Siaubo specialistas arba tiesiog mūsų dienų šio specifinio kino žanro genijus režisierius ir scenaristas Jamesas Wanas, 2004 metais padovanojęs vieną įsimintiniausių psichologinio trilerio franšizių „Pjūklas“, kurio įtaka jaučiama lygi šiol tokio pobūdžio juostose, pagaliau gauna galimybę atsiverti iš visiškai kitokios kūrybinės pusės. Po gausybės siaubo filmų, kaip „Mirtina tyla“, „Tūnąs tamsoje“ ir paties efektingiausio per dvidešimt metų siaubo žanro atstovo „Išvarymas“, išgąsdinusio milijonus žiūrovų visame pasaulyje, iš Malaizijos kilęs kino kūrėjas pristato ne tik patį prabangiausią karjeros darbą, bet ir vieną laukiamiausių 2015-ųjų metų veiksmo filmą, kuris visame pasaulyje laukiamas labiau už bet kokį kitą šio žanro projektą.
Apie ką mes čia…
Įvykdęs savo pažadą specialiosioms tarnybomss ir agentui Hobsui, Dominikas Toretas su savo bičiuliais pagaliau atgauna užtarnautą laisvę ir gali sugrįžti ten, kur prasidėjo jų visų kelionė – į Los Andželą. Gyvenimas ir vėl atrodo gražus, ypač, kai šeima ir artimiausi žmonės yra kartu. Tačiau vos įkvėpęs šviežio laisvės oro gūsio Dominikas su bendražygiais tampa mirtinu taikiniu žmogui, kurio kraujyje verda keršto troškimas. Jiems teks ir vėl stoti į kovą su nusikaltėliu, žymiai pavojingesniu už tuos, kuriuos jie buvo sutikę anksčiau…
Kūrinio vidus
„Greitų ir įsiutusių“ franšizė išgyvena tikrą aukso amžių ir tai nenuostabu. Su kiekvienu nauju filmu juostų kūrėjai peržengia ne tik savo galimybių ribas, bet kartu sugeba žiūrovą prikaustyti prie ekrano dar labiau nei prieš tai buvusia dalimi. Būtent taip įvyko ir su septintuoju filmu, kuris ne tik perspjauna visus kitus serijos filmus, bet taip pat tampa ganėtinai nuoširdžiu atsisveikinimu su vieno iš šios franšizės aktoriumi. Būtent Paulo Walkerio mirtis privertė kino kūrėjus atidėti metams premjerą, kuri turėjo įvykti dar praeitų metų vasarą. Būtent jo netektis privertė juostos prodiuserius susimąstyti apie franšizės ateitį ir kartu privertė investuoti dar daugiau pinigų į projektą, kad tik jį užbaigti laiku.
Taip iš 165 milijonų filmo biudžetas išaugo iki 250 milijonų dolerių, tačiau akivaizdu, kad filmui bus lemta pasiekti milijardinę ribą. Bet, ką aš čia kalbu apie skaičius, viską pamatysime po kelių savaičių nuo filmo pasirodymo viso pasaulio kino ekranuose. Grįžkime prie paties filmo ir jo unikalumo atsižvelgiant į kiekvieną iš jau anksčiau matytų dalių. Visgi, septintasis filmas sukurtas taip gerai, jog sunku pastebėti jo logines klaidas ir klišes, būdingas tokiems prabangiems projektams, skirtiems gerai praleisti laiką kine su adrenalino ir įtampos doze.
Naujame filme pasakojama istorija, kuri, galima teigti, prasidėjo dar 2006 metais, kai vienas pagrindinių „Greiti ir įsiutę: Tokijo lenktynės“ herojų Hanas, kurį galėjome matyti vėliau kitose trijose juostose, žūsta. Ir žinoma, jis žūsta ne šiaip sau, kaip matėme trečiame filme, o dėl priežasties, kuri atsirado su 2013 m. pasirodžiusiame šeštame filme. Šiek tiek supainiota istorija, bet ką padarysi. Užtat kūrėjai panoro grįžti prie ankstesnių dalių ir pateikė mums ne vien šią staigmeną, bet dar ir kitas, kurios tiesiogiai susiję su pirmąja ir antrąja franšizės dalimis. Nenoriu nieko išpasakoti, todėl norisi palinkėti, kad žiūrėtumėte labai įdėmiai naująją juostą. Visgi, kai grįžtama prie ištakų, visada yra malonu ir džiugu, nes gerbėjams tai yra itin svarbu.
Su nauja dalimi atsiranda ne vien naujos bėdos, bet ir nauji veidai. Personažų gausa gali perspjauti bet kokius studijos „Disney“ kuruojamus „Keršytojus“. Pirmiausia, džiugu, jog atsirado toks stiprus ir labai charizmatiškas antagonistas, kuris sugeba duoti į kaulus visiems kitiems „plikiams“, bet moterų desantas taip pat nesnaudžia. Kelios veikėjos, kaip Kara ar Ramsi, sugeba užkaitinti kraują ne prasčiau už kiečiausius filme rodomus automobilius. „Paturbintos“ iki tobulumo moterys, mėgstančios greitus automobilius – kiekvieno vyro svajonė. Būtent tą ir pabrėžia režisierius su visa prodiuserių komanda. Na, o kalbant apie vyrus ir senbuvius, lauks tikra staigmena ir veikėjas, kuris atims iš Brajano O‘Konerio antrojo pagrindinio veikėjo lazdelę. Kas toks? Pamatysite filme, tačiau dėl tokio sprendimo esu labai patenkintas. Adekvačiai pasielgė kūrėjai su velionio aktoriaus populiariausiu herojumi.
Šnekant apie veiksmą ir naujus neįmanomos triukus, reikia pagirti juostos kūrėjus už jų originalumą. Pirmiausia, tai visgi buvo sunku perspjauti penktos dalies gaudynes Rio mieste su seifu taranuojant viską, kas atsirado Dominiko ir Brajano kelyje, tačiau kūrėjams pavyko sukurti puikią sceną su lėktuvu ir automobiliais su parašiutais. Neveltui Japonijoje filmą pavadino „Dangaus misija“. Kita scena, kurią galima įrašyti į kiečiausių tarpą, yra skrydžiai iš dangoraižio į dangoraižį. Ar jau buvo tai matyta? Žinoma, bet tenka pripažinti, jog šiame filme viskas atlikta tobuliau ir žymiai kiečiau. Netrūksta ir puikių muštynių tarp pagrindinių aktorių. Būtu keista, jeigu pliki raumenų kalnai nesusigrumtų nė vieną kartą viso filmo metu. Na, ir žinoma, greitis, gaudynės, gatvių lenktynės ir adrenalino kupinas bagažas neleis nuobodžiauti nė vieną filmo sekundę. Tai geriausia ir įsimintiniausia franšizės dalis. Na, o dabar laukiame kitų žadėtų dalių. Nors tai ir atrodo kaip serialas, bet tokį serialą galėčiau žiūrėti iki gyvenimo pabaigos. Svarbiausia, kad kokybė nekristų su kiekvienu filmu.
Techninė juostos pusė
Su kiekviena „Greitų ir įsiutusių“ dalimi pagerinamas ir garso takelis. Nuostabi ir puikiai atmosferai pagardinti parinkta muzika, o ką jau kalbėti apie dainas, kurios groja nuo pat filmo pradžios. Juostos metu galime išgirsti Tyga atliekamą dainą „Ride Out“, reperio Wiz Khalifa ir dailaus užpakalio savininkės Iggy Azalea bendrą kūrinį „Go Hard or Go Home“ ar Prince‘o Royce‘o „Angel“.
Operatoriaus darbas šiame filme daro irgi stebuklus. Pirmiausia, efektingai nufilmuoti snukiadaužiai. Antra – veiksmo pateikimas ir scenų apčiuopimas atrodo taip epiškai, jog sunku kartais net kvėpuoti nuo gaunamo adrenalino. Išties įstabus kameros darbas, kurio dėka galima pasijausti kaip tikrame pasivažinėjime su pagrindiniais juostos herojais.
Istorija papasakota grakščiai, nėra nesusipratimų, o ir intriga išlieka iki pat filmo finalo, todėl montažo darbai atlikti be priekaištų. Garso montažas taip pat stiprus, susišaudymai skamba galingai, o ir pasivažinėjimai ir variklių riaumojimai sugeba suvirpinti širdį.
Specialiųjų efektų irgi netrūksta, ypač jeigu kalbėsime apie su CGI technologija atkurto Paulo Walkerio veidą. Akivaizdžiai matosi, kur buvo išleisti pinigai, nes panašumas stulbinamas. Taip pat ir dangoraižių scena atrodo ganėtinai stipriai, nors visi puikiai žinome, jog ten viskas buvo nupiešta kompiuterio pagalba. Kūrėjai 250 milijonų dolerių išleido pakankamai protingai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Ką gi, pradėsiu nuo svarbiausio ir labiausiai laukiamo viso filmo veido – amžiną atilsį Paulo Walkerio, kuris visos juostos metu vertė šypsotis ir jausti pagarbą. Nors aktorius ir neužbaigė savo darbo (už jį tą padarė jo broliai), tačiau tiek, kiek jis suvaidino, buvo pakankama, nes jo vaidmuo šioje juostoje atliktas tikrai gerai. Ne Oskarinė vaidyba, tačiau akims malonus pasirodymas.
Kitu svarbiu filmo koziriu tampa pats Jasonas Stathamas, kuris turėjo pasirodyti dar 2013 metais, bet dėl tam tikrų priežasčių aktoriaus šou nustūmė į septintąją dalį. Išties seniai laukiau, kada Viną Dieselį ar Dwayne‘ą Johnsoną kažkas nubaus. Būtent toks baudėjas atitiko visus standartus. Aktorius pasirodė išties gerai, nors nepasakyčiau, kad tai jo įsimintiniausias vaidmuo.
Vinas Dieselis, Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas, Michelle Rodriguez, Jordana Brewster, Ludacrisas, Tyreese Gibsonas standartiškai atliko savo herojų vaidmenis, tačiau, kaip ir ankstesniuose filmuose, į kiekvieną jų malonu žiūrėti. Gana gerą komandą sudaro šie žmonės.
Iš naujų filmo herojų dar galima paminėti legendinį Kurtą Russelą, kuris epizodiškai pasirodė, tačiau jo vaidmuo itin svarbus visai šiai franšizei. Pamatę filmą suprasite, apie ką aš čia kalbu. Taip pat smagu matyt „Sostų žaidimo“ žvaigždę Nathalie Emmanuel, kuri pademonstravo pavydėtiną figūrą, na ir šiaip visai gerai įsipaišė į komandą. Be šių aktorių filme galima pamatyti ir tokius žinomus veidus, kaip Tony Jaa, Djimonas Hounsou ir Rondą Rousey.
Verdiktas
„Greiti ir įsiutę 7“ – tai pats efektingiausias ir geriausiai pateiktas visos keturiolika metų besitęsiančios franšizės filmas. Jame be raumeningų plikų vyrukų, stulbinančiai gražių automobilių ir užburiančių moterų kūnų atsiranda vietos ir gerai vystomai istorijai, kurią pagardina pamilti herojai, nenuilstantis vietoje veiksmas, išradingi triukai ir atmintis apie Paulą Walkerį.
