atras ir rafinuoti kino gurmanai, ir festivalinio kino naujokai. Noriu palinkėti vieno – išdrįskite save nustebinti, pažinti kino kalbos įvairovę, atrasti skirtingus stilius ir temas. Tebūna tai jums atradimų festivalis“, – sako „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Atradimų ieškoti padės festivalio mecenato, draudimo bendrovės „If“ sukurtas išmanusis įrankis – Kinoatenderis.lt. Tai platforma, kurioje galima patogiai ir greitai susikurti savo filmų sąrašą, vienu ekrano paslinkimu pasirenkant ar atmetant platformoje pateikiamą filmą. Prieš metus šiuo įrankiu pasinaudojo daugiau kaip 14 tūkst. žiūrovų.

Svarbiausių kino festivalių gigantai

Nuolatiniai festivalio lankytojai patvirtins – „Scanoramos“ žiūrovai labiausiai laukia ryškių, aukščiausią kritikų įvertininimą pelniusių pastarųjų metų filmų iš Europos, ypač Skandinavijos. O šiemet skandinaviško kino programoje „Naujienos iš Šiaurės“ rikiuojasi ypatingai garsūs vardai.

Visų miestų žiūrovai galės pamatyti ilgai lauktą naujausią Roy‘aus Andressono filmą „Apie begalybę“. Ši Įspūdinga odė ir rauda suka amžinybės kaleidoskopą ir tęsia amžinąjį pasakojimą apie neįveikiamą žmogiškosios būties trapumą.

Apie giliai paslėptas traumas savaip kalba vienas produktyviausių šiuolaikinių norvegų režisierių – Hansas Petteris Molandas, „Scanoramoje“ asmeniškai pristatysiantis Pero Pettersono romano „Vogti arklius“ ekranizaciją. Įstabios gamtos fone vykstanti epinė brandos drama aprėpia platų žmogiškų jausmų spektrą nuo meilės iki netekties, nusivylimo ir kaltės. Beje, nemažai šio filmo scenų buvo filmuota Lietuvoje.

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica šiemet vėl lankysis festivalyje ir pristatys naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“. Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves. Įrašų autentiką virš savo režisūrinio balso iškeliantis S. Loznica žiūrovams užduoda nejaukų klausimą: ar dar ilgai girdėsime protu nesuvokiamos anų laikų isterijos aidą?

Kitaip į pasaulį žvelgia rusų režisierius Kantemiras Balagovas, filme „Ilgšė“  keliantis žmogiškumo klausimus. Šiemet Kanuose režisierius pelnė du apdovanojimus – tai rodo neeilinę jauno režisieriaus brandą, gebėjimą į trauminę praeitį žvelgti šiuolaikiškai ir viltingai.

Mėgstantys klasikinį kiną, gražiai papasakotą istoriją, stiprius charakterius ir išraiškingą estetiką turėtų nepraleisti filmų „Šeimos paslaugos“ (rež. Werner Herzog), „Nepaprasta Maronos kelionė“ (rež. Anca Damian), „Lara“ (rež. Jan Ole Gerster), „Sonja. Baltoji gulbė“ (rež. Anne Sewitsky), „Dievas yra, jos vardas Petrunija“ (rež. Teona Strugas Mitevska).

Išraiškingas moterų balsas – kine ir už jo ribų

Neatsitiktinai šiųmetėje „Scanoramoje“ gausu gilių ir įdomių moteriškų personažų, grąžinančių pasauliui drąsą ir būtinybę apginti žmogiškumą. Nemažai jų – sukurtos talentingų moterų režisierių: „Suvenyras“ (rež. Joanna Hogg), „Irina“ (rež. Nadejda Koseva), „Agnesės meilė“ (rež. Silja Hauksdóttir), „Psichozė“ (rež. Marie Grahtø), „Marijos rojus“ (rež. Zaida Bergroth). Filmuose pasakojamas skirtingose socialinėse realybėse gyvenančių moterų istorijas vienija ryžtas siekti savo tikslų ir šaltį tirpdantis jausmų tikrumas.

Moterų balsas girdėsis ne tik kino salėse, bet ir atviruose „Scanoramos krypčių“ renginiuose. Vienas tokių – konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?”, kurios metu Skandinavijos šalių kino industrijos ekspertai pristatys gerąją praktiką savo šalyse iš istorinės perspektyvos, o Lietuvos atstovai supažindins su padėtimi mūsų audiovizualiniame sektoriuje. Renginį inicijuoja neformali grupė „Moterys Lietuvos kino industrijoje“.

Kviečia pažinti kino virtuvę

Industrinių renginių serija „Scanoramos kryptys“ kino profesionalus ir pradedančiuosius pakvies nemokamai semtis vertingų žinių apie improvizaciją, debiutuojančio režisieriaus iššūkius, kino kalbos paieškas, animacijos subtilybes.

Plataus tarptautinio pripažinimo sulaukęs norvegų kino režisierius Hansas Petteris Molandas savo meistriškumo seminarą pavadino Oscaro Wilde’o citata: „Būk savimi. Buvimas kitu jau užimtas“. Šių metų Berlyno kino festivalio „Sidabrinį lokį“ už ypatingą meninį indėlį (filmas „Vogti arklius“) pelnęs režisierius pasidalys kūrybinės meistrystės patarimais ir apžvelgs filmavimo Lietuvoje patirtį. Vokiečių režisierius Tomas Lassas seminare „Improvizacija kine“ mes iššūkį surežisuoti filmą be scenarijaus, o filmo „Krytis“ komanda savo meistriškumo dirbtuvėse papasakos apie gerąją režisūros, prodiusavimo, scenarijaus rašymo praktiką visose filmo gamybos fazėse: plėtojant projektą, ruošiantis filmavimams, dirbant aikštelėje, montuojant ir išleidžiant filmą į ekranus.

Lietuvių premjeros ir konkursinė trumpametražių filmų programa

Artėjančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ tradiciškai bus pristatyti ir naujausi lietuvių kino darbai. Tai ir pirmasis vaidybinis kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“, ir trys puikios dokumentinės juostos: režisieriaus Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“, Aloyzo Jančoro „Tulpių laukas“ ir Akvilės Gelažiūtės „Neregėta Europa“.

Jauniausių kūrėjų pasiekimus tradiciškai apžvelgs konkursinė trumpametražių filmų programa „Naujasis Baltijos kinas“, šiemet atvėrusi savo vartus visų Baltijos jūros regiono šalių kūrėjams. Programoje – 19 filmų, iš kurių 5 pristato jaunieji lietuvių režisieriai.

Pabendrauti su režisieriais

Pratęsti pažintį su filmų kūrėjais bus galima ir pagrindinėje festivalio būstinėje – Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“, kur pertraukų tarp seansų metu vyks „Kino klubo“ pokalbiai. Pabendrauti su žiūrovais ruošiasi Hansas Petteris Molandas (filmo „Vogti arklius“ režisierius), Richardas Hobertas (filmo „Paukštininko sūnus“ režisierius), Laila Pakalniņa (filmo „Šaukštas“ režisierė), Sergejus Loznica (filmo „Valstybinės laidotuvės“ režisierius), Akvilė Gelažiūtė (filmo „Neregėta Europa“ režisierė), Vytautas V. Landsbergis (filmo „Vanago portretas“ režisierius) ir Mantas Kvedaravičius (filmo „Partenonas“ režisierius).

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–24 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Nuotraukos – festivalio organizatorių.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles