Mėnesio režisierius. Jamesas Wanas

Balandžio mėnesį ne tik pabunda gamta iš žiemos miego. Galiausiai kino ekranuose pradeda dominuoti patys laukiamiausi pirmojo pusmečio kino projektai, į kuriuos kino studijos įdeda išties nemažai vilčių. Vienu tokiu projektu laikomas studijos „Universal“ kino hitas „Greiti ir įsiutę 7“ (angl. „Furious 7“), kurio kelias į kino ekranus buvo ganėtinai sunkus. Tačiau nepaisant visų išbandymų, projektas pasieks Lietuvos ir viso pasaulio kino teatrus jau balandžio 3 dieną, o jo kūrėjas, Jamesas Wanas, tapo mūsų portalo išrinktu balandžio mėnesio režisieriumi.

Su kuo labiausiai asocijuojasi Jameso Wano vardas? Visi pasakys, jog tai yra siaubo žanro filmų meistras, kuriam šiuo metu nėra lygių. Ir tai būtų tiesa, todėl toks pasirinkimas šio mėnesio režisieriaus rubrikai nėra iš piršto laužtas. Visgi, kino kūrėjas perlipa savo galimybių ribas ir pristato žiūrovams visiškai kitokio žanro filmą, kuris be abejonės taps dideliu šuoliu jo karjeroje. Na, o mes trumpai aptarsime jo dešimtmetį trunkančią karjerą ir filmus, kurie nudžiugino milijonus kino mylėtojų visame pasaulyje.

Jaunystė ir kino kelio pradžia

Jamesas Wanas gimė 1977 metais Malaizijoje, Kučinge ir gyveno ten su savo tėvais iki pat Šv. Tomaso pagrindinės mokyklos užbaigimo. Po to šeima išsikraustė gyventi į Australiją, Melburną, kur aštuoniolikmetis Jamesas pradėjo lankyti kino studijas. Priimti tokį žingsnį jį paskatino meilė seniems siaubo filmams ir taip vadinamiems „slašeriams“ (angl. slasher), kaip „Penktadienis 13-oji“ (angl. „Friday the 13th“), „Košmaras guobų gatvėje“ (angl. „A Nightmare on Elm Street“) ir „Helovinas“ (angl. „Halloween“). Ten jis susipažino su savo dabar geriausiu draugu ir kolega Leighu Whannellu, su kuriuo jis bendradarbiauja beveik visuose savo projektuose.

Baigiamuoju Jameso Wano darbu tapo scenarijus filmui „Pjūklas“ (angl. Saw“) ir trumpametražis filmukas, kuriame parodyta visa jaunojo režisieriaus vizija. Šis jo bandymas pavergti egzaminuotojus nebuvo nepastebėtas, todėl būsimam siaubo žanro meistrui buvo pasiūlyta galimybė keliauti į Holivudą ir pristatyti savo projektą tuo metu dar tik stojančiai ant kojų studijai „Lionsgate“.

Netikėtas hitas „Pjūklas“

Jau dabar kultiniu tapęs „Pjūklas“ galėjo ir neišvysti dienos šviesos kino ekranuose. Po to, kai režisierius buvo nusiųstas į JAV pokalbiui su studijos „Lionsgate“ vadovais, jie ganėtinai skeptiškai žiūrėjo į galimybę išleisti filmą į kiną. Kaip dažniausiai būdavo su mažo biudžeto filmais, jie iš karto buvo išleidžiami į DVD arba pasirodydavo televizijoje. Juosta studijai kainavo vos 1,2 milijonus dolerių, o filmo prodiuseriai netikėjo šio filmo komerciniu potencialu, tačiau po ilgų ir gana varginančių Jameso Wano pastangų, galiausiai buvo leista filmui pasirodyti JAV. Ir, visų nuostabai, juosta startavo su trenksmu. Filmas startavęs 2004 m. užsidirbo visame pasaulyje 103 milijonus dolerių, iš kurių 55 mln. tėvynėje.

Tai tapo tikru fenomenu ir jaunojo režisieriaus karjeros tramplinu. Filmas galėjo pasigirti itin realistišku požiūriu į skausmą ir originaliai pateikta smurto ir kančių idėja. Visos detalės buvo sukurtos taip, jog iki pat pabaigos žiūrovai negalėtų nuspėti juostos finalo ir viso žaidimo tikslo. Filme pagrindiniame vaidmenyje nusifilmavo J. Wano bičiulis L. Whannellis, kuris kartu prisidėjo ir prie filmo scenarijaus plėtojimo.

Po tokios stulbinančios sėkmes, režisieriui buvo pasiūlyta sutartis dėl antros dalies, tačiau jaunas kino kūrėjas atsisakė tokios galimybės, nes norėjo save realizuoti kituose projektuose. Tačiau jis neapleido būsimos franšizės ir prisidėjo tiek prie scenarijų rašymo, tiek prie kitų dalių prodiusavimo. Su kiekvienu nauju filmu buvo galima iš arčiau susipažinti su pirmoje juostoje pristatytais personažais ir paties žaidimo principu. Dar šešios dalys sugebėjo viską sudėti į vieną didelę mozaiką ir galiausiai atskleisti žiūrovui visą tiesą. Bendrai, visiems filmams sukurti studija išleido 65 milijonus dolerių įskaitant ir finalinės dalies išlaidas už trimatę erdvę. Visi filmai visame pasaulyje sugebėjo užsidirbti 878 milijonus dolerių, iš kurių 416 mln. priklauso JAV žiūrovams. Tai išties stulbinantys skaičiai, apie kuriuos Jamesas Wanas rašydamas savo baigiamąjį darbą nė negalėjo pagalvoti. Kalbama, jog „Pjūklas“ gali sugrįžti į kino ekranus 2016 metais.

Nenusisekę projektai

Atsisakęs toliau plėsti „Pjūklo“ franšizę režisieriaus kėdėje, Jamesas Wanas pasiryžo iš karto nušauti du zuikius vienu šūviu ir visus 2005 m. ruošėsi kurti savo paties parašyto scenarijaus siaubo filmą „Mirtina tyla“ (angl. „Dead Silence“) ir įtampos kupiną trilerį „Mirtinas nuosprendis“ (angl. „Death Sentence“). Kiekvienas filmas kainavo po 20 milijonų dolerių, ir tapo tikra našta būsimam siaubo žanro virtuozui.

Pirmiausia į kino ekranus atkeliavo ilgai brandintas ir itin artimas režisieriui filmas „Mirtina tyla“, kuris kino teatruose pasirodė gana nesėkmingai. Filmas sugebėjo užsidirbti vos tik 22 milijonus visame pasaulyje ir atnešti nemažai nuostolių kino studijai. Situacija išgelbėjo DVD pardavimai, kurie atpirko visas produkcijos išlaidas.

Tačiau filmas ir jo kokybė buvo labai aukšto lygio, nes režisierius norėjo žiūrovams pateikti senosios siaubo mokyklos pavyzdį, kaip turi atrodyti bauginantys ir gana kraupūs filmai. Jis pasinaudojo kaip įmanoma tikroviškesniais elementais. Kad atkurtų savo sugalvotą idėją, kino kūrėjas užsiprašė net 300 skirtingų lėlių. Jis labai paniškai dar nuo vaikystės bijodavo lėlių, o pamatęs kultinį 1990 m. pasirodžiusį siaubo filmą „Tai“ (angl. „It“) pagal S. Kingo romaną, jis pradėjo bijoti ir klounų. Tačiau, grįžkime prie lėlių ir priežasties, kodėl J. Wanas pasirinko būtent lėles. Pasak kino kūrėjo, jis taip norėjo visam pasauliui parodyti, kokios jos yra kraupios ir kaip gali išgąsdinti žmogų vien savo pavidalu. „Panaudojau lėles, nes norėjau, jog visi pajustų mano baimę ir suvoktų, kad jose slypi tikra mistika“, – kalbėjo režisierius per filmo premjerą Los Andžele.

Filmas tapo išskirtiniu savo žanro atstovu, nes nebandė kopijuoti dar tais metais populiarių mistikos žanro japonų filmų perdirbinių, kaip „Skambutis“ (angl. „The Ring“), „Pagieža“ (angl. „The Grudge“) ar „Užraktas“ (angl. „Shutter“). Jame nebuvo jokių kompiuterinių efektų, o vien tik klasikinio siaubo žanro modelio sukurti elementai, kurie sugebėjo išties gąsdinti. Kraupi atmosfera, gerai parinkta muzika, puikūs vaizdai, garso elementai ir scenarijus, kuris iki pat filmo galo neatskleidžia juostos pagrindinės idėjos.

Antru nenusisekusiu režisieriaus projektu tapo įtampos kupinas ir labai brutaliai niūrus trileris „Mirtinas nuosprendis“, kuriame visu gražumu buvo galima mėgautis nepaprasta Kevino Bacono vaidyba ir pačiu tamsiausiu jo karjeros personažu. Nors ir koks populiarus JAV yra K. Baconas, tačiau net ir jis nesugebėjo padėti filmo komerciniam potencialui. Juosta buvo sutriuškinta konkurentų ir užsidirbo vos tik 17 milijonų dolerių visame pasaulyje. Tai buvo visiškas režisieriaus ir aktoriaus karjeros dugnas, nes tiek vienam, tiek kitam po to buvo sunku atsitiesti.

Pats filmas pademonstravo puikų „keršto“ temos pavyzdį ir sugebėjo įtraukti nuo pradžios iki pat galo. Niūrus filmas, kuriame nėra vietos jokiam džiaugsmui. Kaip ir savo ankstesnėse juostose, kino kūrėjas pabandė pateiktį viską kaip įmanoma tikroviškiau, todėl tiek gaudynės, tiek susišaudymai ir smurtinės scenos atrodo gana realiai. Kad viskas atrodytų taip autentiškai, filmo kūrėjas ilgai konsultavosi su medikais ir šaunamųjų ginklų specialistais, kurie ir padėjo jam sukurti tokį tikrovišką filmo pavidalą.

Po šitų dvejų kokybiškų, bet pelno neatnešusių filmų, režisierius paėmė kūrybines atostogas ir susitelkė į „Pjūklų“ prodiusavimą.

Karjeros atgimimas ir siaubo karaliaus titulas

Po trijų metų pertraukos nuo režisūros ir savo tolesnės karjeros apsvarstymo, Jamesas Wanas studijai „FilmDistrict“ pristatė dar vieną savo draugo L. Whannellio scenarijų, kuris buvo atmestas studijos „Warner Bros.“ ir „Lionsgate“ po kelių kino kūrėjo patirtų fiasko. Tai filmo „Tūnąs tamsoje“ istorija sužavėjo ne tik „Pjūklo“ režisierių, bet ir nepriklausomos studijos vadovus, kurie skyrė 1,5 milijono dolerių. Filmas buvo audringai sutiktas viso pasaulio siaubo žanro gerbėjų ir kritikų, o taip pat sulaukė ir visai geros komercinės sėkmės, kuri kadaise lydėjo su panašiu biudžetu jo pirmąjį pilnametražį filmą „Pjūklas“. Pagrindinius vaidmenis atliko Patrickas Wilsonas ir Rose Byrne.

Filmas galėjo pasigirti visiškai išskirtine tema – astralinėmis kelionėmis, o taip pat sugebėjo puikiai išgąsdinti žiūrovus tam tikrais sprendimais ir filmavimo technika, kurią režisierius naudojo dar 2006 m. prie filmo „Mirtina tyla“. Taip Jamesas Wanas pridėjo rankas prie dar vienos puikios ir, kas svarbiausia, pelningos kino franšizės. 2013 metai mus pasiekė tęsinys, kuris buvo sutiktas dar audringiau, o ir finansiškai taip pat tapo pelningu darbu. Jo biudžetas siekė vos 5 milijonus dolerių, o uždarbis viršijo 160 milijonų dolerių.

Apskritai, 2013 metai režisieriui tapo itin vertingi. Jis rugpjūčio mėnesį pristatė vieną baisiausių per dvidešimt metų siaubo filmą „Išvarymas“ (angl. „The Conjuring“), kuris visame pasaulyje sugebėjo užsidirbti neregėtus 318 milijonų dolerių. Tai vienas pelningiausių visų laikų siaubo žanro filmų ir kol kas pats pelningiausias režisieriaus projektas. Filmas, paremtas tikrais įvykiais, pasižymėjo klasikiniu siaubo žanro kanonų paisymu, o kameros darbas buvo toks įspūdingas, jog daugelis kino kritikų visame pasaulyje skyrė jam aukščiausius balus. Pagrindiniuose vaidmenyse atsidūrė režisieriaus pamėgtas P. Wilsonas, o jam į kompaniją atėjo ne ką prastesnė kolegė Vera Farmiga.

Stulbinanti „Išvarymo“ sėkmė turėjo tokios įtakos, kad studija „Warner Bros.“ pasiryžo išplėsti 2013 m. pasirodžiusioje juostoje parodytą istoriją keliais būdais. Pirmiausia, susikoncentruoti ties šalutiniais projektais, kaip „Anabelė“ (angl. „Annabelle“), kurį ėmėsi prodiusuoti Jamesas Wanas. Juostoje buvo papasakota „Išvarymo“ pradžioje pasirodžiusios lėlės prakeiksmo istorija, kuri labai suintrigavo daugelį žiūrovų. Filmas taip pat puikiai pasirodė viso pasaulio kino teatruose ir kainavęs vos 6,5 milijono susišlavė net 255 milijonus. Iš karto buvo paskelbtas „Anabelės“ tęsinys, kuris dienos šviesą turėtų išvysti jau kitais metais.

Kas liečia patį „Išvarymą“, tai režisierius Jamesas Wanas pristatys tęsinį jau kitais metais, birželio 9-ą dieną. Juosta vadinsis „Išvarymas: Enfieldo poltergeistas“ (angl. „The Conjuring 2: The Enfield Poltergeist“) ir joje vėl suvaidins pirmosios dalies aktoriai – Patrickas Wilsonas ir Vera Farmiga.

Netikėtas pasiūlymas

Po stulbinančių ir išties įsimintinų projektų, Jamesas Wanas sulaukė netikėto skambučio iš savo kolegos Justino Lino, kuris jam pasiūlė užimti režisieriaus postą augančioje ir itin pelningoje „Greitų ir įsiutusių“ franšizės septintojoje dalyje. Tai tapo tikru karjeros išbandymu iš Malaizijos kilusiam kino kūrėjui, nes iki šiol jis nebuvo pratęs dirbti su projektais, kurių biudžetas siekė 200 milijonų dolerių.

Režisierius puikiai įsipaišė į komandą, pakoregavo scenarijų ir sugalvojo tam tikras scenas pats. Tačiau, 2013-ųjų metų lapkritį įvyko tragedija, dėl kurios filmo ateitis tapo miglota. Po filmo žvaigždės Paulo Walkerio tragiškos žūties, buvo nuspręsta pakeisti juostos koncepciją ir perrašyti scenarijų, o tai kainavo papildomus milijonus. Tačiau pavydėtinas kino kūrėjo ryžtas ir noras užbaigti pradėtą darbą sugebėjo atnaujinti filmavimą ir juostos darbai po pusmečio nuo tragedijos buvo vėl pratęsti.

Šiais metais be „Greitų ir įsiutusių 7“, kuriem žadamas neįtikėtinas startas ir sėkmė visame pasaulyje, režisieriaus dar laukia vienas jo prodiuserinis projektas, trečioji „Tūnąs tamsoje“ dalis, kurią šį kartą režisuoja jo bičiulis ir scenarijaus autorius L. Wahnnellis.

Filmografija:

2004 m. „Pjūklas“ (angl. „Saw“)
2006 m. „Mirtina tyla“ (angl. „Dead Silence“)
2007 m. „Mirties nuosprendis“ (angl. „Death Sentence“)
2010 m. „Tūnąs tamsoje“ (angl. „Insidious“)
2013 m. „Tūnąs tamsoje 2“ (angl. „Insidious: Chapter 2“)
2013 m. „Išvarymas“ (angl. „The Conjuring“)
2015 m. „Greiti ir įsiutę 7“ (angl. „Furious 7“)