Pamirškite vaiduoklius, piktąsias dvasias ir demonus. Mūsų dienomis jie kelia tik šypseną. Tikroji baimė slepiasi ne antgamtiniame pasaulyje, o visai šalia mūsų, siaubinguose civilizacijos nepaliestų kultūrų papročiuose. Filmas „Kanibalai“ („The Green Inferno“) parodys jums, kas yra tikras siaubas.
Nepamirštamai šiurpių juostų „Nakvynės namai“ („Hostel“) ir „Nakvynės namai. Antra dalis“ („Hostel: part II“) režisierius Elis Rothas ilgokai ieškojo temos, kuri galėtų prilygti jo sukurtiems kultiniams siaubo filmams. Įkvėptas legendinės juostos „Kanibalų holokaustas“ jis ėmėsi šiurpios istorijos apie šiuolaikinio žmogaus susidūrimą su laukiniais, kuriems kanibalizmas yra jų kasdienio pasaulio dalis.
Grupė studentų siekia apsaugoti civilizacijos nepaliestą indėnų gentį nuo išnykimo. Didžiausią grėsmę indėnams kelia besaikis atogrąžų miškų kirtimas. Iš Niujorko aktyvistai vyksta į Amazonės miškus, kur tikisi pakeisti esamą padėtį, tačiau nė neįsivaizduoja, su kuo susidurs džiunglių gilumoje. Patyrusi aviakatastrofą aktyvistų grupė patenka į laukinių nelaisvę. Tačiau tikrasis siaubas jaunuolius apima tuomet, kai jie pradeda suvokti, kur atsidūrė ir kas jiems gresia. Gentis, kurią jie taip stengėsi išgelbėti nuo išnykimo, praktikuoja kanibalizmą.
Siaubo filme „Kanibalai“ protu nesuvokiamą baimę sėja paslaptingi čiabuviai, gyvenantys absoliučiai kitokiame pasaulyje nei mūsiškis. Juos ypač tikroviškai suvaidino autentiški Amazonės miškų indėnai. Panika, kurią patiria filmo herojai – tikra ir neišvengiama, tokią išgyvena grobuonies dar gyva draskoma auka. Režisierius E. Rothas sukūrė filmą, kuris, kaip joks kitas, žada priartinti mus prie pirmykščių žmogaus baimių.
Anonsas:
