Praėjusią savaitę Prancūzijos kino teatruose pradėtas rodyti geriausiu lietuvišku filmu gimtinėje neretai tituluojamas pirmasis Igno Jonyno ilgametražis filmas „Lošėjas“. Varšuvos kino festivalyje specialiuoju prizu apdovanota ir dvi lietuviškas Sidabrines gerves (geriausias filmas ir geriausias aktorius) laimėjusi juosta prancūzams kol kas tokio didelio susižavėjimo kaip mums nekelia. Tačiau kaip ten bebūtų, pačių prancūzų žiniasklaida pripažįsta, kad Baltijos šalių filmas Prancūzijoje – retas reiškinys, todėl vien jau dėl to nusipelno šiokio tokio dėmesio.

Bene informatyviausio laisvalaikio gido „Pariscope“ rubrikai „Première“ užkliuvo niūri filmo atmosfera: „Dvilypė moralė, klestinti korupcija, švininis dangus – nelabai belieka ką ir gelbėti. […] Neseniai pasirodžiusiame, pvz., „Leviatane“ bent jau yra nors kiek humoro ir šiokia tokia romantinė ambicija“. ( Įvertinimas – 1/4).

Kiti „Pariscope“ nurodomi šaltiniai lietuvišką filmą vertina įvairiai. „StudioCiné Live“ rašo, kad iš reklamos į kiną atėjęs I. Jonynas sėkmingai naudoja vizualinius efektus, tačiau jo filmas per daug šiurkštus, kad sugebėtų įtikinti. „Metant kaltinimą plačiai paplitusiai korupcijai ir moraliniam bankrotui, per daug pasilieka ant daiktų, jausmų ir dilemų paviršiaus.“ (Įvertinimas – 2/4)
„Télérama“ atkreipia dėmesį į charizmatišką pagrindinio vaidmens atlikėją Vytautą Kaniušonį. Tačiau filmo vertinimas kandus: „Norite didelės pesimizmo dozės? „Lošėjas“, metantis pavojingą kaltinimą visuomenei ir žmogaus prigimčiai, prisidengęs trilerio kauke, pramuš visomis kryptimis. […] Nepaisant kai kurių akį rėžiančių scenų, nufilmuotų vimdančia ratu besisukančia ar šokčiojančia kamera, filmas mus užtikrintai veda gilyn į moralinę naktį, neužtikrintos aušros link.“ (Įvertinimas – 2/4)

Prasčiausią atsiliepimą apie „Lošėją“ publikavo „Le Monde“. „Net ir su geriausiais ketinimais […] negalime rekomenduoti šio filmo, kadangi jo peržiūra yra tikras išbandymas. Atrodo, kad Jonynas mėgaujasi išpurvindamas ir užtamsindamas vaizdą, ir taip suteikdamas savo filmui itin sunkiai pakeliamą pilkšvai melsvą atspalvį.“ (Įvertinimas – 0/4)

Tačiau ne visi tokie kritiški kaip „Le Monde“. Ko gero palankiausiai apie šį lietuvišką filmą atsiliepia „A voir à lire“, lygindamas jį su Martino Scorsese‘s „Bėgti nuo mirties“ („Bringing Out of Dead“, 1999 m.) ir negailintis pagyrų debiutuojančiam režisieriui už „kvapą gniaužiančią“ kadruotę, sklandų vaizdo montažą pereinant iš vieno plano į kitą, tikslius kameros judesius, užkadrinių balsų išnaudojimą, nors ir pastebima, kad kai kada žaidimas techniniais aspektais atrodo perteklinis ir neypač reikalingas (scena, kai kamera sukasi ratu aplink vienas priešais kitą ligoninės kieme stovinčius Vincentą ir Ievą). Nors ir įvardijamas kaip „tamsus, labai tamsus, praktiškai jokios vilties nepaliekantis“ filmas, „Lošėjas“ vertinamas kaip atitinkantis tokio tipo (film noir) kriterijus. „Galime to [tokios visuomenės] nenorėti matyti, laikyti tokį šaltą portretą kraštutiniu, kartu su slystančiais kameros judesiais, su personažais, nuolat atsiduriančiais už kadro, niekada nerandančiais sau vietos. Nepaisant to, peržiūra sukrečia, supurto.“ (Įvertinimas – 3/4)

„Criticat“, kaip ir jau minėtas „A voir à lire“, gyrė filmą už originalų užkadrinių balsų išnaudojimą, išlaikytą įtampą, impozantišką pagrindinio vaidmens atlikėją, tačiau liko nusivylę filmo pabaiga – jų nuomone, režisierius galėjo geriau išnaudoti šiaip jau gana klasikinį scenarijų (neįmanomas kaltės išpirkimas) ir leisti savo pagrindiniam personažui atsikvėpti, o tada vėl išmušti iš pusiausvyros, ko buvo galima tikėtis iš pirmos filmo dalies. (Įvertinimas – 2/4)

O kaip apie lietuvišką filmą atsiliepia apie kiną rašantys prancūzų tinklaraščiai? „Dailymars“, įvardijusiam Vytautą Kaniušonį kaip „charizmatišką barzdočių“ ir jo vaidinamą Vincentą prilyginusiam Harvey Keitelio vaidmeniui filme „Blogas leitenantas“ („Bad lieutenant“, 1992 m.) ir Nicolo Cage‘o vaidinamam Frenkui Pyrsui, „A voir à lire“ jau minėtame filme „Bėgti nuo mirties“, „Lošėjas“ paliko įspūdį – tai kietas ir ikonografiškas trileris, leidžiantis susipažinti su prancūzams dažnai vis dar savaip egzotiškos ir neregėtos Lietuvos vaizdais. Priešingai nei „A voir à lire“, begalinį kameros sukimą 360 laipsnių kampu apie pagrindinius filmo personažus „Dailymars“ įvardija kaip vieną įspūdingiausių filmo scenų (o kiek rimtai reikėtų vertinti pareiškimą, kad ši scena nušluosto nosį Peteriui Jacksonui ir Claude‘ui Lelouchui – atskiras klausimas). „Lošejas“ taipogi giriamas už išlaikytą įtampą ir nenuklydimą į sentimentalumą. „Dailymars“ nuomone, „Lošėjas“ turėtų sulaukti perdirbinio Holivude. (Įvertinimas – 3/5)

„Le blog de cinema“ nuomone, lietuviškame filme gana neblogai panaudotos nors ir ne originalios, tačiau efektyvios kinematografinės priemonės: kadruotė, dekoracijų panaudojimas, sodrūs arba šalti tonai, elektroninės muzikos parinkimas, sukuriantis efektingą garso takelį, įspūdingas kameros judesys. Šis tinklaraštis taip pat išskiria ratu judančios kameros epizodą, kaip vieną gražiausių filme, padedančių atskleisti personažų vidinę būseną – kontrolės praradimą. Tačiau būtent tai, esą, ir yra „Lošėjo“ problema – režisūra per daug pasitiki vizualine filmo puse. Žiūrovams sunku pajusti empatiją pagrindiniams personažams, persiimti jų emocijomis. Todėl net ir morališkai šiaip jau smerktini veikėjų poelgiai nebūtinai bus kritikuojami. Iš esmės pagrindinis šios recenzijos kritikos akcentas – tai, kad labiau buvo susitelkta į formą, o ne į turinį. Tačiau bendrai vertinant pažymima, kad „Lošėjas“ – estetiškai pastatytas filmas, kurį malonu žiūrėti; istorija yra pakankamai išvystyta – bent jau tol, kol žiūrovai nebandys ieškoti patikimesnių moralinės atsvaros taškų ar įsijausti į pagrindinius personažus. (Įvertinimas – 6,2)

„L‘heure de la sortie“ tinklaraštis, priešingai nei „Dailymars“ mano, kad vietoj trilerio, I. Jonynas nukrypo į melodramą. Šio tinklaraščio nuomone antroje filmo dalyje sulėtėjęs tempas sukuria panašią nuotaiką, kokia juntama Larso von Triero filmuose ir Thomas‘o Vinterbergo juostoje „Šventė“ („Festen“). Reziumuojant rašoma: „Režisierius rodo savo filmo personažus, pasiklydusius negailestingame pasaulyje. Pradėdamas įtraukiančiu trileriu, vėliau jis vis tik renkasi socialinę melodramą, kur žiaurumas yra antroji žmogaus prigimtis. Tai kelia šiurpą, tačiau tai – puikus kinas“. (Įvertinimas – 3,5 / 5)

Apibendrinant galima pastebėti, kad visi be išimties Prancūzijos recenzentai gyrė charizmatiškąjį Vytautą Kaniušonį. Dėl kitų filmo aspektų nuomonės išsiskyrė – tai, kas vienų buvo įvardyta kaip filmo privalumai (kameros sukimas ratu, slogi, film noir filmo atmosfera), kitų buvo įvertinta kaip trūkumai. Tačiau nors ir akivaizdu, kad Prancūzijos kritikai yra matę ir geresnių filmų ir savo „Lošėju“ mes per daug jų nenustebinome, vis tik vyraujantys įvertinimai nėra patys prasčiausi. Belieka palinkėti, kad „Lošėjas“ kino tėvynėje rastų savą auditoriją.